Kėdainių krašto muziejus nėrė į naują komunikacijų terpę ir sukūrė „Radvilų televiziją“ !

Šios televizijos laidos jau prieinamos Kėdainių krašto muziejaus internetinėje svetainėje www.kedainiumuziejus.lt ir tik laimėjus interaktyvų istorinį žaidimą „(Iš)gyvenk XVII a. Kėdainiuose“. Jeigu penkis kartus teisingai atsakysite į klausimus, gausite skaitmeninį bilietą, su kuriuo galėsite nemokamai apsilankyti Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose. Šiuo metu yra sukurta net dešimt TV laidų, tačiau jei sulauksime palankių atsiliepimų, tikrai planuosime kurti tęsinį!

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasakoja: „Ieškojome naujų formų, kaip skleisti kultūrinę žinutę COVID – 19 pandemijos sąlygomis. Vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Radvilų miesto televizija. Kėdainių krašto muziejaus skaitmeninės kronikos“ pavyko suburti talentingą komandą – istorikus prof. dr. Raimondą Ragauskienę, prof. dr. Aivą Ragauską, prof. dr. Deimantą Karvelį, Kėdainių krašto muziejaus archeologą Algirdą Juknevičių, animatorių Jokūbą Bernotą – Pakerį, 3D modeliuotojus Paulių Svirskį ir Simoną Budginą, kūrybininką Vilių Juozą Lunevičių, dizainerę Skirmantę Vaitkevičiūtę, operatorių Aldą Surkevičių. Taip gimė „Radvilų TV“ idėja. Nuo įprastos televizijos skiriamės viskuo – mūsų laidose nėra reklamos, ji nesivaiko reitingų, atvirkščiai – norint pažiūrėti Radvilų TV laidas, reikia įveikti iššūkius – laimėti istorinio žaidimo epizodus. Tačiau tikimės, kad peržiūrėję šias laidas žmonės taps Kėdainių mylėtojais.“

Vilius Juozas Lunevičius, vienas naujosios TV komandos narių, džiaugiasi, kad „tiek žaidimas, tiek pati TV yra naujos muziejaus ekspozicijos integrali dalis. Pavyko realizuoti vieną moderniausių kultūros sklaidos vizijų – apjungti istorinį pasakojimą, interaktyvią ekspoziciją, internetinę terpę, edukacinį žaidimą bei televizijos laidų dinamiškumą. Muziejus tiki, kad taip sudominsime tiek jaunuosius lankytojus, tiek ir vyresnę kartą.“

Dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė, sukūrusi naujosios Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijos projektą, apsiėmė „šefuoti“ ir grafinį TV stilių. „Stiliaus vienovė yra labai svarbi sąlyga kuriant kultūros lauko projektų atpažįstamumą,  –  teigia dizainerė.

Kunigaikščių Radvilų istorijos ekspertas, prof. dr. Deimantas Karvelis pažymi, kad šiais informacinės perkrovos laikais įdomiai pateikta istorinė žinia yra būtina, nes nedaug kas žino XVII a. Kėdainių istorijos įdomybių.

Naująją televiziją galima rasti pagal šią nuorodą https://www.kedainiumuziejus.lt/zaidimas/

Žaiskite ir žiūrėkite Radvilų TV!

Kiekvienas atvykėlis Paberžėje, kurią Tėvas Stanislovas 39 metus kūrė su didžiausia meile, jusdavo spinduliuojant gerą energiją. Čia jis dalijo gerumą, dėmesį, meilę. Dažną kvietė puodelio arbatos. Mokėjo nuoširdžiai, šiltai pakalbinti, kiekvienas pasijusdavo esąs pats mylimiausias, pats svarbiausias. Su visais mokėjo bendrauti pagarbiai, niekada neįžeisdamas, o vis pagirdamas, paskatindamas. Kalbėjo ramiai, mintis dėstė neskubėdamas. Buvo labai tolerantiškas. Sugebėdavo prisiderinti prie pašnekovo: su profesūra, dvasininkais ar filosofais kalbėdavo vienaip, su eiliniais, mažiau išsilavinusiais, – kitaip. Visada rasdavo įdomią temą, pabarstydavo išminties perliukų iš savo patirties. Galėjai būti vienoje patalpoje net nebendraudamas, ir tau buvo gera. Buvo nepaprasta klausytis jo choralų. Giedodavo užsimerkęs, intymioje aplinkoje, prieblandoje. O jo verstų Rilkės eilių joks aktorius nepaskaitytų taip paslaptingai, išraiškingai, savitai, „stanisloviška“ intonacija.

Tėvas Stanislovas sakė:

• Visi mes norime būti laimingi. O kaip tapti laimingam? Reikia mokėti džiaugtis viskuo, ką gražaus matai aplinkui. To džiaugsmo galima rasti visur: užbaigei darbą – džiaugsmas, padėjai žmogui – džiaugsmas. Jeigu norėsi paimti viską, kas „Maximos“ lentynose, – niekada nebūsi laimingas. Žmogus privalo tenkintis tuo, ką turi. Tik tada bus laimingas.
• 

Užvėrus duris lankytojams karantino metu, Kėdainių krašto muziejuje darbai nesustojo: čia įrengiamos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis. Tokią galimybę muziejui suteikė dalyvavimas Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, kuriame Kėdainių krašto muziejus dalyvauja partnerio teisėmis kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija).

Muziejaus erdvės keičiasi

„Tai džiugūs dalykai, kurie mūsų muziejuje vyksta labai retai. Šio projekto metu mes įrengiame keturias naujas ir interaktyvias multimedijos ekspozicijas, kurios bus išdėstytos trijose salėse, – pasakoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Todėl natūralu, kad muziejuje atsiras ši nedidelė ekspozicija, pristatanti šį genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą ir bandanti sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į jo gimtuosius Šetenius.“

Apie istoriją – moderniai

Baigiama įrengti antroji ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“, kurios ašis – interaktyvus žemėlapis-stendas, kuriame lankytojai galės įvairiais pjūviai pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a., Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ekspozicijoje įdomiai pateikiami to laikotarpio eksponatai, pavyzdžiui, monetos, supažindinama su vytinių – prekybinių laivų – ypatumais, tačiau dėmesys skiriamas ne tik prekybiniams ryšiams. „Mūsų miestas buvo susaistytas įvairiais ryšiais – administraciniais, konfesiniais, švietimo, prekybiniais ir kitokiais – tiek su artimiausia aplinka (Josvainiais, Šėta, Raseiniais, Ukmerge, Vilniumi, Kaunu), tiek su tolimesne – Ryga, Karaliaučiumi, Dancigu, Londonu, Nyderlandų miestais. Judėjo prekės, knygos, studentai, kunigai, administracijų pareigūnai. Kaip ir su kuo Kėdainiai buvo susiję, bus galima pamatyti šioje interaktyvioje ekspozicijoje“, – pasakojo R. Žirgulis.

Papildytas maketas

Trečioji ekspozicija vadinasi „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“. Šios ekspozicijos pagrindas bus prieš porą metų muziejaus sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Dabar ne tik galėsime girdėti, ką pasakoja šie personažai, bet ir matysime juos konkrečioje vietoje, o aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

Ne vien Radvilų miestas

Ketvirtoji ekspozicija pasakos apie Kėdainių miesto savininkus. „Pradžioje norėjome ekspoziciją pavadinti „Kėdainių miesto savininkai Radvilos“, tačiau, kadangi šias ekspozicijas rengiame bendradarbiaudami su geriausiais Radvilų ir Kėdainių istorijos tyrinėtojais profesoriais Deimantu Karveliu ir Aivu bei Raimonda Ragauskais, supratome, kad tai būtų netikslu, – sakė muziejaus direktorius. – Nes Kėdainius nuo XV a. vid. iki XIX a. pr. valdė ir Kiškos, Sulzbachai, Sapiegos, Ostrogiškiai. Tad šioje ekspozicijoje bus pristatytas kiekvienas žmogus, kuris buvo formaliu arba nominaliu Kėdainių savininku.“

Reikėjo šiuolaikinės ekspozicijos

Įgyvendinti naujų Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijų viziją pasitelkti specialistai. Interaktyvią multimedijinę dalį kuria UAB „MultimediaMark“, bendrą ekspozicijų apipavidalinimą atlieka UAB „Ekspozicijų sistemos“, o jas suprojektavo šioje srityje besispecializuojanti dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Projekto vadovas Vilius Lunevičius neslepia susižavėjimo turtinga Kėdainių praeitimi ir sako, kad mūsų miestui šiuolaikinės ekspozicijos seniai reikėjo:

„Ta istorija tokia plati, kad čia taip paprastai ji netelpa, ją būtų galima tris – keturis kartus didesniame plote išeksponuoti. Mūsų uždavinys buvo būtent atskleisti lobius, kurie yra Kėdainiuose, ir padaryti tai šiuolaikiniu būdu. Šiuolaikinis būdas – tai estetinių, interaktyvių priemonių derinimas kartu išlaikant muziejaus stiprybę, tai yra, pasakojimą per eksponatus. Šiam laikmečiui būdingos netikros naujienos, kurios sklinda socialiniuose tinkluose ir kurioms pagrįsti dažnai neprašoma jokių įrodymų. Muziejus šiame kontekste yra savotiška sala tikrų dalykų, nesuklastotos istorijos.“

Pritrauks lankytojus

Pasak V. Lunevičiaus, tam, kad ekspozicija būtų pagauli, sudomintų žmones, reikia atskleisti tų eksponatų kontekstą. Kitaip sakant, muziejuje saugomas eksponatas pats kaip daiktas nebus lankytojui įdomus, jei nebus atskleista jo mikroistorija. „Kiekvienas šeimoje turime kokią nors relikviją, kuri brangi ne dėl jos materialinės vertės, bet dėl to, kad ji turi savo istoriją. Muziejuje eksponatai turi istorijas apie platesnį ratą – apie miestą, bendruomenę, kažkokius įvykius. Tai dabar ir darome, montuodami eksponatus, panaudodami inovatyvius informacinių technologijų ir daugialypės terpės sprendimus“, – pasakojo V. Lunevičius.

Šie šiuolaikiški sprendimai, pritaikant muziejus ir jų ekspozicijas įvairių amžiaus ir socialinių grupių turistų poreikiams, skirti platesnei lankytojų auditorijai pritraukti.

Po karantino

Apžiūrėti ir įvertinti naujų ekspozicijų muziejus lankytojus pakvies iš karto po karantino. O tuo tarpu visus, kurie domisi šiuo projektu ir naujų ekspozicijų koncepcija, Kėdainių krašto muziejus kviečia pasižiūrėti nuotolinės konferencijos įrašą – https://bit.ly/2WJ1iTH

Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Ekspozicijų įrengimui skirta virš 100 tūkst. eurų.

Kuo susiję trys miestai?

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis tikisi, kad įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą. Tuo tikslu vykdomos ir kitos veiklos: bendri kultūriniai renginiai, mokymai.

Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra artimai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos, turėjo valdų ir Palenkėje, kur įsikūręs Punskas. Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste stipriai veikusiai Kėdainius ir Punską. Šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi ir menkai atskleisti muziejų ekspozicijose ir jų kultūrinėje veikloje. Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai.

Tad pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių ir kultūrinių institucijų bendradarbiavimą abipus sienos, skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

Knygos ,,Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ sudarytoja Regina Lukminienė, keliaudama iš kaimo į kaimą, iš gryčios į gryčią, nuo žmogaus prie žmogaus, daugiau kaip dvidešimt metų užrašinėjo Kėdainių krašto žodinį paveldą. Pateikėjų prisiminimai, gyvenimo būdas, istorijos, eiliniai ir stebukliniai nutikimai ir daugybė kitokių sakytinių gėrybių nugula į klausėjo etnografinius aprašus, virtusių pasakojamąja dokumentika.

Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos įdomios ir siurbte įsiurbia į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai. Palyginti nesenuose prisiminimuose atrasite ne tik krikščioniškosios, bet ir senovinės baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba. Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė.

Ši kraštotyrinė medžiaga supažindins su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, taps tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu ir amžiams nuguls į sakytinės tradicijos aruodus.

 Pasakotoja Kotryna Pilinkuvienė (merg. Špokaitė), g. 1924 m. Antušavos k., Gudžiūnų vls. (dabar – Gudžiūnų sen.), gyv. Bartkūniškio k.

Pasakojo Benediktas Makčinskas, Karolio,g. 1919 m. Kampų k., Josvainių vls. (dabar – Josvainių sen.)

Siaučiant epidemijai ir lankytojams užvėrus muziejų duris, daugelis muziejininkų savo darbą perkelia į virtualią erdvę: organizuoja paskaitas, konferencijas,  žaidimus, rodo fonduose sukauptas fotografijas. Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai taip pat ne išimtis.   Dar 2020 metų pavasarį Lietuvos muziejų asociacija, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos programos „Strateginis kultūros organizacijų finansavimas“ projektą, pakvietė visus muziejus dalyvauti virtualios edukacinių programų platformos „Atrask savo kraštą muziejuje“ kūrime. Kėdainių krašto muziejininkų Audronės Pečiulytės, Reginos Adomaitienės ir Vaido Špečkausko  pateikta paraiška konkursui buvo atrinkta ir rudenį prasidėjo darbas.  

Virtualioje edukacinėje programoje pasirinkome atskleisti Reformacijos temą, nes būtent Kėdainių miestas labiausiai ir suklestėjo toje epochoje.  Ją kuriant buvo orientuojamasi į istorijos, tikybos ir dailės dalykų mokymo programas mokyklose. Sukurta edukacinė programa „Kai tikėjimas keitė pasaulį. Reformacija“ padeda mokytojui išplėsti ir papildyti mokomąją programą, ją priartinant prie gyvenamosios vietovės. Prie sukurtos edukacinės programos yra pateikiamos trumpos rekomendacijos mokytojams kaip medžiagą panaudoti konkrečios pamokos metu. Todėl ją kuriant,  konsultavomės su mokytojais, dirbančiais Šėtos gimnazijoje.

 Edukacinėje programoje yra ir tekstinė medžiaga, ir nuotraukos, ir filmuoti siužetai, kurie padeda patraukliau bei išsamiau išdėstyti temą apie reformaciją. Susipažinus su visa pateikta medžiaga – pabaigoje galima pasitikrinti savo žinias. Žinoma, ir šią ir kitas edukacines programas gali peržiūrėti, susipažinti ir įsigilinti ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir visi,  kam įdomi istorija, adresu: www.muziejuedukacija.lt  

Audronė Pečiulytė

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė

Naujienų portalo “Rinkos aikštė” straipsnis apie mūsų planuojamus darbus dar šiais metais:

Kėdainių krašto muziejui šie metai buvo neįprasti. Kėdainiai neteko nemažai lankytojų ne tik dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, bet ir dėl pandemijos. Tačiau muziejaus darbuotojai nenuleido rankų ir dabar gali džiaugtis, kad „Facebook“ paskyroje skelbiamos virtualios parodos, vaizdo įrašų peržiūros pasiekia apie 25 tūkst. lankytojų per mėnesį. Beje, muziejus ruošiasi ir šimtmečio minėjimui.

Dar laukia žinios iš Kanados

Po daugiau nei metų pertraukos į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią sugrįžo restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Šeši kunigaikščių Radvilų sarkofagai restauravimui iškeliavo 2019 metų rugsėjį. Kol kas bažnyčioje lankytojai gali pamatyti tik sarkofagus ir sutvarkytą mauzoliejų. Radvilų šeimos narių palaikai pernai buvo išgabenti į Vilniaus universitetą ir tyrinėjami jo laboratorijoje.

„Jei nepasikeis aplinkybės, galbūt dar šiais metais sulauksime DNR tyrimų atsakymų iš Kanados. Turėtume sužinoti, ar pavyko tarp išvežtų tirti kaulų rasti kitų kunigaikščių Radvilų šeimos atstovų“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Iki šiol mauzoliejuje buvo nustatyti Jonušo Radvilos ir mažamečio jo broliuko Stepono palaikai. Mauzoliejuje saugoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai dėl drėgmės ir netinkamų aplinkos sąlygų buvo paveikti korozijos. Kol sarkofagai buvo restauruojami, mauzoliejuje vyko remonto darbai: įrengtas grindinis šildymas, ventiliacijos sistema.

Be kita ko, bažnyčioje rasti du senieji įėjimai į buvusias kriptas. Vienoje iš jų buvo rasti užmūryti Kėdainių miestiečių palaikai. Muziejaus vadovas pasakoja, kad apie kriptas buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekas nežinojo, kaip į jas patekti. Kitoje pusėje buvo rasta kita kripta, kurioje aptikta nemažai senų karstų, bažnyčios interjero detalių, tačiau viskas šioje atrastoje kriptoje buvo užkrėsta grybeliu. Tad viską teko sudeginti, o rasti karstai su miestiečių palaikais perlaidoti Radvilų kriptoje

Kėdainių karšto muziejaus vadovas sako, kad ekspozicija bus virtuali, todėl visi norintys pabuvoti šioje bažnyčioje galės tai padaryti neišėję iš namų. Pandemija verčia kraustytis į virtualią erdvę.

Apie besibaigiančius metus kalbamės su Kėdainių krašto muziejaus vadovu Rimantu Žirguliu.

– Kaip pavyko išgyventi šiuos nelengvus metus, kuomet pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija? Ar ji labai sulaukė planus? Ką teko koreguoti?

– Kažkiek sujaukė, kažkiek kai ką nutolino. Pavyzdžiui, teko perkelti beveik visą Cz.Miloszo festivalį iš 2020 į 2021 metus. Sutrukdė laiku atlikti kai kuriuos naujų ekspozicijų rengimo darbus. Ypač nemažai teko atsisakyti suplanuotų renginių, koncertų Daugiakultūriame centre, neformalaus vaikų švietimo programų užsiėmimų Tradicinių amatų centre. – Kiek muziejus sulaukė lankytojų? Įdomu, palyginus su praėjusiais metais? – Dar metai nesibaigė, bet jau aišku, kad lankytojų turėsime mažiau. 2019 m. per visus metus krašto muziejuje būta 8 288 lankytojų, o 2020 m. po karantino 1 864. Atitinkamai Daugiakultūriame centre būta 10 186, o dabar tik 2 215.

1863 m. sukilimo muziejuje pernai lankėsi 8 003, o po karantino tik 2 749. Suprantama, kad ypač daug lankytojų netekome ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, kuris atvėrė duris tik spalį. Tradicinių amatų centre pernai 12 120, o dabar tik 3 960 lankytojų.

– Ką naujo šiemet siūlėte lankytojui? Kas pasiteisino, ką lankytojai labiausiai įvertino? Kas liko nepastebėta?

– Šiuo metu intensyviai dirbame prie naujų ekspozicijų sukūrimo krašto muziejuje ir reformatų bažnyčioje, tad visa tai pateiksime lankytojų vertinimui po Naujųjų metų. O šiemet ypač aktyviai dirbome socialiniuose tinkluose, viešinome savo rinkinius, Kėdainių istorijos ir paveldo įdomybes. Beje, dar šiemet paskelbsime naujienų, tad sekite mūsų „Facebook“ paskyrą. – Ar uždarius Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejų netekote daug lankytojų? Ar po sarkofagų restauracijos, atidarius mauzoliejų, tikitės lankytojų antplūdžio? – Netekome kelių tūkstančių, bet tikimės, kad ypač kitą pavasarį vėl jų sulauksime. Bus galima grožėtis ne tik atnaujintais kunigaikščių Radvilų sarkofagais, bet ir naujomis interaktyviomis multimedinėmis ekspozicijomis. Suprantama, jeigu tik leis pandemija. – Ar muziejaus lankymui aktualus sezoniškumas, ar lankytojų sulaukiate visais metų laikais?

– Jei reikėtų apibūdinti muziejaus lankytoją, koks jis būtų?

– Dažniausiai į ekskursijas arba edukacinius renginius pavasarį ar rudenį atvykęs moksleivis, vasarą – užsienio ir Lietuvos turistas, o taip pat kultūriniu gyvenimu, renginiais, koncertais besidomintis brandaus amžiaus kėdainietis visais metų laikais. – Kokie ateities planai? – Planuojame 2022 m. Kėdainių krašto muziejaus 100-metį pasitikti atnaujintomis ekspozicijomis, rekonstruotu ir atnaujintu Daugiakultūriu centru. Tapti šiuolaikiška, atitinkančia lūkesčius ir patrauklia, verta nuolat lankytis atminties ir kultūros institucija.

Keičiasi Kėdainių krašto muziejaus bei Daugiakultūrio centro darbo laikas!

Kėdainių krašto muziejus dirba : 

trečiadieniais – penktadieniais 10.00 – 17.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Daugiakultūris centras dirba:

trečiadieniais – penktadieniais 10.00 – 17.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus lapkričio – balandžio mėn. uždarytas, jei norite apsilankyti – kreipkitės į Kėdainių krašto muziejų (Didžioji g. 19), tel. +370 347 53 685 (tik darbo valandomis)

Nuo lapkričio 6 d. Daugiakultūriame centre atidaroma nauja paroda – Gražinos Vitartaitės tapybos darbų paroda “ŠIAPUS IR ANAPUS PAVEIKSLO”.

Dailininkė kilusi iš Krekenavos, todėl jos paveiksluose rasime mums pažįstamas vietas, tamsųjį Nevėžį, pilakalnius.

Paroda veiks iki gruodžio 10 d.

Daugiakultūrio centro darbo laikas:

antradieniais – penktadieniais 11.00 – 18.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Spalio 26 d. Daugiakultūriame centre turėjęs vykti monospekltaklis “Sudie, derintojau” ATŠAUKIAMAS!

Spektaklis nukeliamas vėlesniam laikotarpiui!

Nuo spalio 14 d. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus bus atviras lankytojams!

DARBO LAIKAS:

III – V nuo 11 val. iki 18 val.

VI nuo 10 val. iki 17 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

KAINA:

Suaugusieji – 2 Eur

Mokiniams, studentams ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims – 1 Eur

INFORMACIJA TEL.: (8 347) 53685 arba (8 347) 51330

#latvialithuaniabelarus #lvltby #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #EUinmyregion