Nuo vasario mėnesio tęsiamos neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias gali lankyti Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.
Mokiniai susipažins su amatais, jų istorija, paplitimu pasaulyje, baltų simbolika liaudies mene, išmoks įvairių technologijų.
TAUTINĖS JUOSTOS. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė.
VYTELIŲ PYNIMAS. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė.
VILNOS KELIAS, Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė.
Kreiptis tel. nr. 864505168
Programas finansuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
Nuo šiandien, sausio 17 d., renginiuose uždarose erdvėse privaloma dėvėti respiratorius. Siekiant suvaldyti itin greitai plintančios koronaviruso atmainos Omikron plitimą ir išlaikyti atvirą kultūros sektorių, įsigalioja šie reikalavimai:
Visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną; Renginio organizatoriai privalo užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio uždaroje erdvėje metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių.
Sausio 5 d.–vasario 2 d.
Kėdainių krašto muziejaus V. Svirskio kryžių salėje
Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 m.“
Sausio 9 d. (sekmadienis)
Šv. Jurgio bažnyčioje
12 val. Šv. Mišių auka už gyvus ir mirusius Laisvės gynėjus
Po Mišių Atminimo laužai, giesmės
Sausio 13 d. (ketvirtadienis)
8 val. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“
Kviečiame dešimčiai minučių visuose languose uždegti vienybės ir atminimo žvakutes
Didžiosios Rinkos aikštėje
15–18 val. Meninė-pilietinė akcija „Už laisvą ir šviesią Lietuvą“
Kauno g. kapinėse
17 val. Sausio 13-osios aukų − žuvusiųjų kėdainiečių pagerbimas
Kėdainių rajono vadovų ir Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams
Didžiosios Rinkos aikštėje
17.30 val. Rimties ir bendrystės laikas „Esu ten, kur turiu būti“
Šv. Juozapo bažnyčioje
18 val. Šv. Mišių auka už Laisvės gynėjus
Nuo sausio 5 d. Kėdainių krašto muziejuje eksponuojama Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų paroda „ Kelias į Laisvę. Lietuva 1988 – 1991 m.”
Parodoje eksponuojamos aktyvių fotožurnalistų, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus 1988–1991 metais sukurtos nespalvotos fotografijos, apimančios laikotarpį nuo Sąjūdžio mitingų iki rugpjūčio pučo atgarsių Lietuvoje.
Apie autorius:
Virgilijus Usinavičius
1963m. gimė Šiauliuose, 1981m. baigė Vilniaus 34 vidurinę mokyklą.
Fotografuoti pradėjo 4 klasėje, fotografijos mokėsi savarankiškai.
1986m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, pagal paskyrimą pradėjo dirbti fotokorespondentu Lietuvos telegramų agentūroje ELTA. Nuo 1989m. dirbo fotoskyriaus redaktoriumi žurnale „Švyturys“. 1991m. pradėjo bendradarbiauti su agentūra AFP (L’Agence France-Presse), vėliau EPA (European Pressphoto Agency). 1993-1998m. dirbo fotoagentūroje Vilfoto.
1998m. su Zenonu Nekrošium įkūrė fotostudiją „Šviesos ratas“, kurioje dirba ligi šiol.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1991m.
Zenonas Nekrošius
1957m. gimė Marijampolėje (tada vadinosi Kapsukas). 1975 m.baigė Kapsuko V-ą vidurinę mokyklą. Fotografuoti pradėjo būdamas 8 klasėje. Lankė fotobūrelį, kuriam vadovavo, fotografijos entuziastas, Vytautas Žukauskas, jis ir įžiebė meilę fotografijai. Buvo „Sūduvos“ fotoklubo nariu.
1980m. baigė Vilniaus technologijos technikumą, fototechnikos specialybę. Vedęs, su žmona Virginija užaugino tris sūnus.
Dirbti fotografu pradėjo 1979 m., konstravimo institute, kuriame dirbo daugiau kaip dešimt metų. Nuo 1989m. dirbo laikraščiuose „Atgimimas“, „The Baltic independent“, žurnale „Lithunia in the world“ fotokorespondentu.
Nuo 1989 m. Lietuvos fotomeninkų sąjungos narys.
1993-1998 m. dirbo fotoagentūroje Vilfoto.
1998 m. su Virgilijum Usinavičium įkūrė fotostudiją „Šviesos ratas“, kurioje dirba iki dabar.
Informuojame, kad muziejus ir jo padaliniai nedirbs gruodžio 24 – 26, 31 d. bei sausio 1 – 2 d.
Gruodžio 29 d. dirbs tik iki 15.30 val.
Prieš šventes – dirbame viena valanda trumpiau!
Laidotuvės – gruodžio 9 d. 13:00 val. Kauno g. kapinėse.
Informatyvius lankstinukus apie kunigaikščių Radvilų mauzoliejų evangelikų reformatų bažnyčioje lietuvių ir anglų kalbomis galite rasti:Kėdainių krašto muziejuje, Didžioji g. 19Evangelikų reformatų bažnyčioje, Senoji g. 1Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre, Didžiosios Rinkos a. 6 – 3Viešbutyje – restorane “Smilga”, Senoji g. 16“Beneto karčema“, Senoji g. 7Viešbutyje – restorane „Grėjaus namas“, Didžioji g. 36
Renginiuose dalyvauti gali tik asmenys, turintys galimybių pasą (galioja ir kiti dokumentai, įrodantys vakcinacijos, persirgimo, atlikto PGR tyrimo arba greitojo antigeno testo neigiamo rezultato, antikūnų tyrimo teigiamo rezultato).
Kol leidžia nežvarbūs orai, kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje atviras įprastu laiku – norint apsilankyti, nereikia skambinti informacinėje lentelėje nurodytais telefono numeriais.
Darbo laikas:
Kaina:
Už Holokausto aukų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuolio vardas buvo suteiktas 22 kraštiečiams. Jų pavardės atsiras metalinėje konstrukcijoje, simbolizuojančioje namus, kuriuose per Antrąjį pasaulinį karą rizikuojant savo gyvybe buvo slepiami žydai.
Instaliacija statoma Kėdainių krašto muziejaus, kartu su partneriais iš Latvijos, Italijos ir Rumunijos dalyvaujančio tarptautiniame ES programos „Europa piliečiams“ projekte „Memo History“, iniciatyva. Pasak idėjos autoriaus, muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šis kūrinys Senojoje Rinkoje stovės laikinai. Jis aktualizuos šiemet minimą 80-ies metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Vėliau bus perkeltas į kitą vietą, tikėtina, kad prie Daukšių memorialo.
Po „Miloszofono“, „Ich bin Keidaner“, „Atminties sienos“, „Dovydo žvaigždės“ ir memorialo sugriautiems E. Totlebeno rūmams, tai yra jau šeštoji muziejaus inicijuota instaliacija.
Idėją realizuoja menininkas Feliksas Paulauskas, su UAB „Laumetris“ pagalba kuriantis metalo, medžio ir akmenų kompoziciją, jungiančią kančią ir viltį. Nuo spygliuoto vainiko ratu žemyn leidžiasi dvylika metalinių stulpelių, kompozicijos apačioje suformuota Dovydo žvaigždė. Nudegusios alyvų šakos, pasak menininko, simbolizuoja sunaikintą žydų bendruomenę, kaip išdegusią dykumą. Virš jos, kompozicijos centre, galvas kelia du gyvi medeliai, simbolizuojantys išgyvenusius.
APIE PROJEKTĄ:
Keturios Europos organizacijos: Tautinių bendrijų kultūros namai (Latvija), Teatro dei Dioscuri (Italija), Kėdainių krašto muziejus (Lietuva) ir Palatul Copiilori Iasi (Rumunija) pradeda vykdyti naują ES programos „Europa piliečiams“ Europos atminimo krypties projektą.
Projektu siekiama:
*skatinti Europos Sąjungos piliečių supratimą apie savo istoriją ir jos įvairovę,;
*skatinti Europos pilietiškumą bei stiprinti piliečių dalyvavimą demokratijos procesuose Europos lygmeniu;
*gerinti bendros istorijos atminties ir vertybių suvokimą, puoselėti žmonių gerovę, skatinant debatus ir svarstymus, kuriant tinklus, plėtojant piliečių supratimą apie Sąjungos politiką bei skatinant socialinio bei tarpkultūrinio dalyvavimo bei savanorystės Sąjungos lygmeniu galimybes.
Projekto metu, remiantis žmonių prisiminimais, bus siekiama rekonstruoti ir atskleisti kai kuriuos tragiškus Europos XX amžiaus istorijos fragmentus. Projektas apima atsiminimus apie totalitarinių režimų smurtą ir skriaudas, atvirą nepaklusnumą bei pasyvią rezistenciją, kuri dažnai likdavo nežinoma.
Projektas sieks, kad totalitarizmo ir persekiojimų atmintis skatintų barjerų sulaužymą, socialinių ir kultūrinių bei politinių sienų nugriovimą, diskusijas apie priklausomybės Europai jausmą. Šios diskusijos prisidėtų prie naujų vertybių bei idealų sukūrimo ir stiprinimo, padėtų suprasti, kad „kitas“ nėra priešas.
Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis vykdys įvairias veiklas. Tai istorinių dokumentų ir liudijimų tyrinėjimas, seminarai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai, meniniai renginiai muziejuose, simboliniuose pastatuose ir vietovėse. Taip atminties tyrinėjimai bus įtraukiami į jausmingus ir įdomius renginius. Šiuose renginiuose meninė teatro kalba, muzika, šokis ir vaizdai palies juose dalyvaujančiųjų širdis, o jų patirtys bus unikalios ir asmeniškos.
Visų šalių veiklose dalyvaus skirtingų kartų žmonės: jaunimas, studentai ir vyresnio amžiaus asmenys.
Projektą finansuoja Europos Sąjungos programa Europa piliečiams.
#memohistory #memoryhistoryproject #project #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #europapilieciams #EuropeforCitizens #europe #ES
.
Nuo spalio 18 d. iki lapkričio 13 d. Tradicinių amatų centre Arnetų name veiks Virginijos Jurevičienės paroda “Kai vakarai ilgi…”.
Apie autorę:
Gimė 1963 03 28, Daukniškių kaime, Panevėžio rajone.
Parodose dalyvauja nuo 2010 metų.
2011 metais karpiniai buvo sertifikuoti kaip Tautinis paveldas, buvo priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendriją.
2015-aisiais išrenkama Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininke.
2011 metais apdovanota Kupiškio rajono konkurso „Kupiškio rajono metų geriausieji“ nominacija „Už tautinio paveldo puoselėjimą“.
2014 ir 2016 metų respublikinio konkurso „Aukso vainikas“ Panevėžio apskrities III- ios vietos laimėtoja.
2015 metais suteiktas Tautinio paveldo tradicinių amatų meistro vardas. Tais pačiais metais apsiginė Tautinio paveldo tradicinių amatų mokymo programą „Popieriaus karpinių menas“.
2018 metais respublikinės karpinių konkursinės parodos „100 karpinių Lietuvai“ I-os vietos laimėtoja.
2018 m. skirta Kupiškio rajono Mero nominacija „Už nuopelnus Kupiškio kraštui“ – už tautinio paveldo puoselėjimą.
2020 metais suteiktas meno kūrėjo statusas.
Surengusi virš 25 autorinių parodų.
Jos darbai ne vieną kartą buvo eksponuoti tarptautinėse, respublikinėse parodose, Briuselyje (Belgija), Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Irane.
Darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Raseinių krašto istorijos muziejus, Anykščių Arklio muziejus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Veda seminarus apie karpinių karpymą, edukacinius užsiėmimus, dalyvauja mugėse. Yra surengusi 7 plenerus: 1 tarptautinį, 3 respublikinius ir 3 rajoninius.
Gyvena Kupiškyje. Dirba Kupiškio vaikų lopšelyje-darželyje „Obelėlė“ pedagoge.
Parodoje eksponuojami siužetiniai karpinių paveikslai. Juose pavaizduoti metų laikai, Kupiškio krašto padavimai, dainų siužetai. Didelis dėmesys skiriamas senovės darbų, buities, žmonių aprangos perteikimui. Du paveikslai skirti Mamai ir Tėčiui. Miniatiūrose pavaizduoti augalai. Didelėse, nestandartinėse užuolaidėlėse – gamtos motyvai, pastatai. Kai kurios su baltiškais simboliais.
12 val. Atminties kelio eisena prasidės Kėdainių miesto parke (J. Basanavičiaus g. 2). Bus einama į Daukšių kaime esančią masinę žydų žūties vietą.13 val. Aukų pagerbimo ceremonija Kėdainių Holokausto aukų atminimo vietoje (Daukšių kaimas).15 val. Kėdainių miesto rotušėje (Didžioji g. 1) įvyks konferencija “Kol atmintis gyva” ir kamerinio ansamblio “Lietuvos Jeruzalė” bei atlikėjos Juditos Leitaitės koncertas.DĖMESIO! Koncerte 15 val. Rotušėje gali dalyvauti tik asmenys, turintys galimybių pasą (galioja ir kiti dokumentai, įrodantys vakcinacijos, persirgimo, atlikto PGR tyrimo arba greitojo antigeno testo neigiamo rezultato, antikūnų tyrimo teigiamo rezultato faktą).Kėdainių krašto muziejus praturtėjo dar vienu garsiojo kryždirbio Vinco Svirskio darbu – Naujųjų Bakainių kaime stovėjusiu kryžiumi. Kryžius statytas apie 1888 m. ir daugelį metų stovėjo Emilijos Šukytės – Vasiliauskienės sodyboje.
Kryžius konservuotas ir restauruotas pagal Lietuvos kultūros tarybos programą “Kultūros vertybių restauravimas ir tyrimai”. Kryžių restauravo Panevėžio kraštotyros muziejus.
Vykdant kryžiaus konservavimo – restauravimo darbų pirmąjį etapą buvo atlikta:
\
