El. paštas: muziejus1863@gmail.com
Tel. nr.: (8 645) 12407
Knygą įsigyti galite:
Apie knygą:
Daugiau kaip dvidešimt metų rinktas žodinis Kėdainių krašto paveldas nugulė į įspūdingos apimties leidinį. Knyga išleista 300 vienetų tiražu leidykloje-spaustuvėje „Petro Ofsetas“, Kėdainių krašto muziejui vykdant projektą „Knyga „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“. Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė, projekto partneris yra Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Knygos sudarytoja R. Lukminienė daugiau kaip dvidešimt metų fiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų, kurie knygoje sukuria savitą krašto gyvenimo panoramą.
„Per ilgus metus susikaupus daugybei kraštotyrinės medžiagos, ilgus metus brandinau mintį, kad ši medžiaga būtų prieinama visiems, kad neliktų tik sąsiuvinių lapuose ir kasetėse. Ir pagaliau žodinis paveldas nugulė į 712 puslapių knygą”,– teigia knygos autorė.
Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, įdomios ir iškalbingos, įtraukiančios į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai.
Prisiminimuose skaitytojas atras ne tik krikščioniškosios, bet ir baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba.
Nuo liepos 1 d. Kėdainių krašto muziejus vėl atviras lankytojams, o liepos 6 d. nuo 11 val. iki 18 val. kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti muziejuje nemokamai.
Šiuo metu muziejuje yra įrengtos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis. Naujos ekspozicijos išdėstytos trijose salėse.
Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.
Antrosios ekspozicijos „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.
Trečiosios ekspozicijos „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.
Ketvirtojoje ekspozicijoje „Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Muziejaus darbo laikas:
III – V nuo 11.00 iki 18.00 val.
VI nuo 10.00 iki 17.00 val.
VII nuo 10.00 iki 15.00 val.
Daugiau informacijos galite rasti: www.kedainiumuziejus.lt arba www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus
„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus”„Kėdainių ryšiai su pasauliu“„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“.„Miesto savininkai“
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.Tradicinių amatų centras Arnetų name.1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje.
Liepos mėn. muziejus dirbs II – VI nuo 9.00 iki 17.00 val. Kitomis dienomis – iš anksto susitarus.Rugpjūčio mėn. muziejus dirbs III – VII nuo 9.00 iki 17.00 val. Kitomis dienomis – iš anksto susitarus.Birželio 30 d. trečiadienį, 15 val. Kėdainių senamiestyje:
LRT radijo programos Klasika laidos „Homo cultus. Istoriko teritorija“ transliacija. Doc. dr. Aurimo Švedo pokalbis su literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.
Birželio 30 d. Cz. Miloszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.), 19 val.
Czeslawo Miloszo 110-ųjų gimimo metinių minėjimas. Festivalio uždarymas.
Programoje:
Knygos ,,Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ sudarytoja Regina Lukminienė, keliaudama iš kaimo į kaimą, iš gryčios į gryčią, nuo žmogaus prie žmogaus, daugiau kaip dvidešimt metų užrašinėjo Kėdainių krašto žodinį paveldą. Kraštotyrininkė užfiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų, kurie knygoje sukuria savito krašto gyvenimo panoramą.
Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, įdomios ir iškalbingos, įtraukiančios į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai. Prisiminimuose skaitytojas atras ne tik krikščioniškosios, bet ir baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba. Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė.
Ši kraštotyrinė medžiaga supažindins su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, taps tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu ir nuguls į sakytinės tradicijos aruodus.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.
Projekto partneris Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Festivalis, kuris prasidėjo dar praėjusiais metais, šiais metais svečius ir žiūrovus birželio mėnesį kvies į renginius, kurie vyks Daugiakultūriame centre, Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salėje, Videniškiuose, Molėtų r., Kėdainių senamiestyje, bei į renginio uždarymą Šeteniuose.
PROGRAMA
(Programa gali keistis)
Nuotoliniu būdu įvyksiantys renginiai:
Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Alexanderio Fiuto, prof. Joannos Zach ir dr.Beatos Kalębos diskusija „Cz.Miloszas ir XXI amžius. Paveldas ir ateitis“.
Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Jarosławo Fazano paskaita „Lietuviškasis peizažas prieškarinėje Cz.Miloszo poezijoje“.
Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Krzysztofo Zajaso paskaita “Lietuviškieji namai buitine prasme ir metafizinis namų suvokimas Cz.Miloszo poemose“.
Pagrindinis festivalio rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, rėmėjas – Kėdainių rajono savivaldybė, partneriai: J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos istorijos institutas, Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lenkijos institutas Vilniuje, Molėtų krašto muziejus.
Visų festivalio renginių metu bus filmuojama bei fotografuojama. Vaizdai bus naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras 2021 –aisiais vykdys projektą „Kol atmintys gyva“, skirtą Holokausto 80-mečio paminėjimui.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. AD-1-616 „Dėl 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų kultūros projektų sąrašo tvirtinimo“, yra paskirti 2570 Eur projekto vykdytojui iš 05 programos Kultūros veiklos plėtra priemonės „Finansuoti kultūrinės veiklos projektus“ projekto „Kol atmintis gyva“ įgyvendinimo išlaidoms padengti.
Projekto tikslas – prasmingomis veiklomis paminėti Holokausto 80-metį ir išsaugoti istorinę atmintį
7.1. Surengti Holokausto 80-mečio sukakties minėjimą Kėdainiuose Daukšių kaime;
7.2. Suorganizuoti istorinę konferenciją „Kol atmintis gyva“ Kėdainių krašto muziejuje ir kamerinio ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ bei atlikėjos Juditos Leitaitės koncertą;
7.3. Surengti 3 muzikinius pasakojimus – spektaklius „Skambančios turgaus istorijos“ Šėtoje, Kėdainiuose ir Krakėse;
7.4. Suorganizuoti Kėdainių miesto vyresniųjų klasių mokinių ir Ingridos Vilkienės, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos švietimo programų koordinatorės, susitikimą ir diskusiją apie Istorinę atmintį ir jos ugdymą šiuolaikinėje Lietuvoje.
Nuo 2021 m. birželio 3 d. kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje vėl atviras lankytojams.
Mauzoliejaus darbo laikas:
trečiadieniais – penktadieniais nuo 11 val. iki 18 val.
šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.
sekmadieniais nuo 10 val. iki 15 val.
Lankymo kaina:
suaugusiems 2 eur;
mokiniams, studentams ir senjorams 1 eur.
DĖMESIO: prieš valstybines šventes muziejaus padaliniai dirba 1 val. trumpiau. Padaliniai nedirbs šiomis dienomis:
#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes
JUOSTŲ PYNIMAS
Turėsite puikią progą susipažinti su vienu iš autentiškų aukštaičių krašto amatų – juostų pynimu (vytinės, rištinės ir pintinės juostos), papročiais, susijusiais su tautinėmis juostomis Lietuvos kultūroje, jų spalvomis, raštais, simboliką, pritaikymu kasdieniniame gyvenime. Užsiėmimo dalyviai galės nusipinti tradicinę juostelę. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
KERAMIKA
Susipažinsite su lietuvių liaudies keramikos tradicijomis ir istorija, puodžiaus amatu. Praktinio užsiėmimo metu išbandysite įvairius tradicinius keramikos dirbinių formavimo būdus, žiedimą. Mokysitės pasidaryti keraminį dirbinį. Užsiėmimus ves keramikė Dalė Urbienė. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
PYNIMAS IŠ VYTELIŲ
Susipažinsite su vytelių auginimo specifika, medžiagos paruošimo ir pynimo technologijos ypatumais. Iš vytelių mokysimės pynimo amato, galėsite nusipinti suvenyrą. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
DROŽYBA
Susipažinsite su medžio vaizdiniais lietuvių pasaulėžiūroje, kryždirbystės papročiais Lietuvoje, darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo technologine eiga. Pamėginsime pasigaminti medinį tradicinį dirbinį. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
VĖLINUKAS
Supažindinsime su vilnos atsiradimo istorija, rūšimis, vėlimo technologijomis, panaudojimo galimybėmis. Savarankiškai gamindami vėlinuką, leisimės į senolių išbandytą, natūralią terapiją. Edukacijose dalyvių amžius neribojamas. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Jūratė Atkočiūnienė. Trukmė 1 val. (dalyvių skaičius iki 12). Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
SKUDURINUKĖ
Susipažinsite su žaislų, skudurinių lėlių gimimo istoriją, gaminimo būdais, Lietuvos regionų tautinio kostiumo ypatumais. Kursime skudurinukę, pritaikydami tautinio kostiumo elementus. Edukacijos dalyvių amžius nuo 5 iki 16 m. Trukmė 1 val. (dalyvių skaičius iki 12). Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
KARPINUKAI
Užsiėmimo metu išgirsite karpinių iš popieriaus istorinę raidą, tradicijas, pritaikymo galimybes. Išsikarpysime tradicines užuolaidėles, kampines, paveikslėlius, atvirukus, eglutės papuošimus. Edukacijos dalyvių amžius nuo 7 m. Trukmė 1 val. (dalyvių skaičius iki 15). Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.
Kėdainių krašto muziejus ir “Senųjų menų studija” visų planuojančių dalyvauti prašo BŪTI ATSAKINGAIS, KANTRIAIS IR SUPRATINGAIS, LAIKYTIS VISŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ!
Prie renginio pradžios vietos (Didžioji g. 19) bus vykdoma visų dalyvių registracija. Prašome atvykti ankščiau, nesudaryti eilės, laikytis saugaus atstumo registruojantis. Jei neturėsite priemonių, reikalingų duomenų užpildymui, mes jomis pasirūpinsime ir jas dezinfekuosime po kiekvieno užsiregistravusio. Mes visais įmanomais būdais stengsimės užtikrinti mūsų visų saugumą – būsime pasirūpinę dezinfekcinėmis rankų priemonėmis registracijos bei renginio metu.Renginio metu, išskyrus atlikėjus, visų maksimaliam sveikatos saugumui užtikrinti, prašome dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Jei neturėsite kaukių, mes jomis, pagal galimybes, aprūpinsime. Kaukių gali nedėvėti tik tie asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės jų dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Kadangi būsime lauke, prašome būriuotis ne didesnėmis nei 5 asmenų arba dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis ir laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metro atstumo, vienas nuo kito ar nuo kitų asmenų grupių. Jeigu jaučiatės prastai, įžvelgiate viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymius (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), į renginio vietą prašome nevykti. Renginio metu nevartokite maisto ir gėrimų.
Visą informaciją apie renginį galite rasti mūsų šioje muziejaus Facebook paskyroje, muziejaus interneto svetainėje www.kedainiumuziejus.lt arba renginio nuorodoje Muzikinis gatvės teatro spektaklis “Gekumen”
Būkime sveiki, laikykimės visų saugumo reikalavimų, būkime supratingi ir kantrūs vieni kitiems.
Viso renginio metu bus filmuojama bei fotografuojama. Vaizdai bus naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti! Registracija: https://forms.gle/Xzug1tWFuLidYXdf8
Gegužės 11-22 d. Kampanijoje/Salerne (Italija) vyksta šio projekto dalis – tarptautinis teatro festivalis “Il Gerione”. O gegužės 13 d., 20.30 val., YouTube kanale kviečiame žiūrėti mūsų kraštiečių – Krakių M. Katkaus gimnazijos spektaklį “Vinis batuose” (režisieriai – Erika Usevičiūtė ir Paul Attmere).
Adelė Dirsytė gimė 1909m. balandžio 15d. Kėdainių apskr., Šėtos parapijos Pramislavo kaime, ūkininkų šeimoje. 1928m. baigė Kėdainių gimnaziją, įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos – filosofijos fakultetą. Buvo ateitininkė, dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa. Rašė straipsnius ir religinę poeziją. 1940m. birželio 4 d. gavo VDU Teologijos fakulteto aukštojo mokslo diplomą. Mokytojavo mergaičių gimnazijoje Vilniuje, dėstė vokiečių kalbą suaugusių mokymo centre, amatų mokykloje. Nuo 1944m. dirbo Vilniaus mergaičių vidurinėje mokykloje, vėliau gavusioje Salomėjos Nėries vardą.
1946m. kovo 6d. ji areštuojama, o lapkričio 11d. nuteisiama 10 metų kalėti lageryje už dalyvavimą “kontrevoliucinėje ateitininkų veikloje”. 1947m. vasarą ji atgabenama į Čumos stotelę prie Vorkutos geležinkelio, kur pradedama garsioji 501 statyba – užpoliarinis geležinkelis. 1949m. Adelė Dirsytė išsiunčiama į Sibirą, prie geležinkelio Taišetas – Bratskas, o 1950m. ji pateko į Kolymos etapą ir buvo atplukdyta į Magadaną.
Būdama silpnos sveikatos, nuolat alkdama, persekiojama ir kankinama Adelė Dirsytė nepalūžo ir pasižymėjo milžiniška dvasios stiprybe. Ji buvo kalinčių merginų ir moterų dvasinė vadovė, stiprintoja, sugebėjusi parodyti kančios ir vargo prasmę kaip vertingą auką. 1953m. Magadane specialiame lageryje “Berlag” Adelė Dirsytė parašė Sibiro tremtinių maldaknygę ”Marija, gelbėk mus”. Ši maldaknygė buvo išleista net 14 kalbų.
Mirė Adelė Dirsytė Chabarovsko ligoninėje 1955m. rugsėjo 26d. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. Manoma, kad galėtų būti Chabarovsko priemiestis, kur, anot, vietinių buvo laidojami politiniai kaliniai.
1999m. apdovanota 4-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. Ji įtraukta į katalikų bažnyčios naujųjų kankinių sąrašą, o 2000 m. pradėta beatifikacijos byla. 2019m. lankydamasis Vatikane Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Adelės Dirsytės maldaknygę popiežiui Pranciškui.
“Viešpats to panorėjo, kad pajausčiau kenčiančio žmogaus dalią, kad pamatyčiau nelaimingą žmogų. Čia atsiveria verkianti siela, čia patirtis ir pažinimas auga”.
(Adelė Dirsytė)
Daugiakultūris centras:
Darbo laikas trečiadienis – penktadienis nuo 10 iki 17 val., šeštadienį nuo 10 iki 17 val., sekmadienį nuo 10 iki 15 val.). Tel. (8 347) 51778.
Vienu metu Daugiakultūriame centre gali lankytis ne daugiau nei 5 lankytojai!
1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje:
Darbo laikas pirmadienį – sekmadienį nuo 9 iki 17 val. Tel. (8 645) 12407.
Vienu metu 1863 m. sukilimo muziejuje gali lankytis ne daugiau nei 5 lankytojai!
Tradicinių amatų centras Arnetų name:
Nuo balandžio 6 d. pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.00 val. iki 17 val. Tel. (8-645) 05168
Vienu metu Tradicinių amatų centre Arnetų name gali lankytis ne daugiau negu 5 lankytojai!
Kol kas lankytojų nepriims:
Lankantis padaliniuose būtina laikytis visų saugumo reikalavimų:
Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes viso apsilankymo metu!
• Įėję į muziejų, dezinfekuokitės rankas!
• Lankant ekspozicijas, prašome kiek įmanoma mažiau liestis prie patalpose esančių paviršių.
• Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų asmenų!
• Net ir nesergant virusine liga, būtina laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo (prisidengti, čiaudėti į vidinę alkūnės dalį), rankų higienos.
Būkime ir likime sveiki!
Vienas sunkiausių 1863m. sukilimo padarinių buvo lietuvių kalbos ir spaudos uždraudimas, trukęs 1864 – 1904m. bei lietuviškų mokyklų uždarymas. 1864m. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas ir Vilniaus švietimo apygardos globėjas Ivanas Kornilovas parengė “rusų pradų atkūrimo programą”, kurioje buvo iškelti svarbiausi uždaviniai: kontroliuoti ir varžyti katalikų bažnyčią, sudaryti sąlygas plėstis stačiatikybei, vietoj lietuviškų mokyklų steigti rusiškas pradines mokyklas, skatinti rusus keltis į lietuviškas gubernijas, lotynišką abėcėlę pakeisti rusiška ir uždrausti lietuvišką spaudą. Taip 1864m. M. Muravjovo įsakymu Lietuvoje buvo įvesta kirilica, t.y. lietuviškų raštų spausdinimas rusiškomis raidėmis. Lietuviai smarkiai priešinosi šiai rusinimo programai. Lietuviškos knygos, žurnalai ir laikraščiai pradėti spausdinti užsienyje, daugiausiai Ragainėje, Tilžėje, daug spaudinių leido kontrafakcijos būdu t. y. atgaline data. Visoje Lietuvoje kūrėsi knygnešių draugijos, slaptos daraktorinės mokyklos.
Kėdainių krašte aktyviai dirbo daugybė knygnešių, kurie priklausė Garšvių bendrovei, veikusiai 1885 – 1896m.
1894 – 1896m. Grinkiškyje veikė “Atžalos” knygnešių draugija. Jos tikslas buvo platinti lietuvišką spaudą, rinkti tautosaką, kurią siuntė Jonui Jablonskiui. Ši organizacija daugiau krypo į laisvamanybę. Jai vadovavo Mikalojus Kuprevičius, gydytojas, laisvamanis, glaudžius ryšius palaikęs su Mikalojumi Katkumi.
Krakės buvo savotiškas Kėdainių krašto knygnešių centras, kuriam vadovavo Mikalojus Katkus (1852 – 1944m.), “Balanos gadynės” autorius. 1878m. baigęs mokslus Maskvos žemdirbystės ir miškininkystės akademijoje, grįžęs į gimtąjį Ažytėnų kaimą, aktyviai įsijungė į lietuviškos spaudos platinimą. Jo namuose viešėdavo net pats Lietuvos “knygnešių karalius” Jurgis Bielinis. Mikalojus Katkus savo namuose buvo įkūręs slaptą mokyklą, pasižymėjo kaip griežtas ir reiklus pedagogas.
Krakėse aktyviai veikė siuvėjai broliai Jeronimas ir Jonas Dalbokai, kurie uždarbiaudami pasiekdavo Lietuvos pasienį. Daržininkų kaime (2 km. nuo Prūsijos) gaudavo spaudos, ją veždavo į slėptuvę ir po to mažesniais kiekiais platindavo Lietuvoje.
Jonas Jurevičius, turtingiausias Plinkaigalio kaimo ūkininkas, savo peludėje buvo įrengęs slėptuvę, kurioje laikė draudžiamą literatūrą. Jis sukaupė nemažą biblioteką, kurią sudarė lietuviški kalendoriai, Maironio, M. Valančiaus, Žemaitės kūriniai. Be to žinomi ir kiti Krakių knygnešiai: tai Jonas Pabarčius, Antanas Lynius, Baltramiejus Vitas, Viktoras Gignius, Petronėlė Levenaitė – Gaučienė, platinusi religinę spaudą, lietuviškas maldaknyges.
Pernaravoje aktyviai veikė Pernaravos spaudos platinimo draugija, kuriai priklausė Juozas Kunevičius, Aleksandras Bieliauskas, Motiejus Viščius, Petras Martinkus, Jonas Zinkus, Baltramiejus Docius, Kazimieras Stoškus, Jadvyga Juškytė. Ypač pasižymėjo mokytoja Jadvyga Juškytė – Širšė (1869 – 1948m.), įkūrusi slaptą mokyklą, mokė vaikus aritmetikos, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, mergaites ir rankdarbių. Susipažinusi su Gabriele Petkevičaite – Bite įkūrė “Žiburio” draugiją, kurios krikštatėvis buvo kalbininkas Jonas Jablonskis. Jų įkurtoji draugija parėmė ne vieną mokslus ėjusį ir sunkioje padėtyje atsidūrusį jaunuolį. Paramą gavo Petras Avižonis, Jonas Biliūnas, Vincas Kudirka ir kt. Nuo 1895m. Jadvyga Juškytė tapo uolia nelegalios lietuviškos spaudos korespondente. Ji rašė į “Varpą”, “Ūkininko patarėją”. 1895m. “Varpe” aprašė to meto Kėdainius. “Liūdna sakyti ,kad aplink Kėdainius tautiško krutėjimo visai negalima matyti. Visi save laiko per lenkus. Daktarai yra 4 ir tik po kelis žodžius temoka lietuviškai. Bažnyčioje medinėje, kaip pernai , kunigas pradėjo sakyti pamokslą lietuviškai, miestiečiai išėjo iš bažnyčios.” 1899 m. ji dalyvavo pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje pastatyme – Keturakio komedijoje “Amerika pirtyje” suvaidino Bekampienę. Povilo Višinskio paskatinta, 1899 – 1901m. ji parašė savo apysakaites: “Ubagė”, “Velykų naktis”, “Antanukas”. Po spaudos draudimo panaikinimo 1904m. Jadvyga Juškytė pasišventė pedagoginei veiklai. Septynerius metus dirbo Ginkūnų ir Gubernijos mokyklose, kurias įsteigė grafai Zubovai. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo Pernaravos pradžios mokyklos vedėja, rinko etnografinę medžiagą, tautosaką, parengė ir išleido knygą “Iš Vilniaus legendų ir padavimų”. Buvo apdovanota III laipsnio Gedimino ordinu ir keturiais Nepriklausomybės medaliais.
Kėdainių mieste svarbiausias žmogus, platinęs lietuvišką spaudą, buvo gydytojas Juozas Jarašius. Pas jį rinkdavosi knygnešiai, čia buvo spaudos platinimo punktas. Jam daug padėjo Jokūbas Daumantas, Chrapovickio banko direktorius. 1902 – 1904m. jie už lietuviškos spaudos platinimą ir laikymą buvo ištremti. Tačiau Juozas Jarašius, grįžęs iš tremties toliau dirbo tautišką darbą, rengė lietuviškus vakarėlius, rašė straipsnius į laikraščius, rėmė įvairias tautines organizacijas. Jo rūpesčiu buvo iškovota pusė pamaldų lietuviškai šv. Jurgio bažnyčioje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Juozas Jarašius tapo pirmuoju Kėdainių apskrities viršininku.
Daug knygnešių darbavosi Šėtoje, Truskavoje, Josvainiuose. Visų šių drąsių žmonių dėka buvo platinamas lietuviškas žodis, puoselėjama lietuvių kalba.
