Interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų
šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje susipažinsite ir su kitomis istorinėmis
asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Ekspozicija supažindina lankytojus su XVII a. Europos ir LDK ekonominiais, kultūriniais,
religiniais bei edukaciniais Kėdainių ryšiais su kaimyniniais Europos šalių miestais. Apsilankę
ekspozicijoje sužinosite – su kokiais miestais prekiavo Kėdainiai, iš kur į miestą atvykdavo
mokslininkai, intelektualai ar dvasininkai, o kur išvykdavo mokytis gabūs gimnazistai.
Ekspozicijoje „Netektys 1940 – 1953 m.“ multimedijos projektorių pagalba vaizduojami Sovietų valdžios Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą, partizaninių kovų bei Holokausto momentai. Salėje eksponuojami politinio kalinio J. Meškuočio daiktai.
Originali ir meniška ekspozicija lankytoją supažindina su Česlovo Milošo asmenybe, kūryba bei
ryšiais su Lietuva. Ekspozicijoje gausu nuotraukų, tekstų bei garsinių ir vaizdinių įrašų. Visa tai
leidžia giliau pažinti kūrėją, poetą, literatūrinės Nobelio premijos laureatą, Kėdainių krašto žmogų.
Tautinių mažumų ekspozicijoje galėsite susipažinti su Kėdainiuose gyvenusiomis tautinėmis mažumomis – žydais, liuteronais, reformatais, stačiatikiais. Ekspozicijoje gausu nuotraukų.
Okupacijos ekspozicija atspindi Kėdainius okupacijos laikotarpiu. Šioje ekspozicijoje išvysite sunkųjį bei lengvąjį kulkosvaidžius, II pasaulinio karo vokiečių bei rusų karių šalmus, automatą PPS, pistoletą bei durtuvą. Ekspozicijos nišoje netgi pamatysite rankinę granatą bei pėstininkų miną.
Tarpukario ekspozicija pristato Kėdainius tarpukario laikotarpyje. Nišose eksponuojami įvairūs tarpukario metu gaminti ir naudoti daiktai: rašalinės, laikrodžiai, skaičiavimo bei rašomoji mašinėlės, 1930 m. vaikiški tautiniai drabužėliai, saldainių, degtukų bei kortų dėžutės.
Ekspozicijos salės nišoje galite pamatyti Povilo Lukšio žiedą, Nepriklausomybės 10 – mečio medalį, savanorio B. Medžiūno piniginę, kareiviškas sagas, durtuvus bei netgi žvakides, kurios padarytos iš I pasaulinio karo artilerijos sviedinių.
2019 m. vasario mėnesį pradėjo veikti nauja virtualios realybės ekspozicija „Pirmasis 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšis“. 3 D akinių pagalba ekspozicijoje nusikelsite į Nepriklausomybės kovų mūšius prie Kėdainių.
Ekspozicijos vizualizacija – https://bit.ly/36fSXLj
Ekspozicijoje galite pamatyti XIX a. arnotą iš Tėvo Stanislavo kolekcijos, vienuolio baldus – kėdę bei lovą, žvakides, XVIII a. smilkalinę, XIX a. rožančius, škaplierius bei Kėdainių karmelitų vienuolyno mišiolą, kuris išleistas Venecijoje 1769 m.
Linų kambarys atspindi Kėdainių krašto amatus. Šioje ekspozicijoje išvysite siuvimo mašiną, prieverpstes, šepečius linams šukuoti, audimo stakles bei verpimo ratelius.
Žemdirbystės kambaryje pamatysite eksponatus, susijusius su žemdirbyste – sėtuvę, medines šakes, spragilus, pjautuvus, kubiliukus miltams laikyti bei girnapuses.
Didžiausioje ir erdviausioje salėje įrengta 15 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.
Vaizdo įrašas apie ekspoziciją – https://bit.ly/3cLRXRy
Vaizdo įrašas apie V. Svirskio koplytstulpį – https://bit.ly/2zdCAmt
Senosios medžio skulptūros salėje eksponuojama XV a. pabaigos šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Mato Gurskio skulptūros ir kryžiai.
Tai muziejaus puošmena. Šis XIX a. II pusės baldų komplektas pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.
Vaizdo įrašas apie ekspoziciją – https://www.youtube.com/watch?v=zoGFe-MvvvI
Ekspozicija atspindi dvarų kultūrą XIX a. Ekspozicijoje išvysite įvairius servizus, cigarų pjaustiklius, pypkes, žvakides, rinkinį vynui ir kt.
Ekspozicijoje galite pamatyti interaktyvų Kėdainių maketą „ Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto
gyventojų pasakojimuose“ , kuriame 7 figūros nušviečia istoriniais faktais paremtus pasakojimus
apie to meto švietimą, dvaro gyvenimą, prekybą bei įvairių konfesijų santykius. Šioje ekspozicijose
ne tik išgirsite pasakojimus, bet ir žiūrėdami į ekranus virtualiai pakeliausite po animuotus XVII a.
Kėdainius.
Archeologijos ekspozicija išdėstyta dviejose salėse, jose eksponuojami akmens, žalvario, geležies amžių radiniai, Žalgirio mūšio diorama ir XIV–XV a. ginklai.
Vaizdo įrašas apie Žalgirio mūšio dioramą – https://www.youtube.com/watch?v=20vlb3gPYU8&t=2s
Muziejuje eksponuojami Kėdainių krašto ir miesto archeologijos radiniai, pasakojama apie XVI–XIX a. ir XX a. tarpukario Kėdainius. Taip pat supažindinama su tautinių ir konfesinių bendruomenių istorija, dvarų buitimi, Nepriklausomybės kovomis 1918–1919 metais, partizaniniu judėjimu. Muziejuje yra įrengta vienuolio celė, ekspozicijos, skirtos Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui (1911–2004). Nuolatinėje ekspozicijoje gausu retų XVII–XVIII a. dokumentų, fotografijų, galima aplankyti ragų baldų kambarį, kuriame yra XIX a. ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro. Muziejuje eksponuojami unikalūs savamokslio medžio drožėjo Vinco Svirskio (1835–1916) kelių metrų aukščio kryžiai ir koplytstulpiai, kurie yra išskaptuoti iš vientiso rąsto su šventųjų bareljefais, horeljefais, gyvūnų atvaizdais bei augalų motyvais.
Pastaraisiais metais muziejus dalyvavo ir projekte „Lietuvos -Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, kurio metu muziejuje (Didžioji g. 19) įrengtos net keturios naujos ekspozicijos trijose salėse.
Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.
Antrosios ekspozicijos „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.
Trečiosios ekspozicijos „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.
Ketvirtojoje ekspozicijoje „Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Greta pastovių ekspozicijų muziejuje rengiamos keičiamos parodos, vyksta kultūriniai renginiai, organizuojamos teminės ekskursijos muziejuje ir jo padaliniuose, Kėdainių senamiestyje bei rajone.
LANKSTINUKAS:
“Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje”
Muziejus turi 5 skyrius – Daugiakultūrį centrą, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, tradicinių amatų centrą Arnetų name, V Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų Kėdainiuose ir 1863 m. sukilimo muziejų Paberžėje.
