header-img
Sitemap
Version for the disabled
News
Rugpjūtį keičiasi 1863 m. sukilimo muziejaus darbo laikas

Nuo rugpjūčio 1 d. 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje dirbs III – VII nuo 9.00 iki 17 val.

Dėl apsilankymo I ir II – reikia tartis iš anksto!

El. paštas: muziejus1863@gmail.com

Tel. nr.: (8 645) 12407

Read more
Jau galima įsigyti knygą „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“

Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose jau galima įsigyti knygą „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“, kurios sudarytoja – Regina Lukminienė. Leidinio kaina – 50 eurų. 

 

Knygą įsigyti galite:

  1. Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19) darbo laiku.
  2. Tradicinių amatų centre Arnetų name darbo laiku.
  3. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejuje darbo laiku.
  4. 1863 m. sukilimo muziejuje Paberžėje darbo laiku. 

 

Apie knygą:

Daugiau kaip dvidešimt metų rinktas žodinis Kėdainių krašto paveldas nugulė į įspūdingos apimties leidinį. Knyga išleista 300 vienetų tiražu leidykloje-spaustuvėje „Petro Ofsetas“, Kėdainių krašto muziejui vykdant projektą „Knyga „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“. Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė, projekto partneris yra Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Knygos sudarytoja R. Lukminienė daugiau kaip dvidešimt metų fiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų, kurie knygoje sukuria savitą krašto gyvenimo panoramą.

„Per ilgus metus susikaupus daugybei kraštotyrinės medžiagos, ilgus metus brandinau mintį, kad ši medžiaga būtų prieinama visiems, kad neliktų tik sąsiuvinių lapuose ir kasetėse. Ir pagaliau žodinis paveldas nugulė į 712 puslapių knygą”,– teigia knygos autorė.

Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, įdomios ir iškalbingos, įtraukiančios į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai.

Prisiminimuose skaitytojas atras ne tik krikščioniškosios, bet ir baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba.

Read more
Nuo liepos 1 d. Kėdainių krašto muziejus vėl atviras lankytojams!

Nuo liepos 1 d. Kėdainių krašto muziejus vėl atviras lankytojams, o liepos 6 d. nuo 11 val. iki 18 val. kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti muziejuje nemokamai.

Šiuo metu muziejuje yra įrengtos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis. Naujos ekspozicijos išdėstytos trijose salėse.

Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

Antrosios ekspozicijos „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

Trečiosios ekspozicijos „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

Ketvirtojoje ekspozicijoje „Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Muziejaus darbo laikas:

III – V nuo 11.00 iki 18.00 val.

VI nuo 10.00 iki 17.00 val.

VII nuo 10.00 iki 15.00 val.

Daugiau informacijos galite rasti: www.kedainiumuziejus.lt arba www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus

Read more
Liepos 6 d. – nemokamas ekspozicijų lankymas Kėdainių krašto muziejuje!
Visus kėdainiečius ir miesto svečius liepos 6 d. nuo 11 val. iki 18 val. kviečiame apsilankyti muziejuje nemokamai!
Karantino laikotarpiu mūsų muziejuje darbai nesustojo – įrengtos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis!
 
Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje:
 
„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus”
„Kėdainių ryšiai su pasauliu“
„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“.
„Miesto savininkai“
 
LIEPOS 6 D. NEDIRBA:
🔴Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.
🔴Tradicinių amatų centras Arnetų name.
🔴1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje.
Read more
Vasarą keičiasi 1863 m. sukilimo muziejaus darbo laikas.
Keičiasi 1863 m. sukilimo muziejaus Paberžėje darbo laikas liepos ir rugpjūčio mėn.!
Liepos mėn. muziejus dirbs II – VI nuo 9.00 iki 17.00 val. Kitomis dienomis – iš anksto susitarus.
Rugpjūčio mėn. muziejus dirbs III – VII nuo 9.00 iki 17.00 val. Kitomis dienomis – iš anksto susitarus.
Read more
Kviečiame į Cz. Miloszo 110-ųjų gimimo metinių minėjimą ir jo vardo festivalio 2020/21 uždarymo renginius!

Birželio 30 d. trečiadienį, 15 val. Kėdainių senamiestyje:
LRT radijo programos Klasika laidos „Homo cultus. Istoriko teritorija“ transliacija. Doc. dr. Aurimo Švedo pokalbis su literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.

Birželio 30 d. Cz. Miloszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.), 19 val.
Czeslawo Miloszo 110-ųjų gimimo metinių minėjimas. Festivalio uždarymas.

Programoje:

  • aktoriaus Alekso Kazanavičiaus skaitomi Cz.Miloszo tekstai,
  • styginių kvarteto „Chordos“ koncertas “Koreliacijos”,
  • istoriko doc.dr. Aurimo Švedo ir literatūrologo dr.Mindaugo Kvietkausko diskusija „Poetas ir istorinė atmintis”.

 

DĖMESIO! Visus norinčius vykti į renginį, 18.30 val. kviečiame į Senosios Rinkos aikštę, kur Jūsų lauks užsakytas autobusas į Šetenius!

 

Read more
Išleista knyga “Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai”

Knygos ,,Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ sudarytoja Regina Lukminienė, keliaudama iš kaimo į kaimą, iš gryčios į gryčią, nuo žmogaus prie žmogaus, daugiau kaip dvidešimt metų užrašinėjo Kėdainių krašto žodinį paveldą. Kraštotyrininkė užfiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų, kurie knygoje sukuria savito krašto gyvenimo panoramą.

Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos, įdomios ir iškalbingos, įtraukiančios į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai. Prisiminimuose skaitytojas atras ne tik krikščioniškosios, bet ir baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba. Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė.

Ši kraštotyrinė medžiaga supažindins su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, taps tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu ir nuguls į sakytinės tradicijos aruodus.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių  rajono savivaldybė.

Projekto partneris Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Read more
Česlovo Milošo festivalio 2021 m. renginiai

Festivalis, kuris prasidėjo dar praėjusiais metais, šiais metais svečius ir žiūrovus birželio mėnesį kvies į renginius, kurie vyks Daugiakultūriame centre, Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salėje, Videniškiuose, Molėtų r., Kėdainių senamiestyje, bei į renginio uždarymą Šeteniuose.

PROGRAMA
(Programa gali keistis)

  • Birželio 5 d. šeštadienį 16 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12) Džiazo muzikos koncertas. Andrej Polevikov trio su Vytaute Pupšyte ir Girmante Vaitkute “Ethnic mood”
  • Birželio 9 d. trečiadienį 17.30 val. Kėdainių krašto muziejaus V. Svirskio kryžių salėje (Didžioji g.19) Dr. Tomasz Blaszczak ir prof. Šarūno Liekio diskusija „Okupacijų ir Holokausto atmintis Lietuvoje ir Lenkijoje“.
  • Birželio 11 d. penktadienį 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12) Ansamblio „Quorum“ žydiškų dainų koncertas.
  • Birželio 12 d. šeštadienį 16 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12) „Tango karo metu“. Antrojo Pasaulinio karo metu žuvusiųjų kompozitorių muziką atlieka Rokas Zubovas ir jo draugai.
  • Birželio 16 d. trečiadienį 17 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12) Prof. A.Nikžentaičio, doc. dr. A.Pukšto,  R.Valatkos ir dr. B.Stankevič diskusija “Paskutinieji LDK – Naujosios Europos piliečiai. Czeslawas Miloszas”.
  • Birželio 17 d. ketvirtadienį 17 val. Videniškiai (Molėtų r.)Prof. A.Nikžentaičio, doc. dr. A.Pukšto,  R.Valatkos ir dr. B.Stankevič diskusija “Paskutinieji LDK-Naujosios Europos piliečiai. Jerzy Giedroycas” ir
    Sigutės Trimakaitės koncertas
  • Birželio 20 d. sekmadienį 16 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12) „Zodiakas. 12 muzikinių peizažų pagal Čiurlionio paveikslus“. Lietuvos džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjų ir pianisto Roko Zubovo improvizacijų M.K. Čiurlionio kūrybos tematika koncertas.
  • Birželio 30 d. trečiadienį, 15 val. Kėdainių senamiestyje
    LRT radijo programos Klasika laidos „Homo cultus. Istoriko teritorija“ transliacija. Doc. dr. Aurimo Švedo pokalbis su literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.
  • Birželio 30 d. Cz. Miloszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.), 19 val.
    Czeslawo Miloszo 110-ųjų gimimo metinių minėjimas. Festivalio uždarymas.
    Istoriko doc.dr. Aurimo Švedo ir literatūrologo dr.Mindaugo Kvietkausko diskusija.
    Styginių kvarteto „Chordos“ koncertas.

Nuotoliniu būdu įvyksiantys renginiai:

Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Alexanderio Fiuto, prof. Joannos Zach ir dr.Beatos Kalębos diskusija „Cz.Miloszas ir XXI amžius. Paveldas ir ateitis“.

Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Jarosławo Fazano paskaita „Lietuviškasis peizažas prieškarinėje Cz.Miloszo poezijoje“.

Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. Krzysztofo Zajaso paskaita “Lietuviškieji namai buitine prasme ir metafizinis namų suvokimas Cz.Miloszo poemose“.

Pagrindinis festivalio rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, rėmėjas – Kėdainių rajono savivaldybė, partneriai: J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos istorijos institutas, Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lenkijos institutas Vilniuje, Molėtų krašto muziejus.

Visų festivalio renginių metu bus filmuojama bei fotografuojama. Vaizdai bus naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.

Read more
Daugiakultūris centras 2021 –aisiais vykdys projektą „Kol atmintys gyva“, skirtą Holokausto 80-mečio paminėjimui

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras 2021 –aisiais vykdys projektą „Kol atmintys gyva“, skirtą Holokausto 80-mečio paminėjimui.

  Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. AD-1-616 „Dėl 2021 m. Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų kultūros projektų sąrašo tvirtinimo“, yra paskirti 2570 Eur projekto vykdytojui iš 05 programos Kultūros veiklos plėtra priemonės „Finansuoti kultūrinės veiklos projektus“ projekto „Kol atmintis gyva“ įgyvendinimo išlaidoms padengti. 

Projekto tikslas – prasmingomis veiklomis paminėti Holokausto 80-metį ir išsaugoti istorinę atmintį

  1. Projekto uždaviniai:

7.1. Surengti  Holokausto 80-mečio sukakties minėjimą Kėdainiuose Daukšių kaime;

7.2. Suorganizuoti istorinę konferenciją „Kol atmintis gyva“ Kėdainių krašto muziejuje ir kamerinio ansamblio „Lietuvos Jeruzalė“ bei atlikėjos Juditos Leitaitės koncertą;

7.3. Surengti 3 muzikinius pasakojimus – spektaklius „Skambančios turgaus istorijos“ Šėtoje, Kėdainiuose ir Krakėse;

7.4. Suorganizuoti Kėdainių miesto vyresniųjų klasių mokinių ir Ingridos Vilkienės, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos švietimo programų koordinatorės, susitikimą ir diskusiją apie Istorinę atmintį ir jos ugdymą šiuolaikinėje Lietuvoje.

Read more
Tradicinių amatų centras kviečia suaugusius į nemokamą projektą “Tradicinių amatų dirbtuvės”
Tradiciniame amatų centre Arnetų name birželio 15- 30d. bus vykdomas suaugusiesiems projektas ,,Tradicinių amatų dirbtuvės“. Dalyviai mokysis nusiausti vytinę juostą, iš vytelių nusipintį krepšį, iš vilnos nusivelti šlepetes, iš keramikos pasigaminti tradicinį gaminį.
Registracija iki birželio 14d. tel. 864505168
Dalyvavimas nemokamas!
Read more
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus vėl atviras lankytojams

Nuo 2021 m. birželio 3 d. kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje vėl atviras lankytojams.

Mauzoliejaus darbo laikas:

trečiadieniais – penktadieniais nuo 11 val. iki 18 val.

šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.

sekmadieniais nuo 10 val. iki 15 val.

Lankymo kaina:

suaugusiems 2 eur;

mokiniams, studentams ir senjorams 1 eur.

DĖMESIO: prieš valstybines šventes muziejaus padaliniai dirba 1 val. trumpiau. Padaliniai nedirbs šiomis dienomis:

birželio 6 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 -2 d., gruodžio 24 – 26 d.

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

Read more
Nuo birželio 1 d. Tradicinių amatų centre Arnetų name vėl vedamos edukacijos!
Nuo birželio 1d. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų namuose atnaujinami edukaciniai užsiėmimai.
Registruotis  tel. nr. 864505168
 
Vykdomos edukacijos:

JUOSTŲ PYNIMAS

Turėsite puikią progą susipažinti su vienu iš autentiškų aukštaičių krašto amatų – juostų pynimu (vytinės, rištinės ir pintinės juostos), papročiais, susijusiais su tautinėmis juostomis Lietuvos kultūroje, jų spalvomis, raštais, simboliką, pritaikymu kasdieniniame gyvenime. Užsiėmimo dalyviai galės nusipinti tradicinę juostelę.  Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė  Loreta Steponavičienė. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.

KERAMIKA

Susipažinsite su lietuvių liaudies keramikos tradicijomis ir istorija, puodžiaus amatu. Praktinio užsiėmimo metu išbandysite įvairius tradicinius keramikos dirbinių formavimo būdus, žiedimą.  Mokysitės pasidaryti keraminį dirbinį. Užsiėmimus ves keramikė Dalė Urbienė. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems. 

PYNIMAS IŠ VYTELIŲ

Susipažinsite su vytelių auginimo specifika, medžiagos paruošimo ir pynimo technologijos ypatumais. Iš vytelių mokysimės pynimo amato, galėsite nusipinti suvenyrą. Užsiėmimus ves sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė Birutė Šinkūnienė. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.

DROŽYBA

Susipažinsite su medžio vaizdiniais lietuvių pasaulėžiūroje, kryždirbystės papročiais Lietuvoje, darbo įrankiais naudojamais medžio drožyboje, gaminių pavyzdžiais ir jų gaminimo technologine eiga. Pamėginsime pasigaminti medinį tradicinį dirbinį. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas. Trukmė 1 val. Dalyvių skaičius  iki 10. Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems. 

VĖLINUKAS

Supažindinsime su vilnos atsiradimo istorija, rūšimis, vėlimo technologijomis, panaudojimo galimybėmis. Savarankiškai gamindami vėlinuką, leisimės į  senolių išbandytą, natūralią terapiją. Edukacijose dalyvių amžius neribojamas. Užsiėmimus veda sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė  Jūratė Atkočiūnienė. Trukmė 1 val. (dalyvių skaičius iki 12). Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.

SKUDURINUKĖ

Susipažinsite su žaislų, skudurinių lėlių gimimo  istoriją, gaminimo būdais, Lietuvos regionų tautinio kostiumo ypatumais. Kursime skudurinukę, pritaikydami tautinio kostiumo elementus. Edukacijos dalyvių amžius nuo 5 iki 16 m. Trukmė 1 val. (dalyvių skaičius iki 12). Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.

KARPINUKAI

Užsiėmimo metu išgirsite karpinių iš popieriaus istorinę raidą, tradicijas, pritaikymo galimybes. Išsikarpysime tradicines  užuolaidėles, kampines, paveikslėlius, atvirukus, eglutės papuošimus. Edukacijos dalyvių amžius nuo 7 m. Trukmė 1 val. (dalyvių skaičius iki 15). Edukacija vedama moksleiviams ir suaugusiems.

Read more
Informacija planuojantiems dalyvauti renginyje – muzikinis gatvės teatro spektaklis “Gekumen”
Jau šeštadienį, gegužės 15 d., 20 val. susitinkame prie Kėdainių krašto muziejaus gimtadienio šventėje – muzikiniame gatvės teatro spektaklyje “Gekumen”!
INFORMACIJA PLANUOJANTIEMS DALYVAUTI:
Kėdainių krašto muziejus ir “Senųjų menų studija” visų planuojančių dalyvauti prašo BŪTI ATSAKINGAIS, KANTRIAIS IR SUPRATINGAIS, LAIKYTIS VISŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ!
Prie renginio pradžios vietos (Didžioji g. 19) bus vykdoma visų dalyvių registracija. Prašome atvykti ankščiau, nesudaryti eilės, laikytis saugaus atstumo registruojantis. Jei neturėsite priemonių, reikalingų duomenų užpildymui, mes jomis pasirūpinsime ir jas dezinfekuosime po kiekvieno užsiregistravusio.
Mes visais įmanomais būdais stengsimės užtikrinti mūsų visų saugumą – būsime pasirūpinę dezinfekcinėmis rankų priemonėmis registracijos bei renginio metu.
Renginio metu, išskyrus atlikėjus, visų maksimaliam sveikatos saugumui užtikrinti, prašome dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius. Jei neturėsite kaukių, mes jomis, pagal galimybes, aprūpinsime. Kaukių gali nedėvėti tik tie asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės jų dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.
Kadangi būsime lauke, prašome būriuotis ne didesnėmis nei 5 asmenų arba dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis ir laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metro atstumo, vienas nuo kito ar nuo kitų asmenų grupių.
Jeigu jaučiatės prastai, įžvelgiate viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymius (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), į renginio vietą prašome nevykti.
Renginio metu nevartokite maisto ir gėrimų.
Visą informaciją apie renginį galite rasti mūsų šioje muziejaus Facebook paskyroje, muziejaus interneto svetainėje www.kedainiumuziejus.lt arba renginio nuorodoje Muzikinis gatvės teatro spektaklis “Gekumen”
Būkime sveiki, laikykimės visų saugumo reikalavimų, būkime supratingi ir kantrūs vieni kitiems.
Viso renginio metu bus filmuojama bei fotografuojama. Vaizdai bus naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.
Read more
Nuotolinis renginys „RADVILŲ MAUZOLIEJAI: erdvės, palaikai, daiktai. Dubingių ir Kėdainių atvejai“
Gegužės 28 d., 13 val., ZOOM platformoje nuotolinis renginys „RADVILŲ MAUZOLIEJAI: erdvės, palaikai, daiktai. Dubingių ir Kėdainių atvejai“.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti! Registracija: https://forms.gle/Xzug1tWFuLidYXdf8
Renginys skirtas pasidalinti senais ir naujais atradimais tiriant didikų Radvilų palaidojimo vietas Dubingių ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiose, pristatyti laidojimo kriptų tyrimų praktikas, problemas ir perspektyvas Lietuvoje.
 
Renginio nuoroda “Facebook”https://fb.me/e/1qKl0B9ut
Jonušo Radvilos (1612–1655) įkapinis žiponas.
 
Renginio programa:
Read more
Tradicinių amatų meistrų, tautodailininkų Eriko ir Genutės Hincų keramikos parodos atidarymas gegužės 17 d.
Gegužės 17 d. 14 val. Tradicinių amatų meistrų, tautodailininkų Eriko ir Genutės Hincų (Panevėžio r.) keramikos parodos atidarymas.
 
Genutė Hincienė gimusi Kėdainių r., Pagirių k. Baigusi Pagirių vidurinę mokyklą. Studijavo Kauno A. Sniečkaus politechnikos institute kur įsigijo pramonės ir civilinės statybos specialybę. Nuo 1987 m. pradėjo domėtis keramika. 2001m. gavo tautodailininko pažymėjimą Panevėžyje. Šiuo metu priklauso Vilniaus tautodailės sąjungos skyriui. Nuo 2018 m. atestuota tautinio paveldo sertifikatu ir tradicinio amato meistre.
Erikas Hincas gimė Šiaulių mieste. Vidurinę baigė Radviliškyje, vėliau mokėsi Panevėžio profesinėje prekybos ir kulinarijos mokykloje. Nuo 1985m. susidomėjo keramika. 1994 m. įstojo į tautodailininkų sąjungą, priklauso Vilniaus skyriui. Nuo 2016 m. turi tautinio paveldo sertifikatą, 2018 m. atestuotas tradicinio amato meistru.
Hincai daug metų dalyvauja parodose ir mugėse Lietuvoje ir užsienyje, veda edukacinius užsiėmimus.
 
Paroda vyks iki birželio 18 d. Tradicinių amatų centre Arnetų name.
Read more
Projektas “MemoHistory” – tarptautinis teatro festivalis “Il Gerione”
Kėdainių krašto muziejus jau trečią kartą dalyvauja ES programoje “Europa piliečiams”!
Šį kartą su partneriais iš Latvijos, Italijos ir Rumunijos dalyvaujame projekte “Memo History”!
Gegužės 11-22 d. Kampanijoje/Salerne (Italija) vyksta šio projekto dalis – tarptautinis teatro festivalis “Il Gerione”. O gegužės 13 d., 20.30 val., YouTube kanale kviečiame žiūrėti mūsų kraštiečių – Krakių M. Katkaus gimnazijos spektaklį “Vinis batuose” (režisieriai – Erika Usevičiūtė ir Paul Attmere).
Read more
Kviečiame į muzikinį gatvės teatro spektaklį “Gekumen”
Gegužės 15 d. 20 val. kviečiame paminėti Kėdainių krašto muziejaus 99 – metį kartu su muzikiniu gatvės teatro spektakliu “Gekumen”!
 
Susitikimo vieta – Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)
DĖMESIO – prie muziejaus bus vykdoma visų dalyvių registracija. Prašome į renginį atvykti ankščiau. Kėdainių krašto muziejus bei muzikinio gatvės spektaklio artistai visų prašo būti supratingais! Laikykimės saugaus atstumo, dezinfekuokime rankas.
Visame pasaulyje žinomas ispanų gatvės, teatro ir operos režisierius Adrian Schvarzstein Lietuvoje kuria jau ne pirmus metus. Pastatęs ne vieną įsimintiną pasirodymą, 2016 metais kartu su aktore Jūrate Širvyte-Rukštele pristatė gatvės teatro spektaklį “Arrived”, su kuriuo vėliau apkeliavo net 19 pasaulio šalių.
 
Šįkart režisierius grįžo išsikėlęs sau uždavinį atgaivinti atmintį, kuomet žydai sudarė ženklią Lietuvos gyventojų dalį, o Vilnius buvo svarbus Europos žydų kultūros miestas. A.Schvarzstein siekis – sukurti muzikinį gatvės teatro projektą „Gekumen“ (Sugrįžo), kuris emociškai ir vizualiai sugrąžintų bei priartintų spektaklio žiūrovą-dalyvį prie tarpukario Lietuvos žydiškos kultūros bei humoro.
 
Spektaklyje dalyvauja vokalistas Nerijus Masevičius, išilginėmis fleitomis bei viduramžių arfa grojanti muzikantė Ieva Baublytė, gitaristas bei liuto forte atlikėjas Saulius S. Lipčius, akordeono virtuozas Tadas Motiečius, šokėja bei aktorė Jūratė Širvytė-Rukštelė. Atlikėjai įkūnija tarpukario Lietuvos miesto gyventojus – duonos pardavėją, batų valytoją, spaudos kiosko savininką, sugrįžėlį emigrantą, gydytoją… Visi šie personažai palydi žiūrovą į kupiną emocijų, skonių ir kvapų, muzikinę kelionę.
 
Spektaklyje girdima jidiš klezmer muzika, tarpukario Kauno estrados garsai, senoji sefardų, aškenazių tradicinė muzika, pabrėžianti žydišką spektaklio kontekstą, o kiti europinės muzikos perlai darniai į programą inkrustuoti talentingo kompozitorius Vitalijaus Neugasimovo aranžuotėmis, atskleidžia daugiatautę Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinę terpę. Kostiumų dailininkės Daivos Petrulytės pastangomis atlikėjai perkels žiūrovus į laikus, kai Lietuvoje laisvai skambėjo jidiš kalba, o pasirodyme matomus personažus buvo galima sutikti miesto gatvėse.
 
„Aš kuriu savo spektaklio dramaturgiją ir išgalvoju personažus, prisimindamas realų žmogų…Nepaisant dokumentinio scenarijaus konteksto, mes kùriame gatvės teatro spektaklį, kuriamè atmintis, muzika ir fantazija – svarbiausi mūsų palydovai. Kaip ir gyvenime.“ Adrian Schvarzstein.
 
Adrian Schvarzstein – argentiniečių kilmės ispanų operos teatro režisierius, cirko ir gatvės teatro spektaklių kūrėjas, aktorius, komikas, klounas ir…nepaprastos energetikos menininkas. Nuo 1989 metų dirba su įvairiais Europos cirkais, gatvės teatro trupėmis, bendradarbiauja su operos, teatro, televizijos projektais. 2008 m. Miramiro prizas už Kamchatka projekto režisūrą, Brėmeno gatvės teatro festivalio Ernst prizas, 2010 m. Zirkolika prizas kaip geriausio cirko režisieriaus. Jo gatvės teatro pasirodymai GREENMAN , THE BED ir DANS dvidešimt metų sulaukia pasisekimo tarptautiniuose festivaliuose pasaulyje , dažniausiai dėl to, kad pagrindinis personažas čia – publika. 2010 m. jo režisuotas „Žvėrių karnavalas“ Singapūre sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo atkurtas 2012 m. Portomao (Portugalija) bei 2015 m. Kiolne (Vokietija). Antonio de Literes opera „Los Elementos“ bei Adriano Banchieri madrigalinė komedija „La Barca“ susilaukė didelio dėmesio ir Lietuvoje. Čia režisierius sukūrė pasisekimo sulaukusius interaktyvius senosios muzikos spektaklius “Basso ostinato” (2017), “Šv. Genezijaus trupė keliauja į Europą” (2018), „Gekumen“ (2020), „Brutti“ (2020) . Režisavo “Dainų šventė’2018” vokalinių ansamblių koncertą filharmonijoje, už gatvės teatro spektaklio „Signatarai eina fotografuotis“ sukūrimą 2019 m. gavo Prezidentės apdovanojimą.
Nuo 2018 m. yra pastovus Utrechto senosios muzikos festivalio projektų režisierius. Pagrindinis jo režisūrinis braižas – ypatingas ryšys su publika, jai skiriamas dėmesys ir pagarba. Režisieriaus moto – „Be publikos- mes niekas!“
 
Projekto partneriai:
Lietuvos kultūros taryba
Kėdainių krašto muziejus
Paideia – The European Institute for Jewish Studies in Sweden
Dėkojame
Žydų kultūros ir informacijos centrui
 
Read more
Adelė Dirsytė – amžinai šviečianti tiesa

Adelė Dirsytė gimė 1909m. balandžio 15d. Kėdainių apskr., Šėtos parapijos Pramislavo kaime, ūkininkų šeimoje. 1928m. baigė Kėdainių gimnaziją, įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos – filosofijos  fakultetą. Buvo ateitininkė, dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa. Rašė straipsnius ir religinę poeziją. 1940m. birželio 4 d. gavo VDU Teologijos fakulteto aukštojo mokslo diplomą. Mokytojavo mergaičių gimnazijoje Vilniuje, dėstė vokiečių kalbą suaugusių mokymo centre, amatų mokykloje. Nuo 1944m. dirbo Vilniaus mergaičių vidurinėje mokykloje, vėliau gavusioje Salomėjos Nėries vardą.

1946m. kovo 6d. ji areštuojama, o lapkričio 11d. nuteisiama 10 metų kalėti lageryje už dalyvavimą “kontrevoliucinėje ateitininkų veikloje”. 1947m. vasarą ji atgabenama į Čumos stotelę prie Vorkutos geležinkelio, kur pradedama garsioji 501 statyba – užpoliarinis geležinkelis. 1949m. Adelė Dirsytė išsiunčiama į Sibirą, prie geležinkelio Taišetas – Bratskas, o 1950m. ji pateko į Kolymos etapą ir buvo atplukdyta į Magadaną.

Būdama silpnos sveikatos, nuolat alkdama, persekiojama ir kankinama Adelė Dirsytė  nepalūžo ir pasižymėjo milžiniška dvasios stiprybe. Ji buvo kalinčių merginų ir moterų dvasinė vadovė, stiprintoja, sugebėjusi parodyti kančios ir vargo prasmę kaip vertingą auką. 1953m. Magadane specialiame lageryje “Berlag” Adelė Dirsytė parašė Sibiro tremtinių maldaknygę ”Marija, gelbėk mus”. Ši maldaknygė buvo išleista net 14 kalbų.

Mirė Adelė Dirsytė Chabarovsko ligoninėje 1955m. rugsėjo 26d. Tiksli palaidojimo vieta nėra žinoma. Manoma, kad galėtų būti Chabarovsko priemiestis, kur, anot, vietinių buvo laidojami politiniai kaliniai.

1999m. apdovanota 4-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. Ji įtraukta į katalikų bažnyčios naujųjų kankinių sąrašą, o 2000 m. pradėta beatifikacijos byla. 2019m. lankydamasis Vatikane Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Adelės Dirsytės maldaknygę popiežiui Pranciškui.

“Viešpats to panorėjo, kad pajausčiau kenčiančio žmogaus dalią, kad pamatyčiau nelaimingą žmogų. Čia atsiveria verkianti siela, čia patirtis ir pažinimas auga”.

(Adelė Dirsytė)

Read more
Atvertų padalinių darbo laikas

Daugiakultūris centras:

Darbo laikas trečiadienis – penktadienis nuo 10 iki 17 val., šeštadienį nuo 10 iki 17 val., sekmadienį nuo 10 iki 15 val.). Tel. (8 347) 51778.

Vienu metu Daugiakultūriame centre gali lankytis ne daugiau nei 5 lankytojai!

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje:

Darbo laikas pirmadienį – sekmadienį nuo 9 iki 17 val. Tel. (8 645) 12407.

Vienu metu 1863 m. sukilimo muziejuje gali lankytis ne daugiau nei 5 lankytojai!

Tradicinių amatų centras Arnetų name:

Nuo balandžio 6 d. pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.00 val. iki 17 val. Tel. (8-645) 05168

Vienu metu Tradicinių amatų centre Arnetų name gali lankytis ne daugiau negu 5 lankytojai!

Kol kas lankytojų nepriims:

  • Kėdainių krašto muziejus (vyksta ekspozicijų atnaujinimas);
  • kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje;
  • V. Ulevičiaus muziejus.

Lankantis padaliniuose būtina laikytis visų saugumo reikalavimų:

Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes viso apsilankymo metu!
• Įėję į muziejų, dezinfekuokitės rankas!
• Lankant ekspozicijas, prašome kiek įmanoma mažiau liestis prie patalpose esančių paviršių.
• Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų asmenų!
• Net ir nesergant virusine liga, būtina laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo (prisidengti, čiaudėti į vidinę alkūnės dalį), rankų higienos.

Būkime ir likime sveiki!

Read more
Knygnešio diena. Kėdainių kraštas spaudos draudimo laikotarpiu

Vienas  sunkiausių 1863m. sukilimo padarinių buvo lietuvių kalbos ir spaudos uždraudimas, trukęs 1864 – 1904m. bei lietuviškų mokyklų uždarymas. 1864m. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas ir Vilniaus švietimo apygardos globėjas Ivanas Kornilovas parengė “rusų pradų atkūrimo programą”, kurioje buvo iškelti svarbiausi uždaviniai: kontroliuoti ir varžyti katalikų bažnyčią, sudaryti sąlygas plėstis stačiatikybei, vietoj lietuviškų mokyklų  steigti rusiškas pradines mokyklas, skatinti rusus keltis į lietuviškas gubernijas, lotynišką abėcėlę pakeisti rusiška ir uždrausti  lietuvišką spaudą. Taip 1864m. M. Muravjovo įsakymu Lietuvoje buvo įvesta kirilica, t.y. lietuviškų raštų spausdinimas rusiškomis raidėmis. Lietuviai smarkiai priešinosi šiai rusinimo programai. Lietuviškos knygos, žurnalai ir laikraščiai pradėti spausdinti užsienyje, daugiausiai Ragainėje, Tilžėje, daug spaudinių leido kontrafakcijos būdu t. y. atgaline data. Visoje Lietuvoje kūrėsi knygnešių draugijos, slaptos daraktorinės mokyklos.

Kėdainių krašte aktyviai dirbo daugybė knygnešių, kurie priklausė Garšvių bendrovei, veikusiai 1885 – 1896m.

1894 – 1896m. Grinkiškyje veikė “Atžalos” knygnešių draugija. Jos tikslas buvo platinti lietuvišką spaudą, rinkti tautosaką, kurią siuntė Jonui Jablonskiui. Ši organizacija daugiau krypo į laisvamanybę. Jai vadovavo Mikalojus Kuprevičius, gydytojas, laisvamanis, glaudžius ryšius palaikęs su Mikalojumi Katkumi.

Krakės buvo savotiškas Kėdainių krašto knygnešių centras, kuriam vadovavo Mikalojus Katkus (1852 – 1944m.), “Balanos gadynės” autorius. 1878m. baigęs mokslus Maskvos žemdirbystės ir miškininkystės akademijoje, grįžęs į gimtąjį Ažytėnų kaimą, aktyviai įsijungė į lietuviškos spaudos platinimą. Jo namuose viešėdavo net pats Lietuvos “knygnešių karalius” Jurgis Bielinis. Mikalojus Katkus savo namuose buvo įkūręs slaptą mokyklą, pasižymėjo kaip griežtas ir reiklus pedagogas.

Krakėse aktyviai veikė siuvėjai broliai Jeronimas ir Jonas Dalbokai, kurie uždarbiaudami pasiekdavo Lietuvos pasienį. Daržininkų kaime (2 km. nuo Prūsijos) gaudavo spaudos, ją veždavo į slėptuvę ir po to mažesniais kiekiais platindavo Lietuvoje.

Jonas Jurevičius, turtingiausias Plinkaigalio kaimo ūkininkas, savo peludėje buvo įrengęs slėptuvę, kurioje laikė draudžiamą literatūrą. Jis sukaupė nemažą biblioteką, kurią sudarė lietuviški kalendoriai, Maironio, M. Valančiaus, Žemaitės kūriniai. Be to žinomi ir kiti Krakių knygnešiai: tai Jonas Pabarčius, Antanas Lynius, Baltramiejus Vitas, Viktoras Gignius, Petronėlė Levenaitė – Gaučienė, platinusi religinę spaudą, lietuviškas maldaknyges.

Pernaravoje aktyviai veikė Pernaravos spaudos platinimo draugija, kuriai priklausė Juozas Kunevičius, Aleksandras Bieliauskas, Motiejus Viščius, Petras Martinkus, Jonas Zinkus, Baltramiejus Docius, Kazimieras Stoškus, Jadvyga Juškytė. Ypač pasižymėjo mokytoja Jadvyga Juškytė  – Širšė (1869 – 1948m.), įkūrusi slaptą mokyklą, mokė vaikus aritmetikos, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, mergaites ir rankdarbių. Susipažinusi su Gabriele Petkevičaite –  Bite įkūrė “Žiburio” draugiją, kurios krikštatėvis buvo kalbininkas Jonas Jablonskis. Jų įkurtoji draugija parėmė ne vieną mokslus ėjusį ir sunkioje padėtyje atsidūrusį jaunuolį. Paramą gavo Petras Avižonis, Jonas Biliūnas, Vincas Kudirka ir kt. Nuo 1895m. Jadvyga Juškytė tapo uolia nelegalios lietuviškos spaudos korespondente. Ji rašė į “Varpą”, “Ūkininko patarėją”. 1895m. “Varpe” aprašė to meto Kėdainius. “Liūdna sakyti ,kad aplink Kėdainius tautiško krutėjimo visai negalima matyti. Visi save laiko per lenkus. Daktarai yra 4 ir tik po kelis žodžius temoka lietuviškai. Bažnyčioje medinėje, kaip pernai , kunigas pradėjo sakyti pamokslą lietuviškai, miestiečiai išėjo iš bažnyčios.” 1899 m. ji dalyvavo pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje pastatyme – Keturakio komedijoje “Amerika pirtyje” suvaidino Bekampienę. Povilo Višinskio paskatinta, 1899 – 1901m. ji parašė savo apysakaites: “Ubagė”, “Velykų naktis”, “Antanukas”. Po spaudos draudimo  panaikinimo 1904m. Jadvyga Juškytė pasišventė pedagoginei veiklai. Septynerius metus dirbo Ginkūnų ir  Gubernijos mokyklose, kurias įsteigė grafai Zubovai. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo Pernaravos pradžios mokyklos vedėja, rinko etnografinę medžiagą, tautosaką, parengė ir išleido knygą “Iš Vilniaus legendų ir padavimų”. Buvo apdovanota III laipsnio Gedimino ordinu ir keturiais Nepriklausomybės medaliais.

Kėdainių mieste svarbiausias žmogus, platinęs lietuvišką spaudą, buvo gydytojas Juozas Jarašius. Pas jį rinkdavosi knygnešiai, čia buvo spaudos platinimo punktas. Jam daug padėjo Jokūbas Daumantas, Chrapovickio banko direktorius. 1902 – 1904m. jie už lietuviškos spaudos platinimą ir laikymą buvo ištremti. Tačiau  Juozas Jarašius, grįžęs iš tremties toliau dirbo tautišką darbą, rengė lietuviškus vakarėlius, rašė straipsnius į laikraščius, rėmė įvairias tautines organizacijas. Jo rūpesčiu buvo iškovota  pusė pamaldų lietuviškai šv. Jurgio bažnyčioje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Juozas Jarašius tapo pirmuoju Kėdainių apskrities viršininku.

Daug knygnešių darbavosi Šėtoje, Truskavoje, Josvainiuose. Visų šių drąsių žmonių dėka buvo platinamas lietuviškas žodis, puoselėjama lietuvių kalba.

Read more