Kedainių krašto muziejus
Daugiakultūris centras
Evangelikų reformatų bažnyčia
Tradicinių amatų centras
V. Ulevičiaus muziejus
1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje
J. Monkutės Marks muziejus galerija
Gegužės 31 – birželio 28 dienomis kviečiame į „Czeslawo Miloszo festivalis 2023“ renginius, kurie vyks Josvainių kultūros centre, Daugiakultūriame centre bei Šeteniuose.
Parsisiųsti programą galima ČIA
Gegužės 31 d., trečiadienis, Josvainių kultūros centre (Karių aikštė 3, Josvainiai, Kėdainių r.)
18.00 val. „MARYTĖ“. Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Alvydo Šlepiko pjesę ir kūrybinės komandos tekstus.
Birželio 2 d, penktadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
17.00 val. MAGIŠKIAUSIAS KAMBARYS, ARBA DVARO VAISTINĖLĖ. CZ.MILOSZO AUTOBIOGRAFINIO ROMANO „ISOS SLĖNIS“ MOTYVAIS. Dr. Mariaus Daraškevičiaus (VšĮ „Dvarų kultūra“) pranešimas.
18.00 val. LDK MUZIKINIAI ATSPINDŽIAI XX AMŽIUJE IR DABARTYJE. Roko Zubovo (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė) dueto koncertas.
Birželio 9 d., penktadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
17.00 val. KODĖL NEMATOME AIRIŠKOJO LIETUVOS ISTORIJOS KELIO?. Prof. Alfredo Bumblausko (Vilniaus Universitetas) pranešimas.
18.30 val. LDK TAUTŲ FOLKLORAS. Grupės „Marga muzika“ koncertas.
Birželio 10 d., šeštadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
16.00 val. CZ.MILOSZAS APIE DU VARŠUVOS SUKILIMUS IR LENKŲ POLITINIO MESIANIZMO KRIZĘ. Prof. Gintauto Mažeikio (Vytauto Didžiojo Universitetas) pranešimas.
17.00 val. „TAI, KO NEBĖRA“. Performatyvus Cz.Miloszo tekstų skaitymas. Dalyvauja: Greta Balčiūnaitė, Mindaugas Gargasas, Skaistė Grašytė, Arvydas Šaučiūnas, Saulė Zokaitytė. Režisierius: Arnis Aleinikovas.
Birželio 11 d., sekmadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
14.00 val. LIETUVOS NACIONALINĖS PREMIJOS LAUREATO ANATOLIJAUS ŠENDEROVO (1945-2019) KŪRYBOS VAKARAS. Dalyvauja styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, saksofonistas Liudas Mockūnas, akordeonistas Raimundas Sviackevičius.
Birželio 15 d., ketvirtadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
17.30 val. AR 1940 M. VASAROS ĮVYKIAI TEBĖRA AKTUALŪS ŠIŲ DIENŲ LIETUVAI?. Dr. Norberto Černiausko (Vilniaus Universitetas) pranešimas.
Birželio 16 d., penktadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
17.00 val. PRIEŠ PANYRANT Į SUTEMAS. LIETUVA XVIII AMŽIUJE: KAI IR LENKIJA, IR VARŠUVA BUVO MŪSŲ. Prof. Valdo Rakučio (Lietuvos Respublikos Seimas) pranešimas.
Birželio 17 d., šeštadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)
18.00 val. MILOSZO ŽINIA XXI A. ŽMOGUI. NAUJAUSIŲ CZ.MILOSZO KNYGŲ LIETUVIŲ KALBA APŽVALGA. Dalyvauja Donatas Puslys (Vilniaus politikos analizės institutas)
19.00 val. DUETO „TWENTY FINGERS DUO“ KONCERTAS.
Birželio 28 d., trečiadienis, Šeteniuose (Kėdainių r.)
18.00 val. CZ.MILOSZO „GIMTOSIOS EUROPOS“ VERTYBIŲ PERMĄSTYMAS KARO UKRAINOJE KONTEKSTE“. Cz.Miloszo 112-ųjų metinių minėjimas. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos intelektualų diskusija Dalyvauja prof. Alvydas Nikžentaitis, prof. Mindaugas Kvietkauskas, Krzysztof Czyzewski (Lenkija), Andriy Liubko ir Serhiy Dmitryev (Ukraina)
20.00 val. VILNIUS JJAZZ ENSEMBLE CZESŁAW MIŁOSZ SVEČIUOSE
Visi renginiai nemokami.
Visų festivalio renginių metu bus filmuojama bei fotografuojama. Vaizdai bus naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus
https://www.facebook.com/MiloszFestival
Festivalio rengėjas: Kėdainių krašto muziejus
Festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė
„KELIAUJANTIS ARISTAVĖLĖS DVARAS“ ATVYKSTA Į KĖDAINIUS
„Keliaujantis Aristavėlės dvaras“ – tai projektas, kuris suteikia progą pažinti dvarų kultūrą per skirtingus pojūčius.
„Keliaujantis Aristavėlės dvaras” keliauja net per 10 Lietuvos regionų bei dvi lietuvių bendruomenes Norvegijoje.
Birželio 6, 7, 8 d. dienomis nuo 10 iki 17 val. jis įsikurs Tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21).
Apie Aristavėlės dvarą:
Į Lietuvos liaudies buities muziejų Aristavėlės dvaras iš Kėdainių rajono atkeliavo 1985 m. 2016 m. dvaro rūmai buvo restauruoti. Juos galite išvysti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Nors šie dvaro rūmai ir nepasižymi dideliu masteliu ir prabanga, tačiau yra gerai išlaikę tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą, kurio palikime atsispindi vidurinio bajorijos sluoksnio materialinė ir dvasinė kultūra. Vidaus erdvėse esama vertingų klasicizmo laikotarpio tapybos pavyzdžių.
Kaip Aristavėlės dvaras sugeba tiek daug keliauti?
Jeigu ne jūs keliaujate į dvarą, tai dvaras atkeliaus pas jus! Aristavėlės dvaras po Lietuvą keliauja specialioje palapinėje, kur lankytojų lauks ekspozicija, bus pasakojama to laikmečio istorija, vedamos edukacijos. Ekspozicijos aplankymas keliaujančiame Aristavėlės dvare gali tapti puikia istorijos pamoka ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir suaugusiems.
Projektą „Keliaujantis Aristavėlės dvaras” sudaro mobili ir interaktyvi Aristavėlės dvaro ekspozicija, kurioje per skirtingus pojūčius – uoslę, skonį, regą, klausą, lytėjimą galima pažinti tiek šio konkretaus dvaro, tiek apskritai Lietuvos dvarų kultūrą. Su keliaujančio dvaro kultūra, kasdienybės ir švenčių akimirkomis bus supažindinama per išlikusius artefaktus, pasakojimus, patrauklias interaktyvias priemones. Pavyzdžiui, įrengtas fotoveidrodis, kuriame galima interaktyviai pasimatuoti dvariškus drabužius ir gauti atspausdintą nuotrauką.
INFORMACIJA NORINTIEMS APSILANKYTI:
Vieta: Tradicinių amatų centro Arnetų name vidinis kiemelis (Radvilų g. 21)
Susipažinti su ekspozicija galima be išankstinės registracijos.
Lankymas nemokamas.
Bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos talpinamos socialiniuose tinkluose ir interneto svetainėse.
Plačiau: http://aristavelesdvaras.llbm.lt/
1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.
Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.
Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.
Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.
Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.
Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.
2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. Restauruotose vienuolyno celėse ir patalpose įrengta 16 ekspozicijų salių, edukacinė klasė, fonduose saugoma daugiau nei 50 000 archeologijos, raštijos, istorijos, etnografijos, dailės, fotografijos, numizmatikos eksponatų.
Muziejaus ekspozicijos:
Pastaraisiais metais muziejus ir jo padaliniai vis atsinaujina. Muziejuje (Didžioji g. 19) įrengtos net keturios naujos interaktyvios ekspozicijos:
„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.
„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.
„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.
„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Archeologijos ekspozicija sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.
Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.
Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.
Muziejui priklauso 6 padaliniai:
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje
Tradicinių amatų centras Arnetų name
Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus
1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje
Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija
LANKSTINUKAI:
Lankstinukas “Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje”
Lankstinukas “Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia”
BENDRAUKIME: