muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris

muziejus3

Mauzoliejus

muziejus4

Amatų centras

muziejus5

Ulevičiaus muziejus

muziejus6

Paberžė

muziejus7

Monkutės Marks galerija

muziejus8

Minaretas

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Ką veikti lapkritį?

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)

Lapkričio 29 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Iki lapkričio 29 d. Vinco Svirskio kryžių salėje eksponuojama Audronės Rainienės paroda „Pokalbis su architektūra“. Paroda veiks iki lapkričio 29 d. Audronė yra Šilutėje gyvenanti ir kurianti menininkė, neformalaus meno ugdytoja bei „Šilutės dailės studijos“ vadovė. Menininkės kūrybiniame kelyje plenerai užima ypatingą vietą – tai laikas, kai ji gali visiškai atsiduoti gyvam kūrybos procesui. Savo darbus aktyviai pristato Lietuvos kultūros erdvėse, taip pat džiaugiasi, kad jie randa kelią ir į tarptautinius meno projektus bei leidinius. Parodoje „Pokalbis su architektūra“ Audronė pristato savo plenerinių darbų ciklą, kuriame natūraliai susilieja jos inžinerinių studijų pamatai, meno istorijos pajautimas ir laisva impresionistinė tapyba. Bendradarbiaudama su muziejais ir dvarų sodybomis – nuo Šilutės H. Šojaus muziejaus iki Biržuvėnų dvaro – architektūrinį paveldą menininkė fiksavo ne kaip inžinierė, o kaip stebėtoja. Audronei šie pastatai ir statiniai nėra tik mūras. Jos paveiksluose jie tampa gyvais alsuojančiais personažais, gebančiais dalintis savo prisiminimais ir kurti ypatingą, laiko nepaisančią vietos atmosferą.

Daugiakultūris centras (Paeismilgio g. 12B)

Iki lapkričio 5 d. veiks Laimos Mačiūnienės (tekstilė, Kėdainiai), Danguolės Civilkienės (tapyba, Kėdainiai), Jadvygos Kurmanskienės (keramika, Radviliškis), Donato Kurmanskio (keramika, Radviliškis) paroda „Kūrybinės dėlionės“.

KULTŪROS SOSTINĖS RENGINYS. Lapkričio 6 d. 17 val. atidaroma Kėdainių fotomeninkų paroda „Kėdainių miestas ir žmonės“. Autoriai: Aistė Kanapeckaitė – Čerenkovienė, Regina Jasinskienė (1955-2026) ir Algimantas Lūža. Autoriai pasižymi skirtingu žvilgsniu ir patirtimi: Fotomenininkė Aistė Kanapeckaitė – Čerenkovienė – ilgametė Kėdainių fotografė, fiksuojanti ir archyvuojanti nuolat kintantį miesto urbanistinį peizažą, žmones ir įvykius. Aistė yra sukūrusi nuotraukų komplektą Kėdainių turizmo centrui, skirtą internetiniam puslapiui Kedainiai, todėl jos darbai – ne tik meniniai, bet ir dokumentiškai vertingi miestui. Fotografė mėgėja Regina Jasinskienė (1955-2026) fiksavo kėdainiečius įvairių renginių metu, rengė foto reportažus ir perteikė Kėdainių architektūrinį peizažą, atskleidžiant miesto gyvenimą iš įvairių perspektyvų. Gamtos fotografas Algimantas Lūža, gyvenantis Krekenavoje, dažnai fiksuoja gamtovaizdžius, vandens tėkmę, tačiau mielai fotografuoja ir Kėdainių miestą bei apylinkes, įnešdamas parodai natūralumo ir gamtos harmonijos pojūtį. Parodoje žiūrovai atras ir judėjimą, ir ramybę, miesto istoriją ir šiandieną, pažįstamus ir nepažįstamus veidus. Kiekvienas autorius atskleidžia savitą požiūrį į miestą: nuo dokumentinės tikslumo ir estetinės subtilybės iki nuoširdaus reportažinio žvilgsnio ir gamtos įkvėptos nuotaikos. „Kėdainių miestas ir žmonės“ – tai ne tik nuotraukos, bet ir kvietimas pažinti miestą iš naujo, sustoti ir įsižiūrėti į kasdienes akimirkas, kurios kuria Kėdainių charakterį. Paroda yra dovana miestui ir jo bendruomenei, galimybė patirti miesto grožį ir gyvybingumą per fotografijos meną.  Paroda veiks iki 2027 m. sausio 6 d.

Lapkričio 7 d. 13 val. IX lenkų kultūros festivalis „Złota jesień” (Auksinis ruduo), skirtas Lenkijos Nepriklausomybės dienai paminėti. Koncerte dalyvaus: Pučiamųjų orkestras (Dariusz Ledzion, Łobez), Šokių ansamblis „Diament” (Halina Kot, Suwałki),„Ocean życia” (Janusz Ostrowski, Suwałki), „Pogranicze” (Józef Murawski, Szypliszki), „Lajkonik” (Walentyna Mielcarek, Tallin, Estonia), „Tolerancija” (Nina Šutova, Alytus), „Korzyść” (Wiktor Garłukowicz, Mariampolė), „Mickunianka” (Halina Tomaszewicz, Miškūnai), “Kotwica” (Andrius Rimkevičius, Kaunas), „Issa” (Valerija Vansevičienė, Kėdainiai). Organizatorius – Kėdainių lenkų draugija. Koncertas nemokamas

Lapkričio 11 d. 17.30 val. Tarptautinio Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkurso laureatų koncertas „Atminties ir vilties dainos“. Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės studentai: Greta Zabielaitė, Mykolas Mikšys, Gabrielė Lekaitė, Ieva Vaivadaitė, Ugnė Stražinskaitė. Pianistė ir koncerto vedėja prof. Audronė Eitmanavičienė. Koncerto programa kvies pažinti turtingą litvakų kultūros ir muzikos paveldą, kuriame susilieja poezija, istorija ir šiuolaikinė muzikinė raiška. Koncertas nemokamas

KULTŪROS SOSTINĖS RENGINYS. Lapkričio 14 d. 15 val. vyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Musica humana“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris, teatralizuota senosios muzikos, šokio ir poezijos programa „Barboros Radvilaitės laiškai“.  Dalyvauja: ansamblis MUSICA HUMANA (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris), šokių ansamblis FESTA CORTESE, solistė RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas). Programoje laukia – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės XVI–XVIII a. vokalinė ir instrumentinė muzika bei šokiai. Barbora Radvilaitė – viena gražiausių ir įdomiausių XVI a. Europos moterų. Tekėjusi iš meilės ir tapusi karaliene, ji atsiskleidžia išlikusiuose savo daugiau kaip 50 laiškų, rašytų Radvilų šeimos nariams, Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui ir Žygimantui Augustui. 1547–1548 m. gyvendama Dubingių pilyje ant Asvejos ežero kranto, Barbora Radvilaitė savo vyrui karaliui Žygimantui Augustui parašė 8 laiškus. Kamuojama nerimo dėl ateities, moteris slaptam sutuoktiniui pranešdavo apie kasdienos rūpesčius, siųsdavo mielas dovanėles. Nuoširdžią meilę liudija Barboros žodžiai laiškų pabaigoje: „Siunčiu Jūsų karališkajai Malonybei žiedelį kaip ženklą mano mažiausios tarnystės, kurią paskiriu Jūsų Karališkosios Malonybės, savo maloningojo pono, maloningajam palankumui… Jūsų Karališkosios Malonybės mažiausioji tarnaitė ir amžinoji belaisvė.“ Šie unikalūs XVI a. epistoliniai dokumentai koncerte dalyvaujančius menininkus įkvėpė kurti teatralizuotą senosios muzikos, šokio ir poezijos programą. Kompozicija dvelkia to meto tradicijomis, kultūrinėmis nuotaikomis, rafinuotumu ir santūrumu. Renginys nemokamas.

Lapkričio 18 d. 10.30 val. Kėdainių rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinių poezijos festivalis „Paslapčiausia paslaptis“. Bus deklamuojami poetės ir rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai. Organizatorius – Kėdainių lopšelis – darželis „Aviliukas“.

Lapkričio 19 d. 17.30 val. KOTRYNOS JOGAILAITĖS KULTŪRINIS PALIKIMAS: Koncertas-paskaita minint Švedijos karalienės 500-ąsias gimimo metines. Atlikėjai: RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas) kartu su tarptautiniu senosios muzikos ansambliu CANTO FIORITO: Rodrigo Calveyra, meno vadovas, išilginė fleita, kornetas (Brazilija/ Prancūzija), Karl Nyhlin, liutnia (Švedija), Mariangiola Martello, klavesinas (Italija/ Švedija). Istorines įžvalgas apie Švedijos karalienės ir Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimą bei palikimą pristatys istorikė, lektorė Erika Meškauskienė. Ši programa atskleidžia muziką iš Kotrynos Jogailaitės epochos aplinkos, sujungdama jos itališkas šaknis (per motiną Boną Sforcą) ir vėlesnį gyvenimą Šiaurės šalyse. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Švedijos menų taryba. Projektą organizuoja VšĮ „Canto fiorito“. Partneriai: Kėdainių krašto muziejus, Valdovų rūmų muziejus, Biržų krašto muziejus „Sėla”. Koncertas nemokamas

KULTŪROS SOSTINĖS RENGINYS. Lapkričio 28 d. 15 val. Roko Zubovo ir Sonatos Deveikytės – Zubovienės fortepijoninio dueto koncertas „M. K.Čiurlionis miške su E. Griegu ir A. Dvoržaku“. Koncertinė programa į vieną muzikinę kelionę apjungia tris labai skirtingų tautų – čekų, norvegų ir lietuvių – nacionalinius kompozitorius. Kiekvienas šių kompozitorių sukūrė tai, ką šiandien galime vadinti tos tautos muzikiniu portretu. Kas jungia šiuos tokius skirtingus ir nepakartojamus kompozitorius, kokios charakteristikos sieja šias tris toli viena nuo kitos gyvenančias tautas ir kultūras?  Visi trys kompozitoriai, Čiurlionis, Griegas ir Dvořákas, dažnai sėmėsi įkvėpimo iš savo tautų neatmenamos praeities – legendų, pasakų, senųjų dainų, pasirinkdami ten esančius personažus ir siužetus, panaudodami charakteringas dainų intonacijas, tautinių šokių ritminius elementus. Bet nemažiau svarbus jiems buvo ir jautrus tėvynės gamtos grožio pergyvenimas, pagimdęs ne vieną lengvai atpažįstamą Norvegijos, Čekijos ar Lietuvos muzikinį peizažą. Programoje sugretinti trys šiuos autorius reprezentuojantys labai skirtingi kūriniai, kuriuos vienija juose susipinantis legendų, padavimų, pasakų ir fantazijų pasaulis bei nepaprastai jautriai perteiktas tuos pasaulius supančios gamtos slėpiningas ir kerintis grožis. Debiutinis Zubovų dueto koncertas įvyko 1997 m. Čikagoje, JAV. Duetas buvo pakviestas koncertuoti UNESCO Tautų rūmuose Ženevoje ir Karalių rūmuose Varšuvoje bei daugelyje kitų prestižinių salių. Su koncertais jie aplankė daugumą didžiųjų Amerikos ir Kanados miestų, Argentiną, Urugvajų ir Braziliją, daugelį Europos šalių (Jungtinę Karalystę, Airiją, Norvegiją, Suomiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Italiją, Šveicariją, Vokietiją, Austriją, Liuksemburgą, Lenkiją, Latviją, Slovėniją, Vengriją, Serbiją, Ukrainą, Sakartvelą, Šiaurės Makedoniją), taip pat Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją, Turkiją, Pietų Korėją ir Iraną. Pianistai vykdo edukacines programas Lietuvos miestuose, 2005-2019 m. organizavo kasmetinį tarptautinį muzikos ir ekologijos festivalį „Nepaklusniųjų žemė“ Neringoje. Zubovų duetas koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Chersono simfoniniu orkestru (Ukraina), Kauno simfoniniu orkestru, Šiaulių, Klaipėdos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, Valstybiniu Vilniaus kvartetu, Čiurlionio kvartetu, taip pat chorais „Aukuras“, „Aidija“, Vilniaus universiteto, „Jauna muzika“, „Polifonija“, „Dainava“ (JAV), „Ave Musica“ (JAV). Duetas atliko daugiau nei 10 skirtingų kompozitorių jiems parašytų kūrinių pasaulines premjeras. Renginys nemokamas.

Lapkričio 29 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

 

Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21)

Iki lapkričio 3 d. veiks paroda „Auksu žvilgantys sodai“. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Lapkričio 4 d. 14 val. Tradicinių amatų meistrės Virginijos Jurevičienės karpinių parodos „Kai prabyla praeitis“ atidarymas. Veiks iki sausio 7 d. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Lapkričio 19 d. 17 val. Advento dirbtuvių „Kėdainių herbo simboliai amatuose“ edukacija „Dubenėlio lipdymas“. Dalyvavimas nemokamas. Reikalinga registracija tel. +370 645 05168

Lapkričio 26 d. 17 val. Advento dirbtuvių „Kėdainių herbo simboliai amatuose“ edukacija „Veltinuko vėlimas“. Dalyvavimas nemokamas. Reikalinga registracija tel. +370 645 05168

 

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija (J. Basanavičiaus g. 45)

KULTŪROS SOSTINĖS RENGINYS. Iki 2027 sausio 31 d. Janinai Monkutei-Marks ir Kėdainiams skirta pirmoji tarptautinė šiuolaikinio meno trienalė „Dialogai“. Tai menas… ar tik prekė?… Kas ir kodėl yra mano namai?… Ar politikai turi teisę neiti į dialogą? Kada sunku būti drąsiam… ir koks yra genetinis dizaino kodas? Tai klausimai, kabantys tarp gobelenų, nuvingiuojantys grindimis, didingai švytintys ant sienų ar tykiai nugulę ant mažų lentynėlių Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, Kėdainiuose. Daugybė klausimų–atsakymų-dialogų, kurie vystomi įvairiausios technikos ir žanrų kūriniuose – mat čia startuoja tarptautinė šiuolaikinio meno trienalė „Dialogai“. Atsiliepdama į kūrėjos ir mecenatės Janinos Monkutės-Marks siekį, kad profesionalus menas būtų prieinamas ne vien didmiesčių elitui, įsiliedama į „Kėdainių – Lietuvos kultūros sostinės 2026“ renginių srautą, trienalė pritraukė daugiau nei pusantro šimto menininkų paraiškų iš Lietuvos bei pasaulio ir siūlo kultūrinam pokalbiui polifonišką, kokybe išsiskiriančią šiandienos meno partitūrą. Projekto iniciatorė – tekstilininkė ir muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė su tarptautine komisija atrinko 76 Lietuvos ir užsienio menininkus (6 iš jų – kviestiniai autoriai). Tad žiūrovą suvilioti atminties ir būsenų tyrinėjimo, gamtos ir ekologijos, istorijos, etninio identiteto bei socialinėmis temomis bandys 41 lietuvių menininkas (tarp jų – J. Monkutė-Marks ir du kėdainiškiai) bei 36 kūrėjai iš 14 pasaulio šalių – tolimųjų Kanados, Meksikos, Japonijos, Pietų Korėjos ir artimesnių Europos valstybių (Danijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos). Gerų kūrinių spektras toks platus – tapyba, grafika, tekstilė, skulptūra, objektai, instaliacijos, o dydžiai tokie įvairūs (nuo 10 cm iki 5 m2), kad „Dialogai“ nuo pirmojo bandymo auga į „dvisparnį“ prisistatymą: visuomenė išvys dvi dideles parodas, kurių pirmoji atidaroma spalio 23 d., kita – gruodžio 11 d. Lankymas nemokamas.

 

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Lapkričio 23 d. 17 val. senoje Paberžės klebonijoje vyks „Sugrįžtant prie R. M. Rilkės: kasmetiniai skaitymai Paberžėje“. Renginys nemokamas.

Lapkričio 5 d. – gruodžio 31 d. šiaudinių sodų paroda „Šiaudų sodas sodelis 3“.

Lapkričio 29 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Skaityti toliau
Kaip dirbsime spalio 31 – lapkričio 2 dienomis?

Informuojame, kad:

SPALIO 31 d., šeštadienį, Kėdainių krašto muziejus ir jam priklausantys padaliniai dirbs 1 val. trumpiau – iki 16 val. 

LAPKRIČIO 1 ir 2 d. Kėdainių krašto muziejus ir jam priklausantys padaliniai NEDIRBS.

 
Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
2026-08-28 17:00-2026-11-03 15:00
Paroda „Auksu žvilgantys sodai“
Radvilų g. 21 Kėdainiai
2026-09-25 17:00-2026-11-05 15:00
Paroda „Kūrybinės dėlionės“
Paeismilgio g. 12 B Kėdainiai
2026-10-14 11:00-2026-11-29 15:00
Audronės Rainienės paroda „Pokalbis su architektūra“
Didžioji g. 19
Visi renginiai
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. 

Muziejaus ekspozicijos: 

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

 

Muziejaus fondai 

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės. 

Visos muziejuje esančios vertybės yra suskirstytos į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos  –  etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės.

Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių bei gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro įvairios vertybės: nuo buities rakandų, iki istorinių vertybių. Savo verte šiuose fonduose išsikiria ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.) bei kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spauda ir literatūra. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Savo verte išsiskiria kokliai su Radvilų bei kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII aa. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Čia saugoma Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės bei vertybės, neturinčios sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Mūsų muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas vertybes. Skaitmeninius vertybių vaizdus rasite:

 

Muziejui priklauso 6 padaliniai:

Daugiakultūris centras

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Tradicinių amatų centras Arnetų name

 Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija

 

Bendraukime socialiniuose tinkluose:

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info