Ankstyvoji Janinos Monkutės-Marks kūryba (1958-1962)
Ankstyvuosiuose Janinos Monkutės-Marks kūriniuose, nors netiesiogiai, bet atsispindi antrojo pasaulinio karo ir emigracijos išgyvenimai. 1958-1960 m. tapyboje vyrauja dramatiška įtampa, neperregimos tamsos plotais įkūnyta nežinomybė. Skaudžią asmeninę patirtį paversti kūrybos objektu dailininkę paskatino tuo metu Čikagoje populiari „Agresyviojo meno“ (Art Brute) dailininkų grupė. Jos žymiausi nariai Leonas Golubas ir Seymoras Rossofsky‘s taip pat kūrė karo, agresijos, prievartos ir žmogaus savijautos negailestingame pasaulyje temomis. Janinos Monkutės-Marks „Tunelis”, greičiausiai vieną Čikagos požeminių perėjų vaizduojantis tapybos darbas, šiame kontekste pavirsta talpia žmogaus vienatvės, galimybių ribojimo, neaiškios ateities ir bandymo išsiveržti metafora.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Janinos Monkutės-Marks tapyba pasuka abstrakcijos ir dekoratyvumo link. Dailininkė ima eksperimentuoti koliažo technika, gesso gruntu, suteikiančiu paveikslo paviršiui reljefiškumą. Laikotarpio tapybos darbų pavadinimai, kaip pavyzdžiui, „Sunku surasti kelią”, „Nakties šešėliai”, „Pavargęs futbolininkas”, dvelkia melancholija. Dailininkė kuria ne trimatę gamtos imitaciją, o emocinį ženklą. Įvairių atspalvių, storu dažų sluoksniu nutapyti mozaikiniai plotai savo mirgėjimu perteikia nuolatinį savijautos ir aplinkos kitimą.
Popmeno laikotarpis Janinos Monkutės-Marks kūryboje (1962-1966)
Banalaus ir esminio sugretinimą Janina Monkutė-Marks tęsia „pop” tapybos serijoje, dominavusioje jos 1962-1966 metų kūryboje. Tuo metu popmenas buvo naujas fenomenas, tebeieškantis tolesnio vystymosi perspektyvos. Sėkmingiausi šio stiliaus dailininkai – Andy’s Warholas, Roy‘us Lichtensteinas, Robertas Rauschenbergas – kaip pagrindinę kūrybos temą įteisino vartotojiškos visuomenės atvaizdavimą ir kritiką. Jie sutelkė dėmesį į prekių reklamą, laikraštinius komiksus, komerciškai eksplotuojamus tautinius simbolius, televizinę tikrovę, kasdienės buities reikmenis ir sureikšmino juos iki meninio objekto statuso. Kaip ir minėti popmeno klasikai, Janina Monkutė-Marks naudojo didelius paveikslų formatus, ryškias spalvas (dažnai pramoninius dažus), tekstus ir koliažą.
Liaudies meno simbolika Janinos Monkutės-Marks kūryboje (1960-1970)
Susidomėjimas lietuvišku folkloru, pasaulio tautų primityviosios dailės kolekcionavimas natūraliai atvedė menininkę prie liaudies meno, kaip amžinos išminties šaltinio. Janina Monkutė-Marks: „Pradėjau daugiau gilintis į savo šaknis, lietuvių tautosaką, dainas, tautodailę. Ėmiau kurti plakatiškus, spalvingus aliejinės tapybos darbus mitologijos temomis. Patiko spalvų sodrumas ir temų žaismingumas – kiek daug turto liaudies mitologijoje!“.
Dauguma tokių Janinos Monkutės-Marks paveikslų primena mandalą – hindų ir budistų kuriamą vaizdinį visatos simbolį. Kaip ir tradicinėse mandalose, dailininkė dalija apskritimą į keturias dalis, tik užuot komponavus kvadratą į apskritimą, apskritimą komponuoja į kvadratinę ar stačiakampę paveikslo plokštumą. Kiekvieną keturių apskritimo projekcijų riboja dievybės, mitologinės būtybės arba ornamentas. Dėl uždaros, be galo ratu pasikartojančios kompozicijos, ornamentu virsta ir figūros.
Janinos Monkutės-Marks grafikos kūrinių kolekcija
„Linoraižinys yra mėgstamiausia mano grafikos technika. Tai – spontaniškas piešinys peiliuku.” – Janina Monkutė-Marks
„Kai kurie dailininkės grafikos darbai kaip ir tapyba, pamėgdžioja kompozicinę primityviojo meno schemą („Mano kelias”, „Angelas”), tačiau matomiausia čia vieno dailininkės mokytojų Viktoro Petravičiaus įtaka. Kaip ir lietuvių grafikos klasika pripažinti Petravičiaus raižiniai, Janinos Monkutės-Marks linoraižiniai pasižymi brutalios detalių formos ir elegantiškos visumos santykiu. Menininkės išraižytos kompozicinės dalys – žmonių figūros, augalai, geometriniai ornamentai – svarios, apibendrintos, išsiskiriančios ne tik kontūro linija, bet visu siluetu. Dailininkė maksimaliai išnaudoja linoraižinio technikos teikiamas kontrasto ir atspaudo sodrumo galimybes. Ant ryžių popieriaus ji tarytum pina juodą ir baltą – negatyvų ir pozityvų – vaizdą, abiem suteikdama vienodą svarbą. Tokio tipo darbai kaip „Medžių tankmėje”, „Rojaus paukščiai” juodų ir baltų dėmių dinamiką vėlgi sukuria visame atspaudo paviršiuje subalansuoto ornamento įspūdį. Vieni puikiausių Janinos Monkutės-Marks grafikos darbų yra lakoniški ženkliniai simboliai, dvelkiantys pagoniška išmintimi. Nors su augalinėmis ar antropomorfinėmis aliuzijomis, šie ženklai sujungia abstrakciją, atpažįstamus tradicinius ornamentinius motyvus ir dailininkės fantaziją į paslaptingą burtažodį. Ne mažiau įspūdingi didelio formato, iš kelių linoleumo lapų sudėti autoriniai atspaudai, kaip „Vyras ir moteris”, „Vėl Jamaikoje”.„Didelis šių darbų plotas išryškina ne tik gerą kompoziciją, bet ir jautrią Janinos Monkutės-Marks spaudos (dažniausia – paprastu šaukštu) techniką. Autoriniai atspaudai nuspalvinti akvarele. Ryškios, šiltos spalvos ir solidžios juodos atspaudo linijos sukuria beveik vitražišką efektą.”
Janinos Monkutės-Marks gobelenai ir kilimai (1970-2010)
Įvairūs Janinos Monkutės-Marks dailės recenzentai ne kartą pastebėjo, jog tiek jos tapyba, tiek grafika galėtų tapti puikiais gobelenų projektais. Pati dailininkė pripažįsta visada jautųsi kitų dailės sričių gožiamą norą sugrįžti prie Freiburge išmokto audimo ir rišimo. Janina Monkutė-Marks: „Norėjos liesti siūlų faktūrą, nebeužteko tik ornamentikos ir spalvų. Mane užbūrė pats audimo procesas. Tai kruopštus ir daug laiko užimantis darbas, bet, jaučiau, man tinkamas. Esu laiminga, galėdama siūlais išreikšti džiaugsmą, skausmą ir dalelę savęs. Audimas man tapo kalba, kuria pasakoju apie jūrą, žemę, saulės tekėjimą, kasdienybę ir svajones“.
Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių Janinos Monkutės-Marks kūryboje. Kelionė gobelenuose „Per pasaulį keliauja žmogus”, „Laisvės ilgesys”, „Kelias namo”, „Mano kelias” pateikiama kaip savo vietos gyvenime ir prasmės paieškos.
UŽSISAKYTI EDUKACIJĄ KULTŪRINĖS EDUKACIJOS SISTEMOJE
Bendraukime
kedainiumuziejus@gmail.com
+370 347 53685
Daugiau info
