MUZIEJAUS ISTORIJA:

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Didžiosios Rinkos aikštė Kėdainiuose. Tolumoje – Kėdainių apskrities valdybos pastatas (dabar M. Daukšos viešoji biblioteka). 1932 m. Nuotraukos autorius – Jokūbas Skrinska. Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka. Henriko Grinevičiaus kolekcija Gek 9782/9

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563 200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 45). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Kėdainių kraštotyros muziejus sovietmečiu (dabar Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatas J. Basanavičiaus g. 45).

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. Restauruotose vienuolyno celėse ir patalpose buvo įrengta 16 ekspozicijų salių, edukacinė klasė.

Muziejaus bilietų kasa. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius

EKSPOZICIJOS:

Apsilankydami muziejuje išvysite unikalius savamokslio medžio drožėjo Vinco Svirskio (1835–1916) kelių metrų aukščio kryžius ir koplytstulpius, pasigrožėsite muziejaus puošmena vadinamais XIX a. Anglijos meistrų pagamintais ir aukso medaliu Paryžiaus parodoje apdovanotais ragų baldas. Archeologijos ekspozicijoje išvysite tai, kas ilgus metus glūdėjo senamiesčio kultūriniame sluoksnyje. Plačiau apie visas muziejaus ekspozicijas ČIA

Pastaraisiais metais muziejuje įrengtos ir interaktyvios ekspozicijos:

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ ekspozicija pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

Ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ekspozicijos ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

Ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ ekspozicijos pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

Ekspozicija „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“

„Miesto savininkai“ ekspozicijoje interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Ekspozicija „Miesto savininkai“

MUZIEJAUS FONDAI:

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės. Kasmet muziejaus fondus papildo ne mažiau 100 naujų vertybių. Jas dažnai muziejui perduoda arba dovanoja pavieniai asmenys. Dalį vertybių muziejus kasmet įsigyja pats.

Visos muziejaus vertybės yra suskirstytos į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 rinkinius: istorijos – etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės.

Gausiausias yra fotografijos rinkinys, kurį sudaro virš 12 tūkst. vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra mokslininko ir kolekcionieriaus Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių, gyventojų nuotraukos. Šią kolekciją muziejus už simbolinę kainą įsigijo 1998 m. Seniausia rinkinio fotografija datuota 1889 metais. Joje užfiksuota dešiniojo Nevėžio kranto Kėdainių panorama, daryta nuo kairiojoje miesto pusėje stovinčios Šv. Jurgio bažnyčios varpinės. Tarpukariu (1918–1940 metais) darytos fotografijos sudaro didžiausią H. Grinevičiaus kolekcijos dalį (net 800 vienetų). H. Grinevičiaus kolekcija yra neįkainojamas turtas tyrinėjant Kėdainių miesto istoriją. Mūsų muziejus yra suskaitmeninęs visas Henriko Grinevičiaus kolekcijos nuotraukas Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS.

Istorijos – etnografijos rinkinį sudaro labai įvairūs eksponatai: pradedant buities rakandais, baigiant istoriniais eksponatais. Vertingiausias šiame rinkinyje – ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra (XV a. pab.), kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos rinkinyje saugomi įvairūs dokumentai, spaudos ir literatūros egzemplioriai. Vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos rinkinyje saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Vertingiausi – kokliai su Radvilų ir kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos rinkinyje gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII a. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės rinkinyje saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Vertingiausia šiame fonde yra Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija. Taip pat dailininkės, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija, dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės, neturintys sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje buvo ir Gamtos fondas, kurį sudarė drugelių, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcijos. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, jos buvo nurašytos ir gamtos fondas buvo panaikintas.

Norintiems padovanoti savo eksponatus muziejui, prašome kreiptis į rinkinių saugotoją Ritą Vertelienę +370 347 53685 arba el. paštu – rverteliene@yahoo.com

Kėdainių krašto muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas muziejines vertybes. Jas galite peržiūrėti – Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje