Interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų
šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje susipažinsite ir su kitomis istorinėmis
asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Ekspozicija supažindina lankytojus su XVII a. Europos ir LDK ekonominiais, kultūriniais,
religiniais bei edukaciniais Kėdainių ryšiais su kaimyniniais Europos šalių miestais. Apsilankę
ekspozicijoje sužinosite – su kokiais miestais prekiavo Kėdainiai, iš kur į miestą atvykdavo
mokslininkai, intelektualai ar dvasininkai, o kur išvykdavo mokytis gabūs gimnazistai.
Ekspozicijoje „Netektys 1940 – 1953 m.“ multimedijos projektorių pagalba vaizduojami Sovietų valdžios Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą, partizaninių kovų bei Holokausto momentai. Salėje eksponuojami politinio kalinio J. Meškuočio daiktai.
Originali ir meniška ekspozicija lankytoją supažindina su Česlovo Milošo asmenybe, kūryba bei
ryšiais su Lietuva. Ekspozicijoje gausu nuotraukų, tekstų bei garsinių ir vaizdinių įrašų. Visa tai
leidžia giliau pažinti kūrėją, poetą, literatūrinės Nobelio premijos laureatą, Kėdainių krašto žmogų.
Tautinių mažumų ekspozicijoje galėsite susipažinti su Kėdainiuose gyvenusiomis tautinėmis mažumomis – žydais, liuteronais, reformatais, stačiatikiais. Ekspozicijoje gausu nuotraukų.
Okupacijos ekspozicija atspindi Kėdainius okupacijos laikotarpiu. Šioje ekspozicijoje išvysite sunkųjį bei lengvąjį kulkosvaidžius, II pasaulinio karo vokiečių bei rusų karių šalmus, automatą PPS, pistoletą bei durtuvą. Ekspozicijos nišoje netgi pamatysite rankinę granatą bei pėstininkų miną.
Tarpukario ekspozicija pristato Kėdainius tarpukario laikotarpyje. Nišose eksponuojami įvairūs tarpukario metu gaminti ir naudoti daiktai: rašalinės, laikrodžiai, skaičiavimo bei rašomoji mašinėlės, 1930 m. vaikiški tautiniai drabužėliai, saldainių, degtukų bei kortų dėžutės.
Ekspozicijos salės nišoje galite pamatyti Povilo Lukšio, pirmojo Lietuvos kariuomenės kareivio, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, žiedą, Nepriklausomybės 10 – mečio medalį, savanorio B. Medžiūno piniginę, kareiviškas sagas, durtuvus bei netgi žvakides, kurios padarytos iš I pasaulinio karo artilerijos sviedinių.
Ekspozicijoje galite pamatyti XIX a. arnotą iš Tėvo Stanislavo kolekcijos, vienuolio baldus – kėdę bei lovą, žvakides, XVIII a. smilkalinę, XIX a. rožančius, škaplierius bei Kėdainių karmelitų vienuolyno mišiolą, kuris išleistas Venecijoje 1769 m.
Linų kambarys atspindi Kėdainių krašto amatus. Šioje ekspozicijoje išvysite siuvimo mašiną, prieverpstes, šepečius linams šukuoti, audimo stakles bei verpimo ratelius.
Žemdirbystės kambaryje pamatysite eksponatus, susijusius su žemdirbyste – sėtuvę, medines šakes, spragilus, pjautuvus, kubiliukus miltams laikyti bei girnapuses.
Vienas žymiausių savamokslių Vidurio Lietuvos dievdirbių ir kryždirbių buvo Vincas Svirskis. Jo biografija apipinta legendomis, atsekama tik iš surinktų žmonių pasakojimų.
V.Svirskis gimė 1835 m. sausio 28 d. Krekenavos parapijoje, Glitėnų kaime. Mirė 1916 m. kovo 7 d. Palaidotas Surviliškio miestelio kapinėse.
Kryždirbio „kūrybos žemė” driekiasi į šiaurę nuo Vandžiogalos, apie Labūnavą, Kėdainius ir tęsiasi Gudžiūnų, Krekenavos, Panevėžio link.
Vincas Svirskis buvo savamokslis profesionalas, pragyvenęs iš savo amato. Tačiau dirbo ne tiek dėl uždarbio, kiek skatinamas vidinės būtinybės. Kaip rodo išlikę darbai, našiausias jo kūrybos periodas apima 1888 – 1907m.
Per visą savo gyvenimą V. Svirskis sukūrė ~ 250 kryžių. Šiandien jų, saugomų muziejuose, bažnyčiose, mokyklose, privačiose kolekcijose, yra išlikę ~ 130. Vieną didžiausią išlikusių kryžių kolekciją galite pamatyti čia – mūsų muziejuje.
Vincas Svirskis visą gyvenimą keliavo pėsčias iš kaimo į kaimą, lyg ženklindamas savo kelią: sustodamas ten, kur žmonės norėdavo papuošti savo sodybas ir pakeles įstabiais jo rankų kūriniais ar įprasminti svarbius savo gyvenimo įvykius.
Išskirtinis Svirskio kūrybos bruožas – skulptūriškumas, kūrinio išdrožimas iš vieno medžio gabalo, daugiaplaniškumas, bareljefų ir horeljefų gausa. Horeljefinėse skulptūrose vaizduojami barokinių formų šventieji: šv. Agota, Pieta, šv. Jonas Nepomukas, šv. Jurgis ir kt. V. Svirskio šventųjų žvilgsnis ramus, santūriai švelnus, skleidžiantis dvasinį grožį.
Skulptūras meistras dažydavo ryškiomis spalvomis, paminkluose iškaldavo įrašus, dažniausiai lietuvių kalba.
Daugumos kryžių aukštis siekia 4-5 metrus. Jie išskaptuoti iš storo, gumbuoto ąžuolo kamieno. Didelę reikšmę liaudies meistras teikė kryžių pastatymo vietai ir matomumui – jie buvo gerai matomi iš visų keturių pusių.
Senosios medžio skulptūros salėje eksponuojama XV a. pabaigos šv. Jono Krikštytojo skulptūra, dievdirbio Mato Gurskio skulptūros ir kryžiai.
Apytalaukio dvaro ragų baldų kolekcija – muziejaus puošmena. Pagaminti iš egzotiškų žvėrių ragų (barasingų, zambarų, baltauodegių elnių) šie baldai spindinčiuose rūmuose atsirado grafų Zabielų klestėjimo periodu – XX a. pradžioje.
1900 m. šis baldų komplektas buvo eksponuojamas pasaulinėje Paryžiaus parodoje ir apdovanotas aukso medaliu. Baldų komplektą parodoje nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Karolis Henrikas Zabiela ir trimis vagonais pargabeno į Lietuvą. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo Apytalaukio dvaro rūmų interjero puošmena. Karo metu Apytalaukio dvaras smarkiai nukentėjo, dalis baldų sudegė arba buvo išgrobstyti. 1947 m. išlikusi baldų komplekto dalis perduota Kėdainių kraštotyros muziejui.
Ekspozicija atspindi dvarų kultūrą XIX a. Ekspozicijoje išvysite įvairius servizus, cigarų pjaustiklius, pypkes, žvakides, rinkinį vynui ir kt.
Ekspozicijoje galite pamatyti interaktyvų Kėdainių maketą „ Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto
gyventojų pasakojimuose“ , kuriame 7 figūros nušviečia istoriniais faktais paremtus pasakojimus
apie to meto švietimą, dvaro gyvenimą, prekybą bei įvairių konfesijų santykius. Šioje ekspozicijose
ne tik išgirsite pasakojimus, bet ir žiūrėdami į ekranus virtualiai pakeliausite po animuotus XVII a.
Kėdainius.
Archeologijos ekspozicija išdėstyta 2 salėse:
Senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai.
Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.
Muziejaus ekspozicijose, kurios išsidėsčiusios per du pastato aukštus, pasakojama apie Kėdainių ir jo krašto istoriją.
Apsilankydami muziejuje išvysite unikalius savamokslio medžio drožėjo Vinco Svirskio (1835–1916) kelių metrų aukščio kryžius ir koplytstulpius, pasigrožėsite muziejaus puošmena vadinamais XIX a. Anglijos meistrų pagamintais ir aukso medaliu Paryžiaus parodoje apdovanotais ragų baldas.
Pastaraisiais metais muziejuje įrengtos net 4 naujos interaktyvios ekspozicijos:
Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.
Antrosios ekspozicijos „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.
Trečiosios ekspozicijos „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.
Ketvirtojoje ekspozicijoje „Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Greta pastovių ekspozicijų muziejuje rengiamos keičiamos parodos, vyksta kultūriniai renginiai, organizuojamos teminės ekskursijos muziejuje ir jo padaliniuose, Kėdainių senamiestyje bei rajone.
LANKSTINUKAS:
“Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje”
FOTOGRAFAVIMAS IR FILMAVIMAS:
Muziejaus ir jo padalinių ekspozicijas galima fotografuoti nekomerciniais tikslais.
Norint viešinti nuotraukas ar filmuotą medžiagą komerciniais tikslais, būtina gauti muziejaus administracijos leidimą.
Ekspozicija „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“
