Nuo rugsėjo 27 d. iki spalio 17 d. Janinos Monkutės – Marks muziejuje – galerijoje veiks Genovaitės Petronienės tapybos darbų paroda „Erdvė didesnė už mus“.

Genovaitė Petronienė, gimusi 1970 m, užaugusi Kėdainiuose ir gyvenanti Vilniuje, kuria miesto ir žmogaus vidinio portreto tematika ir dalyvauja grupinėse tapybos ir fotografijos parodose Genovaitės kūrybą praturtina jos nueitas kelias ir profesinis gyvenimas. Įgavusi psichologės ir psichoterapeutės išsilavinimą visą gyvenimą dirbo psichoterapinį darbą, tad ją domina psichologiniai žmonių būsenų portretai. Šias būsenas ji aprašo ir savo išleistose 5-iose grožinėse ir 3-jose psichologinėse knygose, o į kūrybiškumą gilinosi Vilniaus Dailės Akademijoj 8 metus dėstydama kūrybiškumo psichologiją.

Jos kūrybą įkvėpė E. Hopper, M. Desgrandchamps, Giorgio De Chirico kūriniai. Pagrindiniai kūrybos bruožai- didelės tuščios erdvės, apleistos vietos, žmonės ir erdvė, siurrealistiniai motyvai, erdvėse tvyro vienišumas, nematoma grėsmė, jaudinanti paslaptis. Iš psichoterapinės veiklos ji semiasi vidinio pasaulio atspalvius ir gilų požiūrį, taip pat jos kūrybą maitina vaikystės patirtys: „Man artimus vaizdus nemaža dalimi lėmė tai, kad duag būdavau Kėdainių chemijos gamykloje, kur dirbo abu mano tėvai. Keleto metų mergaitei cechai, kranai, rezervuarai, trąšų kalnai atrodė milžiniško dydžio, dideli pramoniniai pastatai atrodė baugiai gražūs. Šalia Kėdainių iš visų pusių plytėjo lygumos, kurios tada atrodė tokios bekraštės, o dangus toks aukštas. Daug laiko leisdavau viena, vaikščiodavau po tuščias blokinio kvartalo gatves, statybas, kartais atrodė, kad aš tokia maža, o pasaulis toks grėsmingai didelis, kad aš tiesiog išnykstu, kitais kartais jausdavau kad susilieju su didingu neaprėpiamu pasauliu. Ta dydžio grėsmė, šalia kurio mano maža gyvybė atrodė tokia trapi, sustiprindavo grožio pojūtį, maišėsi su mano stebuklingais vaikiškais sapnais, kuriuose atsidurdavau erdvėse, kur pasaulio reiškiniai, daiktai, būtybės tarsi buvo daug labiau gyvos. Visi šie potyriai ir dabar gyvena manyje, ir dabar man tebereikia tos didelės, skaidrios, kietos, tuščios erdvės ir apvalančios vienatvės. Kadangi daug keliavau po rytų Europą, vis ieškojau panašių į mano vaikystės pastatų ir erdvių arba tiesiog tapiau savo pajautas ir sapnus“.

Lankymas nemokamas.