PASTATO ISTORIJA:

2002 m. Daugiakultūris centras įkurtas restauruotoje buvusioje XIX a. mažojoje žieminėje sinagogoje. Sinagoga (gr. synagoge – susirinkimas, suėjimas), reiškianti susirinkimą, taip pat žydų maldos namus, yra pašvęsta trims tikslams: religinėms apeigoms, studijoms ir bendruomenės susirinkimams.

Kėdainių sinagogų kompleksas Senojoje Rinkoje, XX a. 4 deš. Nuotraukos autorius nežinomas. Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka. Henriko Grinevičiaus kolekcija Gek 9740/5

Šalia Didžiosios sinagogos (kur dabar įsikūrusi Kėdainių dailės mokykla) nuo 1837 iki 1857 m. buvo pastatyta šildoma Mažoji žieminė sinagoga arba didysis beit midraš (mokymo namai). Pastatas turi 12 langų, vakarų pusėje įrengtas prieangis iš kurio patenkama į vyrų salę pirmame aukšte ir į antrojo aukšto galerijas, kuriose meldėsi moterys. Pagrindinė patalpa sinagogoje yra vyrų maldų salė; svarbiausia joje – aron kodešas ir bimos vieta tarp didelių keturių kolonų.

Šalia Mažosios sinagogos dar stovėjo namas, kuriame veikė kalėjimas ir gyveno šochetas – skerdikas. Šį namą su Mažąja sinagoga jungė į sinagogų kiemą vedantys balti vartai, ant kurių buvo įrengtas saulės laikrodis. Tokiu būdu buvo suformuotas 3 pastatų kompleksas. Deja per II -ąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu skerdiko namas su vartais buvo nugriauti, o iki mūsų dienų išliko tik abi sinagogos – Didžioji vasarinė ir Mažoji žieminė.

Vartai į sinagogų kiemą su saulės laikrodžiu Senojoje rinkoje, 1930 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka. Henriko Grinevičiaus kolekcija Gek 13471

Sinagoga, pavadinta Mažosios žieminės vardu, buvo šildoma, jos vidus papuoštas santūriai.

2023 m. ant pastato atidengta memorialinė lenta, kurioje trimis kalbomis – lietuvių, anglų bei hebrajų – įamžintas faktas apie tai, kad Kėdainiai buvo tapę Myro ješivos prieglobsčiu. Antrojo pasaulinio karo sumaišties ir žiaurių įvykių fone Kėdainiai trumpam tapo vienos žymiausių judaizmo dvasinės akademijos – Myro ješivos – prieglobsčiu.

DAUGIAKULTŪRIO CENTRO VEIKLA:

Daugiakultūrio centro pagrindinės veiklos kryptys: organizuoti kamerinės, chorinės ir džiazo muzikos koncertus, profesionalių bei mėgėjų meno parodas, vykdyti edukacinę švietėjišką veiklą, pristatant Kėdainiuose ir Lietuvoje gyvenusių tautų kultūrą ir istoriją, ypatingą dėmesį skiriant žydų paveldui bei holokausto švietimo klausimams.

Trio Agora koncertas Daugiakultūriame centre. Nuotraukos autorius – Rolanas Valionis.

2004 m. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti komisijos iniciatyva su Daugiakultūriu centru buvo sudaryta sutartis ir įkurtas Tolerancijos ugdymo centras. Tai buvo gražaus proceso pradžia ir per keletą metų jau daugelyje Kėdainių rajono mokyklų yra įkurti Tolerancijos ugdymo centrai, kurie bendradarbiauja su Daugiakultūriu centru organizuodami įvairius renginius, atmintinų dienų minėjimus, akcijas, dalyvaudami projektuose. Palaikome glaudžius ryšius su Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų istorijos mokytojais, kurie dalyvauja su savo mokiniais Daugiakultūrio centro organizuojamuose renginiuose, ir edukacinėse programose.

Nuotraukos autorius – Algimantas Barzdžius.

EKSPOZICIJA:

Pastaraisiais metais vykdyto projekto „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas” dėka, 2023 m. vasarį Daugiakultūris centras lankytojams atverė duris modernizuotas, įsigyta būtiniausia įranga, parengta nauja interaktyvi ir šiuolaikiška ekspozicija „Ich bin Keidaner“, pristatanti Kėdainių žydų bendruomenės istoriją. Ekspozicijos rengime talkino istorikas A. Pakštalis, VU judaistikos specialistės prof. dr. Jurgita Verbickienė ir dr. Dovilė Troskovaitė. Dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė suteikė pasakojimui formą, sukūrė grafinį ir eksponatų dizainą, filmų scenarijus ir grafiką, skulptūrinio elemento autorius – skulptorius Mantas Kazakevičius, įmonė „Ekspozicijų sistemos“ įgyvendino sumanymus.

Būtent Kėdainiai – vienas pirmųjų miestų Žemaitijoje, kuriame XVII a. 3- 4 deš. apsigyveno žydų bendruomenė. 1627 m. miesto savininkas Kristupas II Radvila leido žydams apsigyventi šalia Senosios rinkos, nuo XVII a. antrosios pusės vadintos Žydų rinka. Tuo metu čia pastatyta pirmoji medinė sinagoga.

Kėdainiai tapo ypač saugi vieta gyventi žydams, tad XVIII a. jų skaičius dar labiau išaugo. Miestas garsėjo savo rabinais, čia Talmudą studijavo Elijas ben Saliamonas Zalmanas – būsimasis Vilniaus Gaonas. 1897 m. vykusio carinės Rusijos gyventojų surašymo duomenimis Kėdainių mieste iš 6113 gyventojų 3733 buvo žydai (61 proc.). Jie vertėsi įvairiais verslais. Ekspozicijoje sužinosite apie agurkų verslą. Būtent Kėdainiuose, žydų dėka, būta didžiausių agurkų auginimo plotų visame Baltijos regione.

Nuotraukos autorius – Algimantas Barzdžius.

Ekspozicijoje pasakojama ir apie žydų gyvenimą Kėdainiuose tarpukaryje: mokyklas, prieglaudas, žydų kultūros, sporto, socialines, visuomenines bei politines organizacijas. Ekspozicijoje išvysite unikalų eksponatą – tarpukario Kėdainiuose gyvenusio Gecelio Zango telefono aparatą, kuris po 97 metų ir vėl sugrįžo į Kėdainius! 1924 m. Lietuvos telefonų knygoje yra nurodyta, jog šio telefono aparato ir Kėdainių gyventojo telefono numeris yra „25“. 1925 m. G. Zangas išvyko į Palestiną ir šį telefono aparatą išsivežė kartu. Šį istorinį reliktą mūsų muziejui maloniai sutiko padovanoti jo anūkė Hanna Argaman-Shibolet.

Deja, apie 300 metų trukusią Kėdainių žydų bendruomenės gyvavimo istoriją nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas, kurių padariniai buvo tragiški. 1941 m. rugpjūčio 28 d. šalia Smilgos upelio, Daukšių kaime, sušaudyti 2076 Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydai.