header-img
Sitemap
Version for the disabled
News
Vasario 16 d. akto signatarai: kuo jie ypatingi?

Vasario 16-osios akto signatarai: kuo jie ypatingi?

1918 m. vasario 16d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Jį pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Kuo ypatingi buvo šie žmonės?

Didžioji dalis signatarų buvo jauni: 5 iš jų buvo  nuo 25m. iki 33m., 8 – nuo 36m. iki 49 m.amžiaus. Jauniausias signataras, turėjęs 25 metus, buvo Kazys Bizauskas, o vyriausias –  67- ių metų buvo Jonas Basanavičius.

Signatarų gimtinės apėmė dabartines Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Kalvarijos, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Anykščių, Ukmergės, Šilutės, Šilalės, Mažeikų, Telšių, Plungės ir Klaipėdos savivaldybes.

7 signatarai mirė antrojo pasaulinio karo metais tremtyje, 5 – emigracijoje JAV ar Šveicarijoje, 5  mirė nepriklausomoje Lietuvoje, o 3 iš jų  sovietinėje Lietuvoje.

Visi vasario 16- osios akto signatarai buvo puikiai išsilavinę: 7 teisininkai, 4 diplomatai, 1 vyskupas ir 3 kunigai, gydytojas, verslininkas, agronomas, ekonomistas,  spaustuvininkas, inžinierius, žurnalistas, vertėjas, kai kurie turėjo kelias profesijas.

Todėl, neatsitiktinai, 9 iš jų buvo išrinkti  Seimo nariais, 2 ėjo Seimo pirmininko pareigas,  o Aleksandras Stulginskis ir Antanas Smetona tapo Lietuvos Respublikos Prezidentais.

Aleksandras Stulginskis, agronomas, buvo Lietuvos respublikos prezidentu nuo 1922m. Per šešerius jo valdymo metus buvo padėti Lietuvos respublikos pamatai: JT pripažino Lietuvos valstybę, buvo atgautas Klaipėdos kraštas, priimta Lietuvos konstitucija, įvykdyta žemės reforma, įvestas litas, atkuriama  ekonomika.

Jonas Vailokaitis, verslininkas, kartu su broliu Juozu tapo turtingiausiais žmonėmis tarpukario Lietuvoje. Įsteigė Lietuvos Ūkio banką. Broliai 15 procentų pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. 1924m. “Ūkio bankas” išdalino 150 tūkst. litų studentų stipendijoms. 1926m. buvo gavę pasiūlymą statyti Lietuvoje didelę ”Ford” automobilių surinkimo įmonę, bet atsisakė , manydami, kad per maža rinka.

Jonas Vileišis, teisininkas, buvo vidaus reikalų, finansų ministru, Kauno burmistru. Jis išvedė Kauną į tarptautinę areną, “sueuropino Kauną”. Mieste buvo įvesta kanalizacija, vandentiekis, įkurtas autobusų parkas, pastatyti 3 tiltai.

Jokūbas Šernas, teisininkas, žurnalistas. Aktyviai siekė ,kad į Lietuvos sudėtį būtų įtraukta Mažojo Lietuva. Jo sūnėnas  – Tomas Šernas- vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos (1991m.) liudininkas. Jis yra evangelikų reformatų kunigas, kartais atvažiuoja laikyti pamaldų į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią.

Jonas Smilgevičius – ekonomistas, bankininkas, ūkininkas, rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu visuomenėje. Rašė populiarias knygeles apie žemės ūkio veiklą: “Pieninikystė Lietuvos ūkininkams”, “Trumpas vadovėlis sviestininkystės”, “Trumpas pienininkystės vadovėlis”. Jose buvo gausu patarimų, kaip efektyviau ūkininkauti. Savo dvare įkūrė pirmąją Lietuvoje tabako plantaciją, sėklą pirko Kaukaze, o pusiau apdorotą tabako žaliavą parduodavo įvairioms įmonėms.

Justinas Staugaitis , vyskupas, ypač rūpinosi labdara. 1905m. Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį. O 1906m. įsteigė “Žiburio” draugiją neturtingiems moksleiviams ir studentams remti. Prisidengęs J. Gintauto slapyvardžiu parašė romaną “Tiesiu keliu” ir apysaką “Tarp jausmų ir pareigos”.

Pranas Dovydaitis, teisininkas, filosofas , profesorius dėstė VDU teologijos – filosofijos fakultete. Buvo keturiasdešimties  laikraščių ir žurnalų iniciatorius ir steigėjas, leido žurnalą “Lietuvos mokykla”, “Ateitis”, įkūrė “Ateitininkų” organizaciją.1941m. suimtas ir sušaudytas Sverdlovske. 2000 m. gegužės 7 d. popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė kankiniu.

Steponas Kairys, inžinierius, labai domėjosi Japonijos kultūra, gyvenimo būdu, tyrė Japonijos santvarką, konstituciją, tituluojamas pirmuoju Lietuvos japonologu. 1942 m. iš Vilniaus geto išgelbėjo žydų mergaitę. 2005 m. jam su žmona Ona buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Donatas Malinauskas, mokslininkas, knygnešys, diplomatas. Rėmė archeologinius kasinėjimus Vilniaus katedroje, tikėdamasis rasti Vytauto Didžiojo palaikus. Jis savo lėšomis užsakė ir  pagamino Vytauto Didžiojo palaikams skirtą sarkofagą.

Saliamonas Banaitis, spaustuvininkas, leidėjas, vienas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų. 1905 – 1914m. išspausdino ir savo lėšomis išleido 1,3 mln. egzempliorių knygų ir per 1,7 mln. egzempliorių laikraščių. Buvo monarchistinių pažiūrų, norėjo ,kad būtų atkurta LDK.

Mykolas Biržiška, literatūros istorikas, kartu su bendraminčiais paruošė raštą JAV prezidentui Woodrow Wilsonui dėl lietuvių teisės turėti nepriklausomą valstybę. Buvo masonas.

Kazimieras Steponas Šaulys, kunigas, dėstytojas. Panevėžyje įkūrė pirmą labdaros draugiją beglobiams žmonėms remti, bei “Motinėlės” draugiją gabiems neturtingiems jaunuoliams šelpti.

Jurgis Šaulys, vertėjas, diplomatas. Buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje. Sukaupė didžiulį retų spaudinių Lietuvos istorijos tematika rinkinį ir 1938m. padovanojo VDU.

Taigi, susipažinę su vasario 16 – osios aktų signatarais ne tik politine, bet kitokia veikla suprasime, kad šie žmonės buvo dideli Lietuvos patriotai, altruistai, visiškai atsidavę Valstybės kūrimui ir jos visuomenės ugdymui bei švietimui.

Read more
Kunigaikščių Radvilų kriptos dėlionė: visus taškus ant „i“ sudės Kanados genetikai

Radvilų miestu neretai vadinami Kėdainiai siekia išsaugoti vienos įtakingiausių ir turtingiausių LDK didikų giminių protestantiškąjį paveldą. Šiuo metu didžiausią intrigą mokslininkams ir istorikams kelia klausimas – kiek iš tiesų kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikų ilsisi Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje?

Išskirtinė protestantų kapavietė

Atsakymo ieškoma vykdant Kėdainių krašto muziejaus projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, finansuojamą iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos. Projekto partneris – nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ (Baltarusija).  

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šio projekto metu atlikti ir atliekami darbai – kunigaikščių Radvilų kriptos ir sarkofagų restauravimas 2020 m., istoriniai, archeologiniai ir antropologiniai tyrimai, modernios ekspozicijos įrengimas bažnyčioje – bando sugrąžinti simbolinę skolą šiai bažnyčiai ir šiai didikų giminei.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia (baigta statyti 1652 m.) yra viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Šių maldos namų statytojų ir miesto savininkų didikų Radvilų šeimos kriptoje, esančioje bažnyčios rūsyje, saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų sarkofagai.

Galvosūkis istorikams ir mokslininkams

„Tačiau istoriniai tyrimai ir dokumentai rodo, kad Kėdainiuose tikrai buvo palaidoti Jonušo Radvilos ir visų vaikučių tėvai – Kristupas II Radvila ir Ona Kiškaitė Radvilienė, kaip ir jų dukra, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Elžbietos ir Stepono Radvilų sesuo, Kotryna Radvilaitė Hlebavičienė (1614– 1674). Taigi bažnyčioje buvo palaidoti iš viso devyni Radvilų giminės atstovai, – reziumuoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis. – Tačiau sarkofagai yra šeši, palaikus mes turime tik Jonušo ir Stepono, ir labai didelis klausimas, ar turime Kristupo Radvilos Perkūno palaikus, nes jo sarkofage rasti keturių žmonių palaikai. Mes tą situaciją žinojome, kaip ir tai, kad nėra dar trijų vaikučių – Jurgio, Mikalojaus ir Elžbietos – palaikų. Taigi tai didelis galvosūkis.“ 

Tyrė Vilniaus universitete

Šį galvosūkį narplioja Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų mokslininkų komanda, kurios atliekamų tyrimų pirmuosius rezultatus nuotolinio seminaro „Naujausi kunigaikščių Radvilų paveldo ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios tyrimų rezultatai“ metu pristatė VU Istorijos fakulteto asistentė, dr. Justina Kozakaitė.

Mokslininkai tyrimus pradėjo 2019 m. liepos mėnesį, kuomet buvo atverti šeši sarkofagai, esantys Radvilų mauzoliejuje. Deja, kaip jau minėta, palaikus mokslininkai rado tik trijuose sarkofaguose. Antrajame tyrimų etape iš antrosios kriptos buvo surinkti, sutvarkyti, ištirti bei aprašyti senųjų Kėdainių miesto gyventojų palaikai, kurie šiuo metu laukia perlaidojimo.

Kokie mokslininkų laukė klausimai? Pirmiausia, kurie palaikai priklauso Kristupui Radvilai Perkūnui (1547–1603)? Ar iš tiesų sarkofaguose Nr. 2 ir Nr. 3 ilsisi, kaip tikėtina, Jonušo Radvilos (1612 – 1655) ir Stepono Radvilos (1624) palaikai? Trečiasis mokslininkus dominęs klausimas – palaikų būklė. „Mes žinome, kad 1986 m. tie patys palaikai buvo atsidūrę Medicinos fakulteto patalpose, tad buvo svarbu, ar nuo to laiko atsirado pokyčių. Tai svarbu siekiant išsaugoti paveldą ateities kartoms, ateities archeologiniams tyrimams, nes metodikos kasmet tobulėja“, – Kėdainių krašto muziejaus ir VU Istorijos fakulteto surengtame nuotoliniame seminare sakė dr. J. Kozakaitė.

Artėja prie patvirtinimo

Mokslininkai iš viso ištyrė 31 individo kūnus. „Visų pirma, atgabenus iš kriptos, juos reikėjo išdžiovinti, nes buvo susikaupusi perteklinė drėgmė, palaikai buvo labai trapūs. Po to atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, po jų – rutininiai tyrimai Medicinos fakultete: kūnų matavimai, patologinių pakitimų fiksavimai, lyties ir amžiaus nustatymas. Esant būtinybei, palaikai po tyrimų buvo dezinfekuojami. Pats svarbiausias momentas – kaulų ir minkštųjų audinių mėginių paėmimas, siekiant atlikti genetinius tyrimus, nustatant tiek šeimyninius ryšius, tiek patogenus (kokiomis ligomis sirgo), mitybą ir taip toliau“, – pasakojo dr. J. Kozakaitė.

Universiteto mokslininkai linkę pritarti, kad Jonušo Radvilos sarkofage esantys palaikai priklauso būtent šiam didikui, tačiau tai dar turi patvirtinti genetiniai tyrimai. „Atidengus sarkofagą, rasti puikiai išsilaikę palaikai – jie išsiskyrė iš bendro konteksto. Pažeidimai buvo minimalūs. Taip, palaikai priklausė suaugusiam vidutinio amžiaus vyrui ir svarbu akcentuoti, kad apžiūros metu pilvo srityje pastebėtas arkos formos susiūtas pjūvis. Tai yra balzamavimo atvejis – kol kas vienintelis, kurį aptikome iš tirto 31 asmens. Įdomu, kad kūno vidus buvo prikimštas tarsi pakulų. Paėmėme nedidelį mėginį, kad sužinotume daugiau apie naudotas balzamavimo priemones. Tad kol kas neatmetama palaikų priklausomybė Jonušui Radvilai <…>“, – sakė mokslininkė.

Viltis – genetika

Antrieji palaikai iš sarkofago Nr. 3 priklausė vyriškos lyties asmeniui, kompiuterinė tomografija atskleidė, kad jie priklauso naujagimiui iki vienerių metų amžiaus Tai, kaip įtariama, yra Steponas Radvila. Šios asmenybės moksliniams tyrimams ypač svarbios siekiant nustatyti, kur yra Kristupo Radvilos Perkūno palaikai. Atvėrus jo sarkofagą rasti kelių asmenų palaikai, kuriuos ištyrę mokslininkai nustatė, jog nei vieni neatitinka duomenų apie šį didiką.

„Todėl suformulavome kertinius uždavinius (Kristupo Radvilos identifikacija, Jonušo ir Stepono Radvilų tapatybės patvirtinimas) ir surinkome turimus duomenis apie Radvilų giminystės ryšius. Visą šią informaciją kartu su nedideliais kaulų mėginiais išsiuntėme genetikams į Kanadą, MacMasterio universitetą. Jei pasitvirtins dviejų Radvilų giminystės ryšys – Jonušas ir Steponas yra broliai – tai taptų labai tvirtu atskaitos tašku genetikams ieškant Kristupo Radvilos, pastarasis yra jų senelis. Visų vyriškos lyties atstovų kaulų mėginius išsiuntėme į Kanadą, kad genetikai pabandytų tarp jų visų surasti Kristupą Radvilą Perkūną“, – aiškino dr. J. Kozakaitė.

Kas nustebino mokslininkus

Palaikų būklę mokslininkė įvertino kaip prastėjančią – lyginant su 1986 metais, liko tik pusė mumijų, kūnai tiesiog nyksta. Šį procesą pristabdyti galėtų pasikeitusios sąlygos kriptose, pritaikytos jų saugojimui.

Tirdami Evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje palaidotų miestiečių palaikus, mokslininkai sako ypatingų ligų ir patologijų nenustatę. Vyresnio amžiaus asmenims teko konstatuoti su amžiumi susijusius degeneracinius pakitimus: osteoartrito atvejus, uždegiminius procesus. Nustatyti du lietuviškoje medžiagoje labai reti atvejai – podagros ir aortos aneurizmo.

„Labai noriu pasidžiaugti atliktu dideliu darbu tvarkant suardytus palaikus. <…> Šiuo atveju pavyko išgelbėti kelių asmenų, daugiausia vaikų, palaikus. Būtent tokio pobūdžio atradimai labai pasitarnauja iliustruojant vaikų padėtį Kėdainiuose. Darbo metu su kolege labai nustebome: pasakysiu drąsiai – lietuviškoje antropologinėje medžiagoje dar neteko matyti tiek skorbuto ir rachito atvejų. Žinoma, tiriamą medžiagą dar reikia pabaigti apdoroti, bet pirmieji rezultatai rodo išskirtinius ir unikalius atvejus. Laukia ilgas pokalbis su istorikais, kodėl taip atsitiko, kodėl Kėdainiuose turime tokį išskirtinį su mitybinėmis vaikų ligų problemomis susijusį atvejų skaičių“, – kalbėjo mokslininkė.

Gavę genetinių tyrimų rezultatus, Vilnius universiteto mokslininkai ketina užsiimti kėdainiečių mitybos rekonstrukcija, daugiau sužinoti apie kamavusias ligas, taip pat apie balzamavimo tradicijas. „Patirtis rodo, kad sujungus mokslininkų pajėgas [tyrimai] dar gali pateikti staigmenų“, – pastebėjo dr. J. Kozakaitė.

Dėlionė – iš buvusios didybės likučių

Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis apgailestaudamas konstatuoja, jog tyrinėjimus apsunkina sovietmečiu vykę vandalizmo aktai, kurių metu prarasta daug istorinės medžiagos. „Barbarizmas, nesiskaitymas, nesaugojimas paveldo ir mirusiųjų ramybės drumstimas, kuris vyko Evangelikų reformatų bažnyčioje, kada ten buvo ir grūdų sandėlis, ir vaikų sporto mokykla… O ypač 1985–86 metais, kai bažnyčia buvo uždaryta remontui iš sporto salės į koncertų salę. Mumijos buvo mėtomos gatvėje, keliamos į traktoriaus kabiną. Laimei, pačių Radvilų galbūt tai nepalietė. Kita vertus, kiti Radvilos galbūt yra dingę kažkada anksčiau, reikia turėti omenyje, kad nuo XVII a. buvo ir sukilimai, ir okupacijos, du Pasauliniai karai. Reikia turėti omenyje, kad tai evangelikų reformatų bažnyčia – konfesijos, kurios atstovų tarpukario Lietuvoje buvo čia, Kėdainiuose, labai mažai, o po Antrojo pasaulinio karo praktiškai neliko. Bažnyčia buvo nacionalizuota, nebuvo nei kam ja rūpintis, nei ginti, nei pakovoti. Tai sudėtinga situacija… Mėginame surinkti buvusios didybės likučius“, – kalbėjo muziejaus direktorius.

Perlaidojimai – dėl saugumo

Lietuvos istorijos instituto profesorė Raimonda Ragauskienė taip pat atkreipė dėmesį, jog ne visais atvejais „kalta“ vėlesnė istorija ir ne vien sovietmečio vandalizmas. „<…> labai svarbu nepamiršti, kad Kėdainių Radvilų kapavietė yra protestantiško palaidojimo atvejis, kitoniška nuo žinomų mauzoliejų. Nerasime čia antkapinių paminklų. Akcentavus, kad tai kitoniškas mauzoliejus nuo žinomų, tai taptų raktu suprasti, kodėl su Kėdainiais kyla tiek daug mįslių. Kokių? Dauguma perlaidojimų yra antrinis palaidojimas, mes nežinome, kada tiksliai perlaidota dalis palaikų, nežinomas tikslus palaidotų asmenų skaičius, neaišku netgi dėl sarkofaguose esančių palaikų tapatybės. Visgi ne visais atvejais „kalta“ vėlesnė istorija, turiu galvoje pirmiausia sovietmečio vandalizmus. Vargai dėl palaidojimų Radviloms kilo jau jų gyvenamuoju laikotarpiu“, – sakė Radvilų tyrinėtoja.

Su protestantišku Kėdainių Radvilų mauzoliejumi susijęs Biržų ir Dubingių šakos Radvilų palaidojimų vietos nestabilumas. „Vieta kilnota ne tiek dėl norų, bet negalėjimo net savo valdose užtikrinti palaikų saugumą, ypač įsigalėjus kontrreformacijai. Katalikai iš atgautų bažnyčių evangelikų palaikus tiesiog išmesdavo. Taip pat prisidėjo ir tvano negandos. Neatsitiktinai Boguslavas Radvila ir Kotryna Radvilaitė Hlebavičienė perkėlė šeimos atstovų palaikus iš savo nuosavos Vyžuonų valdos, kur apie 1656 metus bažnyčia atiteko katalikams, į Kėdainius, kuriuose atrodė saugu. Palaikų perkėlimas vyko visiškai slaptai, dėl to tikslaus perkėlimo laiko nežinome“, – pasakojo prof. R. Ragauskienė.

Mokytoją palaidojo šalia mokinio

Skyrėsi ir protestantų supratimas apie mirusiųjų atminimo įamžinimą. „Mirusieji nebuvo įamžinami antkapiniuose paminkluose, kaip bebūtų keista. Tik Boguslavas Radvila pirmasis fundavo tokį antkapinį paminklą savo žmonai. Tuo tarpu katalikai tai darė plačiu mastu. Protestantai Radvilos [mirusiųjų atminimą įamžino] per sarkofaguose įrengtus įrašus, ne bažnyčiose. Gal dėl to labai sunku atsakyti, kiek jų tiksliai palaidota Biržuose ir Kėdainiuose“, – svarstė profesorė.

Prof. R. Ragauskienė taip pat pasidalijo naujausiais savo tyrinėjimų rezultatais. „<…> gana netikėtai atrodo mano rasta žinutė apie dar vieną, kiek man žinoma, vienintelį „neradvilišką“ palaidojimą greta pačių Radvilų Kėdainių mauzoliejuje. Tai yra, greta Jonušo II Radvilos buvo palaidotas jo mokytojas, kunigas Adomas Reinholdas. <…> Gražus ir simboliškas gestas“, – įvertino istorikė.

Pasak jos, kėdainietiškoje istorijoje bene labiausiai neaiškus Kristupo II Radvilos dukters, ištekėjusios už kataliko Vilniaus vaivados Jurgio Karolio Hlebavičiaus, tačiau išlikusios uolia evangelike, Kotrynos Radvilaitės atvejis. Tačiau pavyko pasistūmėti ir šiuo klausimu, nes 1691 m. kunigo Danieliaus Mikolajevskio rašytas laiškas rodo, kad jos palaikai buvo atgabenti į Kėdainius. „Taigi dabar galime drąsiai sakyti, kad Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Radvilų kriptoje, 1666–69 m., iki 1691 m. buvo palaidota iš viso dešimt asmenų – devyni Radvilos ir kunigas Reinholdas“, – teigė prof. R. Ragauskienė.

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

Read more
V. Svirskio kryžiaus iš Bakainių kaimo restauravimas ir konservavimas

Vincas Svirskis gimė 1835 m. sausio 28 d. Glitėnuose. Svirskis buvo lietuvių dievdirbys, liaudies menininkas, vienas žymiausių XIX amžiaus kryžių skaptuotojų, kurio kryžių išlikę Lietuvos muziejuose, keliuose miesteliuose ir kaimuose. Kėdainių krašto muziejuje saugoma net 20 V. Svirskio darbų. 

Lietuvos kultūros taryba vykdo programą “Kultūros vertybių restauravimas ir tyrimai”, kurios metu konservuojamas ir restauruojamas V. Svirskio kryžius iš Bakainių kaimo. 

  • Pirmajame etape pasiektas pirminis projekto tikslas: pradėti blogos būklės V. Svirskio darbo kryžiaus konservavimo darbai, siekiant jį išsaugoti.
  • Antrajame etape, užbaigus visus konservavimo ir restauravimo darbus, eksponuoti kryžių Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijoje, vykdyti projekto sklaidą, populiarinti Lietuvos kryždirbystės tradiciją ir V. Svirskio darbų palikimą turistų tarpe.

Vykdant kryžiaus konservavimo – restauravimo darbų pirmąjį etapą buvo atlikta:

  1. Eksponatas visiškai išdžiovintas.
  2. Atlikta eksponato fotofiksacija prieš pradedant konservavimo darbus.
  3. Viso kryžiaus paviršius (ir dalis kuri buvo įkasta) išvalytas sausu būdu.
  4. Visiškai sunykusi požeminė kryžiaus dalis patrumpinta 20 cm.
  5. Eksponatas dezinfekuotas nuo medžio kenkėjų.
  6. Kryžius paruoštas dezinfekcijai nuo mikroorganizmų ardančių medieną.

Kryžių restauruoja Panevėžio kraštotyros muziejus.

Apie V. Svirskio darbus Kėdainių krašto muziejuje galite pažiūrėti – https://www.youtube.com/watch?v=67pRQInuxfU

#lietuvoskulturostaryba #projektas #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum

Read more
Muziejus meta iššūkį televizijai!

 

Kėdainių krašto muziejus nėrė į naują komunikacijų terpę ir sukūrė „Radvilų televiziją“ !

Šios televizijos laidos jau prieinamos Kėdainių krašto muziejaus internetinėje svetainėje www.kedainiumuziejus.lt ir tik laimėjus interaktyvų istorinį žaidimą „(Iš)gyvenk XVII a. Kėdainiuose“. Jeigu penkis kartus teisingai atsakysite į klausimus, gausite skaitmeninį bilietą, su kuriuo galėsite nemokamai apsilankyti Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose. Šiuo metu yra sukurta net dešimt TV laidų, tačiau jei sulauksime palankių atsiliepimų, tikrai planuosime kurti tęsinį!

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasakoja: „Ieškojome naujų formų, kaip skleisti kultūrinę žinutę COVID – 19 pandemijos sąlygomis. Vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Radvilų miesto televizija. Kėdainių krašto muziejaus skaitmeninės kronikos“ pavyko suburti talentingą komandą – istorikus prof. dr. Raimondą Ragauskienę, prof. dr. Aivą Ragauską, prof. dr. Deimantą Karvelį, Kėdainių krašto muziejaus archeologą Algirdą Juknevičių, animatorių Jokūbą Bernotą – Pakerį, 3D modeliuotojus Paulių Svirskį ir Simoną Budginą, kūrybininką Vilių Juozą Lunevičių, dizainerę Skirmantę Vaitkevičiūtę, operatorių Aldą Surkevičių. Taip gimė „Radvilų TV“ idėja. Nuo įprastos televizijos skiriamės viskuo – mūsų laidose nėra reklamos, ji nesivaiko reitingų, atvirkščiai – norint pažiūrėti Radvilų TV laidas, reikia įveikti iššūkius – laimėti istorinio žaidimo epizodus. Tačiau tikimės, kad peržiūrėję šias laidas žmonės taps Kėdainių mylėtojais.“

Vilius Juozas Lunevičius, vienas naujosios TV komandos narių, džiaugiasi, kad „tiek žaidimas, tiek pati TV yra naujos muziejaus ekspozicijos integrali dalis. Pavyko realizuoti vieną moderniausių kultūros sklaidos vizijų – apjungti istorinį pasakojimą, interaktyvią ekspoziciją, internetinę terpę, edukacinį žaidimą bei televizijos laidų dinamiškumą. Muziejus tiki, kad taip sudominsime tiek jaunuosius lankytojus, tiek ir vyresnę kartą.“

Dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė, sukūrusi naujosios Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijos projektą, apsiėmė „šefuoti“ ir grafinį TV stilių. „Stiliaus vienovė yra labai svarbi sąlyga kuriant kultūros lauko projektų atpažįstamumą,  –  teigia dizainerė.

Kunigaikščių Radvilų istorijos ekspertas, prof. dr. Deimantas Karvelis pažymi, kad šiais informacinės perkrovos laikais įdomiai pateikta istorinė žinia yra būtina, nes nedaug kas žino XVII a. Kėdainių istorijos įdomybių.

Naująją televiziją galima rasti pagal šią nuorodą https://www.kedainiumuziejus.lt/zaidimas/

Žaiskite ir žiūrėkite Radvilų TV!

 

Read more
Virtuali paroda “Sukilėliai”

1863 m. sukilimo tema lietuvių literatūroje retai paliečiama. Galima pasigirti vienu didžiausiu savo apimtimi kūriniu, tai Vinco Mykolaičio – Putino romanas „Sukilėliai“. Šiemet gruodžio 6 d. paminėjome lietuvių literatūros klasiko, poeto, dramaturgo, mokslininko 128 –ąsias gimimo metines.

Romanas „ Altorių šešėlyje“ tapo V. Mykolaičio –Putino garsiausiu kūriniu.  Pasikeitus politinei situacijai po Stalino mirties rašytojas sėdasi prie naujo istorinio romano rašymo. Rimtas literatūrines pastangas skirtas šiam kūrybos procesui patvirtina išlikę autoriaus rankraščiai.  Paties V. Mykolaičio žodžiais tariant, jis norėjęs sukurti paminklą savo liaudžiai, atskleisti lietuvių tautos dvasines vertybes ir heroizmą kovojant dėl žemės ir laisvės, prieš caro priespaudą.

“Sukilėliai” – tai plati 1863 m. sukilimo panorama, paremta istoriniais faktais, dokumentų, spaudos, tų laikų tautosakos citatomis.  Šis dviejų dalių romanas leis pažvelgti iš arčiau į  žmogų atsidūrusį tuometinių politinių įvykių verpetuose.   Šio romano įkvėpti A. Liobytė – Paškevičienė pagal jį parašė libretą, o kompozitorius J. Juzeliūnas sukūrė operą „Sukilėliai“.

Tėvas Stanislovas, kai jo paklausdavo:

– Kodėl tiek daug žmonių atvyksta į Paberžę?

 Sakydavo:

– Dėl to kaltas Vincas Mykolaitis-Putinas, tai jis parašė romaną apie sukilėlius ir Paberžės kunigą Antaną Mackevičių.

Galerijoje galite pamatyti grafikės Albinos Makūnaitės iliustracijas romanui “Sukilėliai”. 

Grafikė Albina Makūnaitė ( 1926 -2001) sukūrusi iliustracijas V. Mykolaičio – Putino romanui „Sukilėliai“ 1944-1950 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1950 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jos darbų buvo eksponuojama daugelyje pasaulio šalių: Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Japonijoje ir kt. Parodose ir konkursuose dailininkės darbai, ypač iliustruotos knygos, yra įvertinti medaliais ir apdovanojimais. Makūnaitė savitai ir aktyviai reiškėsi lino ir medžio raižiniais, knygų iliustracijomis. Dailininkės kūriniams būdinga savitas lietuvių liaudies grafikos tradicijų interpretavimas, dekoratyvumas, ornamentiškos kompozicijos, dinamiškos formos, aiškios linijos bei stambūs štrichai, sodrus spalvingumas. Jos įspūdingi estampai- raižinių ciklai „Rugio daina“ , „Lino daina“, „Žalčio pasaka“ ir kiti tapo lietuvių grafikos aukso fondo dalimi. Makūnaitė labai susidomėjo V. Mykolaičio –Putino romanu „Sukilėliai“, ji stropiai išnagrinėjo romano siužetą, rinko istorinę medžiagą, studijavo XIX a. buitį, kostiumus, architektūrą. Suprato, kad visi knygos elementai – šriftas, užsklandos, iliustracijos – turi sudaryti vientisumą, todėl daug dėmesio skyrė ir aplankui. Jis originaliai sukomponuotas, glaustomis grafinėmis priemonėmis atspindi knygos turinį.

Knygoje ypač mažo formato raižinių kompozicijos  nesuvaržytos griežtai apibrėžtuose rėmuose. „Sukilėlių“ iliustracijas Makūnaitė sprendė monumentaliai, epiškai, naudodamasi juodais siluetiniais piešinio kontrastais, baltą knygos lapą panaudodama kaip foną.

Vinco Mykolaičio –Putino romanas „ Sukilėliai“  pirmą kartą išleistas 1957 m.

Read more
Iš Reginos Galvanauskienės prisiminimų knygos „Sielų gydytojas“ ištrauka apie laimę:

Kiekvienas atvykėlis Paberžėje, kurią Tėvas Stanislovas 39 metus kūrė su didžiausia meile, jusdavo spinduliuojant gerą energiją. Čia jis dalijo gerumą, dėmesį, meilę. Dažną kvietė puodelio arbatos. Mokėjo nuoširdžiai, šiltai pakalbinti, kiekvienas pasijusdavo esąs pats mylimiausias, pats svarbiausias. Su visais mokėjo bendrauti pagarbiai, niekada neįžeisdamas, o vis pagirdamas, paskatindamas. Kalbėjo ramiai, mintis dėstė neskubėdamas. Buvo labai tolerantiškas. Sugebėdavo prisiderinti prie pašnekovo: su profesūra, dvasininkais ar filosofais kalbėdavo vienaip, su eiliniais, mažiau išsilavinusiais, – kitaip. Visada rasdavo įdomią temą, pabarstydavo išminties perliukų iš savo patirties. Galėjai būti vienoje patalpoje net nebendraudamas, ir tau buvo gera. Buvo nepaprasta klausytis jo choralų. Giedodavo užsimerkęs, intymioje aplinkoje, prieblandoje. O jo verstų Rilkės eilių joks aktorius nepaskaitytų taip paslaptingai, išraiškingai, savitai, „stanisloviška“ intonacija.

Tėvas Stanislovas sakė:

  • Visi mes norime būti laimingi. O kaip tapti laimingam? Reikia mokėti džiaugtis viskuo, ką gražaus matai aplinkui. To džiaugsmo galima rasti visur: užbaigei darbą – džiaugsmas, padėjai žmogui – džiaugsmas. Jeigu norėsi paimti viską, kas „Maximos“ lentynose, – niekada nebūsi laimingas. Žmogus privalo tenkintis tuo, ką turi. Tik tada bus laimingas.
Read more
1991 m. sausio 13 d. Virtuali paroda

1991 m. sausio -13 oji

1991 m. sausio 13-osios naktį budėjo visa Lietuva. Ši naktis kiekvieno širdyje pažymėta Gedulu dėl žuvusiųjų ir Viltimi, kad jų gyvybės kaina suteikė mums Laisvę. Užaugo nauja karta, kuri gal ir neatsimena paskutinių Eglės Bučelytės žodžių: “Jie ateina, jie jau čia…” ir užtemusių televizijos ekranų, bet ši karta jau gyvena laisvoje Lietuvoje.

Tą naktį prieš tūkstančius beginklių žmonių buvo pasitelkta kovinės mašinos, šarvuočiai ir tankai, Pskovo desantinė divizija ir specialiojo KGB dalinio “Alfa” kariai. 14 žuvusiųjų, šimtai sužeistųjų, bet didžiulė rimtis ir susikaupimas, vienybė ir savitarpio pagalba, tikėjimas ir viltis neleido palūžti.

 Į  Vilnių ir Sitkūnus  važiavo dešimtys autobusų iš Kėdainių, paprasti žmonės, mokyklų moksleiviai, 27 policininkų būrys. Tegul  apie tragiškus įvykius pasakoja patys liudininkai.

  • ATĮ vairuotojas Eugenijus Masiokas tą naktį vežė Kėdainių gyventojus prie Radijo ir televizijos komiteto. Didžiulis LAZ’as buvo užblokuotas kareivių, išdaužytais langais, supjaustytom sėdynėm, suniokotais žmonių krepšiais ten ir  liko stovėti. Vairuotojas sužeistas, jis pasakojo: “kulka lėkė man kažkur į šoną. Sužeidusi jį, matyt, atšoko ir pro petį skrido toliau. Mane nuvežė į Raudonojo kryžiaus klinikinę ligoninę, du kartus operavo. Kareiviai buvo lyg sužvėrėję, važiavo ant žmonių, ant čia pat pastatytų lengvųjų automašinų. Šalia esančių namų langai byrėjo. Žmonės bėgo ir ten juos vijosi kulkos…“
  • Tą naktį prie Radijo ir televizijos komiteto buvo ir Valerijus Dupkus, kitas ATĮ vairuotojas. Jis nešiojo sužeistuosius į greitosios pagalbos mašinas. Abu vairuotojai sakė, kad tokių keistų kulkų nėra matę, nes jos lėkė lyg sparnuotos ir galėjo sužeisti keletą žmonių. Tokias kulkas naudoja tik teroristai. Ten žuvo ir Alvydas Kanapinskas.
  • Regina Kanapinskienė: ”Buvo šešta valanda ryto, kai kaimynė pranešė. Netikėjau, galvojau, gal tik sužeistas. Įsijungiau radiją, televizorių ir greitai pati išgirdau.” Parėjo Alvydas šeštadienio rytą po naktinės pamainos, dar į sodą važiavo, grįžęs televizorių  žiūrėjo, maždaug valandą nusnūdo, o vakare susiruošė važiuoti. Padraudžiau, sakiau, pailsėk, o jis :”Net keliais autobusais veža, daug bendradarbių važiuoja. Mes gi ten tik budėsim, niekur specialiai nelįsim. Nebijok, nieko man neatsitiks.” Šiltai apsirengė, pasiėmė valgyti, pabučiavo mane ir išėjo…”
  • Teklė Koncevičienė, motina, ant laisvės aukuro paaukojusi pačius brangiausius – vyrą, nužudytą Krasnojarsko lageryje, sūnelį Jonuką, mirusį Komijos barakuose ir sūnų Vytautą, mirtinai sužeistą prie Televizijos bokšto: ”O tada per televizorių išgirdom, kad važiuos į Vilnių budėti iš Kėdainių. Ir jis pasišovė. O ką aš? Važiuok, sakau, jeigu reikia. Įdėjau sumuštinį, saldainių įbėriau. Pasą pasiėmė, pinigų turėjo. Rodos, taip storai apsirengęs buvo, o kulka prakirto viską. Vidurius išdraskė…”
  • Eglė Kalvaitytė, J. Paukštelio vidurinės mokyklos vienuoliktokė, kuriai sprogstamasis užtaisas stipriai sužeidė koją: ”Pasigirdo šūvių trenksmas, ant mūsų galvų pabiro tinkas ir langų stiklai. Mačiau, kaip kareiviai traukė kažką iš už diržų ir mėtė į žmones. Vienas toks daiktas sprogo netoliese. Pamačiau ugnį, išgirdau trenksmą. Atsipeikėjau, kai klasiokas Žydrius jau buvo nunešęs mane į saugesnę vietą. To kareivio, kuris metė į mane sprogstamąjį užtaisą, veidas buvo toks žiaurus, pykčio perkreiptas, lyg nebe žmogaus veidas būtų…”
  • Jurga Šadzevičiūtė :”RTV komitetą užėmė. Pro apšviestus langus matėme viduje šurmuliuojančius kareivius, girdėjome jų šūvius. Nueidama aš dar atsigręžiau ir matau: užsiropštęs prie mūsų trispalvės vėliavos kareivis ją nori nuplėšti. Jam tai nepasiseka iš karto, ir jis, lyg pykčio pagautas, griebia ją ir perplėšia per pusę…”

Sausio 13-osios įvykiai gyvi vaikų piešiniuose, nuotraukose, archyviniuose kadruose, istorijos vadovėliuose, viktorinose, žmonių širdyse.  Atmintis gyva, nes liudija – kiekvienas uždekime atminimo žvakelę ankstų sausio 13 –osios rytą.

Read more
Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto istoriją atskleis moderniai

Užvėrus duris lankytojams karantino metu, Kėdainių krašto muziejuje darbai nesustojo: čia įrengiamos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis. Tokią galimybę muziejui suteikė dalyvavimas Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, kuriame Kėdainių krašto muziejus dalyvauja partnerio teisėmis kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija).

Muziejaus erdvės keičiasi

„Tai džiugūs dalykai, kurie mūsų muziejuje vyksta labai retai. Šio projekto metu mes įrengiame keturias naujas ir interaktyvias multimedijos ekspozicijas, kurios bus išdėstytos trijose salėse, – pasakoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Todėl natūralu, kad muziejuje atsiras ši nedidelė ekspozicija, pristatanti šį genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą ir bandanti sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į jo gimtuosius Šetenius.“

Apie istoriją – moderniai

Baigiama įrengti antroji ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“, kurios ašis – interaktyvus žemėlapis-stendas, kuriame lankytojai galės įvairiais pjūviai pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a., Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ekspozicijoje įdomiai pateikiami to laikotarpio eksponatai, pavyzdžiui, monetos, supažindinama su vytinių – prekybinių laivų – ypatumais, tačiau dėmesys skiriamas ne tik prekybiniams ryšiams. „Mūsų miestas buvo susaistytas įvairiais ryšiais – administraciniais, konfesiniais, švietimo, prekybiniais ir kitokiais – tiek su artimiausia aplinka (Josvainiais, Šėta, Raseiniais, Ukmerge, Vilniumi, Kaunu), tiek su tolimesne – Ryga, Karaliaučiumi, Dancigu, Londonu, Nyderlandų miestais. Judėjo prekės, knygos, studentai, kunigai, administracijų pareigūnai. Kaip ir su kuo Kėdainiai buvo susiję, bus galima pamatyti šioje interaktyvioje ekspozicijoje“, – pasakojo R. Žirgulis.

Papildytas maketas

Trečioji ekspozicija vadinasi „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“. Šios ekspozicijos pagrindas bus prieš porą metų muziejaus sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Dabar ne tik galėsime girdėti, ką pasakoja šie personažai, bet ir matysime juos konkrečioje vietoje, o aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

Ne vien Radvilų miestas

Ketvirtoji ekspozicija pasakos apie Kėdainių miesto savininkus. „Pradžioje norėjome ekspoziciją pavadinti „Kėdainių miesto savininkai Radvilos“, tačiau, kadangi šias ekspozicijas rengiame bendradarbiaudami su geriausiais Radvilų ir Kėdainių istorijos tyrinėtojais profesoriais Deimantu Karveliu ir Aivu bei Raimonda Ragauskais, supratome, kad tai būtų netikslu, – sakė muziejaus direktorius. – Nes Kėdainius nuo XV a. vid. iki XIX a. pr. valdė ir Kiškos, Sulzbachai, Sapiegos, Ostrogiškiai. Tad šioje ekspozicijoje bus pristatytas kiekvienas žmogus, kuris buvo formaliu arba nominaliu Kėdainių savininku.“

Reikėjo šiuolaikinės ekspozicijos

Įgyvendinti naujų Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijų viziją pasitelkti specialistai. Interaktyvią multimedijinę dalį kuria UAB „MultimediaMark“, bendrą ekspozicijų apipavidalinimą atlieka UAB „Ekspozicijų sistemos“, o jas suprojektavo šioje srityje besispecializuojanti dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Projekto vadovas Vilius Lunevičius neslepia susižavėjimo turtinga Kėdainių praeitimi ir sako, kad mūsų miestui šiuolaikinės ekspozicijos seniai reikėjo:

„Ta istorija tokia plati, kad čia taip paprastai ji netelpa, ją būtų galima tris – keturis kartus didesniame plote išeksponuoti. Mūsų uždavinys buvo būtent atskleisti lobius, kurie yra Kėdainiuose, ir padaryti tai šiuolaikiniu būdu. Šiuolaikinis būdas – tai estetinių, interaktyvių priemonių derinimas kartu išlaikant muziejaus stiprybę, tai yra, pasakojimą per eksponatus. Šiam laikmečiui būdingos netikros naujienos, kurios sklinda socialiniuose tinkluose ir kurioms pagrįsti dažnai neprašoma jokių įrodymų. Muziejus šiame kontekste yra savotiška sala tikrų dalykų, nesuklastotos istorijos.“

Pritrauks lankytojus

Pasak V. Lunevičiaus, tam, kad ekspozicija būtų pagauli, sudomintų žmones, reikia atskleisti tų eksponatų kontekstą. Kitaip sakant, muziejuje saugomas eksponatas pats kaip daiktas nebus lankytojui įdomus, jei nebus atskleista jo mikroistorija. „Kiekvienas šeimoje turime kokią nors relikviją, kuri brangi ne dėl jos materialinės vertės, bet dėl to, kad ji turi savo istoriją. Muziejuje eksponatai turi istorijas apie platesnį ratą – apie miestą, bendruomenę, kažkokius įvykius. Tai dabar ir darome, montuodami eksponatus, panaudodami inovatyvius informacinių technologijų ir daugialypės terpės sprendimus“, – pasakojo V. Lunevičius.

Šie šiuolaikiški sprendimai, pritaikant muziejus ir jų ekspozicijas įvairių amžiaus ir socialinių grupių turistų poreikiams, skirti platesnei lankytojų auditorijai pritraukti.

Po karantino

Apžiūrėti ir įvertinti naujų ekspozicijų muziejus lankytojus pakvies iš karto po karantino. O tuo tarpu visus, kurie domisi šiuo projektu ir naujų ekspozicijų koncepcija, Kėdainių krašto muziejus kviečia pasižiūrėti nuotolinės konferencijos įrašą – https://bit.ly/2WJ1iTH

Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Ekspozicijų įrengimui skirta virš 100 tūkst. eurų.

Kuo susiję trys miestai?

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis tikisi, kad įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą. Tuo tikslu vykdomos ir kitos veiklos: bendri kultūriniai renginiai, mokymai.

Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra artimai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos, turėjo valdų ir Palenkėje, kur įsikūręs Punskas. Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste stipriai veikusiai Kėdainius ir Punską. Šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi ir menkai atskleisti muziejų ekspozicijose ir jų kultūrinėje veikloje. Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai.

Tad pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių ir kultūrinių institucijų bendradarbiavimą abipus sienos, skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

 

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg  #LietuvaPolska #EU

Read more
Projekto „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ nuotolinė konferencija

2020 m. gruodžio 22 d. 10 val. kviečiame dalyvauti Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekto „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ Nr. LT-PL-3R-254 nuotolinėje konferencijoje. Jos metu bus pristatytos projekto partnerių iš Pagėgių savivaldybės, Punsko valsčiaus (Lenkija) ir Kėdainių krašto muziejaus veiklos.

  • 10:00 – 10:30 Pagėgių savivaldybės administracijos įvykdytų veiklų pristatymas;
  • 11:00 – 11:30 Punsko valsčiaus (Lenkija) įvykdytų veiklų pristatymas;
  • 11:30 – 12:00 Kėdainių krašto muziejaus įvykdytų veiklų pristatymas ;
  • 12:00 – 12:30 Baigiamoji diskusija ir projekto veiklų apibendrinimas.

Prisijungimo prie nuotolinės konferencijos duomenys:

https://us02web.zoom.us/j/87370543274?pwd=MVV0bTEybVBEenFwZWdWZGtLRCtpdz09

Meeting ID: 873 7054 3274

Passcode: 508504

 

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg #LietuvaPolska #EU

Read more
Leidžiama knyga ,,Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“

Knygos ,,Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ sudarytoja Regina Lukminienė, keliaudama iš kaimo į kaimą, iš gryčios į gryčią, nuo žmogaus prie žmogaus, daugiau kaip dvidešimt metų užrašinėjo Kėdainių krašto žodinį paveldą. Pateikėjų prisiminimai, gyvenimo būdas, istorijos, eiliniai ir stebukliniai nutikimai ir daugybė kitokių sakytinių gėrybių nugula į klausėjo etnografinius aprašus, virtusių pasakojamąja dokumentika.

Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos įdomios ir siurbte įsiurbia į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai. Palyginti nesenuose prisiminimuose atrasite ne tik krikščioniškosios, bet ir senovinės baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba. Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė.

Ši kraštotyrinė medžiaga supažindins su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, taps tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu ir amžiams nuguls į sakytinės tradicijos aruodus.

 Pasakotoja Kotryna Pilinkuvienė (merg. Špokaitė), g. 1924 m. Antušavos k., Gudžiūnų vls. (dabar – Gudžiūnų sen.), gyv. Bartkūniškio k.

Pasakojo Benediktas Makčinskas, Karolio,g. 1919 m. Kampų k., Josvainių vls. (dabar – Josvainių sen.)

Read more
REMOTE SEMINAR ‘THE LATEST RESEARCH RESULTS OF THE DUKES RADZIWILLS HERITAGE AND KĖDAINIAI EVANGELIC REFORMED CHURCH
The remote seminar of the 2014-2020 European Neighbourhood Instrument Cross-border Cooperation Latvia-Lithuania-Belarus programme’s project ‘The Dukes Radziwills’ heritage preservation and adaptation for tourism in Kėdainiai and Niasviž’ ENI-LLB-1-109, ‘The latest research results of the dukes Radziwills heritage and Kėdainiai Evangelic Reformed church’ starts on December 10, 2020, at 10 a.m.
 
Participants:
Prof. Dr. Aivas Ragauskas, Department of History of Vilnius University. ‘The 1629 memorial plaque in Kėdainiai the great Evangelic Reformed church: content, purpose, dependence’.
Prof. Dr. Deimantas Karvelis, Vytautas Magnus University Education Academy. ‘The archive of Kėdainiai Evangelic Reformed church of the 17th-18th c. – by traces of the manuscripts’ heritage depository’.
Prof. Raimonda Ragauskienė, Lithuanian Institute of History. ‘Entombment of Vilnius Voivode wife Katarzyna Radziwillowna Hlebowiczowa (died in 1674)’.
Justina Kozakaitė, Department of History of Vilnius University. ‘Scientists in churches crypts: researches of entombents in Kėdainiai Evangelic Reformed church and the first results’.
 
Login information:
Read more
Virtuali edukacinė programa

Siaučiant epidemijai ir lankytojams užvėrus muziejų duris, daugelis muziejininkų savo darbą perkelia į virtualią erdvę: organizuoja paskaitas, konferencijas,  žaidimus, rodo fonduose sukauptas fotografijas. Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai taip pat ne išimtis.   Dar 2020 metų pavasarį Lietuvos muziejų asociacija, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos programos „Strateginis kultūros organizacijų finansavimas“ projektą, pakvietė visus muziejus dalyvauti virtualios edukacinių programų platformos „Atrask savo kraštą muziejuje“ kūrime. Kėdainių krašto muziejininkų Audronės Pečiulytės, Reginos Adomaitienės ir Vaido Špečkausko  pateikta paraiška konkursui buvo atrinkta ir rudenį prasidėjo darbas.  

Virtualioje edukacinėje programoje pasirinkome atskleisti Reformacijos temą, nes būtent Kėdainių miestas labiausiai ir suklestėjo toje epochoje.  Ją kuriant buvo orientuojamasi į istorijos, tikybos ir dailės dalykų mokymo programas mokyklose. Sukurta edukacinė programa „Kai tikėjimas keitė pasaulį. Reformacija“ padeda mokytojui išplėsti ir papildyti mokomąją programą, ją priartinant prie gyvenamosios vietovės. Prie sukurtos edukacinės programos yra pateikiamos trumpos rekomendacijos mokytojams kaip medžiagą panaudoti konkrečios pamokos metu. Todėl ją kuriant,  konsultavomės su mokytojais, dirbančiais Šėtos gimnazijoje.

 Edukacinėje programoje yra ir tekstinė medžiaga, ir nuotraukos, ir filmuoti siužetai, kurie padeda patraukliau bei išsamiau išdėstyti temą apie reformaciją. Susipažinus su visa pateikta medžiaga – pabaigoje galima pasitikrinti savo žinias. Žinoma, ir šią ir kitas edukacines programas gali peržiūrėti, susipažinti ir įsigilinti ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir visi,  kam įdomi istorija, adresu: www.muziejuedukacija.lt  

 

Audronė Pečiulytė

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė

Read more
Pratęsiamas karantinas

Iki gruodžio 10 dienos Kėdainių krašto muziejus ir jo padaliniai neorganizuoja renginių, neaptarnauja lankytojų, nepriima interesantų ir kitų asmenų.

Prašome kreiptis el.paštu kedainiumuziejus@gmail.com arba tel. 8 347 51 330

Read more
Kunigaikščių Radvilų sarkofagus susigrąžinęs muziejus dar šiemet žada naujienų

Naujienų portalo “Rinkos aikštė” straipsnis apie mūsų planuojamus darbus dar šiais metais:

Kėdainių krašto muziejui šie metai buvo neįprasti. Kėdainiai neteko nemažai lankytojų ne tik dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, bet ir dėl pandemijos. Tačiau muziejaus darbuotojai nenuleido rankų ir dabar gali džiaugtis, kad „Facebook“ paskyroje skelbiamos virtualios parodos, vaizdo įrašų peržiūros pasiekia apie 25 tūkst. lankytojų per mėnesį. Beje, muziejus ruošiasi ir šimtmečio minėjimui.

Dar laukia žinios iš Kanados

Po daugiau nei metų pertraukos į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią sugrįžo restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Šeši kunigaikščių Radvilų sarkofagai restauravimui iškeliavo 2019 metų rugsėjį. Kol kas bažnyčioje lankytojai gali pamatyti tik sarkofagus ir sutvarkytą mauzoliejų. Radvilų šeimos narių palaikai pernai buvo išgabenti į Vilniaus universitetą ir tyrinėjami jo laboratorijoje.

„Jei nepasikeis aplinkybės, galbūt dar šiais metais sulauksime DNR tyrimų atsakymų iš Kanados. Turėtume sužinoti, ar pavyko tarp išvežtų tirti kaulų rasti kitų kunigaikščių Radvilų šeimos atstovų“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Iki šiol mauzoliejuje buvo nustatyti Jonušo Radvilos ir mažamečio jo broliuko Stepono palaikai. Mauzoliejuje saugoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai dėl drėgmės ir netinkamų aplinkos sąlygų buvo paveikti korozijos. Kol sarkofagai buvo restauruojami, mauzoliejuje vyko remonto darbai: įrengtas grindinis šildymas, ventiliacijos sistema.

Be kita ko, bažnyčioje rasti du senieji įėjimai į buvusias kriptas. Vienoje iš jų buvo rasti užmūryti Kėdainių miestiečių palaikai. Muziejaus vadovas pasakoja, kad apie kriptas buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekas nežinojo, kaip į jas patekti. Kitoje pusėje buvo rasta kita kripta, kurioje aptikta nemažai senų karstų, bažnyčios interjero detalių, tačiau viskas šioje atrastoje kriptoje buvo užkrėsta grybeliu. Tad viską teko sudeginti, o rasti karstai su miestiečių palaikais perlaidoti Radvilų kriptoje

Kėdainių karšto muziejaus vadovas sako, kad ekspozicija bus virtuali, todėl visi norintys pabuvoti šioje bažnyčioje galės tai padaryti neišėję iš namų. Pandemija verčia kraustytis į virtualią erdvę.

Apie besibaigiančius metus kalbamės su Kėdainių krašto muziejaus vadovu Rimantu Žirguliu.

– Kaip pavyko išgyventi šiuos nelengvus metus, kuomet pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija? Ar ji labai sulaukė planus? Ką teko koreguoti?

– Kažkiek sujaukė, kažkiek kai ką nutolino. Pavyzdžiui, teko perkelti beveik visą Cz.Miloszo festivalį iš 2020 į 2021 metus. Sutrukdė laiku atlikti kai kuriuos naujų ekspozicijų rengimo darbus. Ypač nemažai teko atsisakyti suplanuotų renginių, koncertų Daugiakultūriame centre, neformalaus vaikų švietimo programų užsiėmimų Tradicinių amatų centre. – Kiek muziejus sulaukė lankytojų? Įdomu, palyginus su praėjusiais metais? – Dar metai nesibaigė, bet jau aišku, kad lankytojų turėsime mažiau. 2019 m. per visus metus krašto muziejuje būta 8 288 lankytojų, o 2020 m. po karantino 1 864. Atitinkamai Daugiakultūriame centre būta 10 186, o dabar tik 2 215.

1863 m. sukilimo muziejuje pernai lankėsi 8 003, o po karantino tik 2 749. Suprantama, kad ypač daug lankytojų netekome ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, kuris atvėrė duris tik spalį. Tradicinių amatų centre pernai 12 120, o dabar tik 3 960 lankytojų.

– Ką naujo šiemet siūlėte lankytojui? Kas pasiteisino, ką lankytojai labiausiai įvertino? Kas liko nepastebėta?

– Šiuo metu intensyviai dirbame prie naujų ekspozicijų sukūrimo krašto muziejuje ir reformatų bažnyčioje, tad visa tai pateiksime lankytojų vertinimui po Naujųjų metų. O šiemet ypač aktyviai dirbome socialiniuose tinkluose, viešinome savo rinkinius, Kėdainių istorijos ir paveldo įdomybes. Beje, dar šiemet paskelbsime naujienų, tad sekite mūsų „Facebook“ paskyrą. – Ar uždarius Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejų netekote daug lankytojų? Ar po sarkofagų restauracijos, atidarius mauzoliejų, tikitės lankytojų antplūdžio? – Netekome kelių tūkstančių, bet tikimės, kad ypač kitą pavasarį vėl jų sulauksime. Bus galima grožėtis ne tik atnaujintais kunigaikščių Radvilų sarkofagais, bet ir naujomis interaktyviomis multimedinėmis ekspozicijomis. Suprantama, jeigu tik leis pandemija. – Ar muziejaus lankymui aktualus sezoniškumas, ar lankytojų sulaukiate visais metų laikais?

– Jei reikėtų apibūdinti muziejaus lankytoją, koks jis būtų?

– Dažniausiai į ekskursijas arba edukacinius renginius pavasarį ar rudenį atvykęs moksleivis, vasarą – užsienio ir Lietuvos turistas, o taip pat kultūriniu gyvenimu, renginiais, koncertais besidomintis brandaus amžiaus kėdainietis visais metų laikais. – Kokie ateities planai? – Planuojame 2022 m. Kėdainių krašto muziejaus 100-metį pasitikti atnaujintomis ekspozicijomis, rekonstruotu ir atnaujintu Daugiakultūriu centru. Tapti šiuolaikiška, atitinkančia lūkesčius ir patrauklia, verta nuolat lankytis atminties ir kultūros institucija.

Read more
Įvedus karantiną – muziejus ir jo padaliniai lankytojų neaptarnaus!
Nuo lapkričio 7 d., įvedus karantiną, muziejus ir jo padaliniai lankytojų neaptarnaus…
Jau nuo šiandien (lapkričio 6 d.) nebedirba Kėdainių krašto muziejus bei Tradicinių amatų centras Arnetų name.
Nuo rytojaus (lapkričio 7 d.)  lankytojų neaptarnaus ir kiti mūsų padaliniai – Daugiakultūris centras bei 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje.
Saugiai draugaukime socialiniuose tinkluose!
Dirbame nuotoliniu būdu – iškilus klausimams, kreipkitės asmenine žinute Facebook paskyroje arba el.paštu kedainiumuziejus@gmail.com
Read more
Keičiasi muziejaus ir Daugiakultūrio darbo laikas!

Keičiasi Kėdainių krašto muziejaus bei Daugiakultūrio centro darbo laikas!

Kėdainių krašto muziejus dirba : 

trečiadieniais – penktadieniais 10.00 – 17.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Daugiakultūris centras dirba:

trečiadieniais – penktadieniais 10.00 – 17.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus lapkričio – balandžio mėn. uždarytas, jei norite apsilankyti – kreipkitės į Kėdainių krašto muziejų (Didžioji g. 19), tel. +370 347 53 685 (tik darbo valandomis)

Read more
Mokslas ir technologijos projekte „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms”

Mokslas ir technologijos projekte „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms”.

Spalio 28 d. prie evangelikų reformatų bažnyčios senamiestyje ir prie buvusios senosios reformatų bažnyčios Jonušavoje buvo atlikti tyrimai georadaru!

Šis tyrimo metodas puikiai tinka aptikti po žeme esančius objektus – kiek dar paslapčių mums padės atskleisti šis projektas?
Visos naujienos apie projektą – www.kedainiumuziejus.lt/kunigaiksciai arba Kėdainių krašto muziejaus Facebook paskyroje

#latvialithuaniabelarus #lvltby #EUinmyregion #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum

Read more
Nuo lapkričio 6 d. Daugiakultūriame centre Gražinos Vitartaitės tapybos darbų paroda “Šiapus ir anapus paveikslo”

Nuo lapkričio 6 d. Daugiakultūriame centre atidaroma nauja paroda – Gražinos Vitartaitės tapybos darbų paroda “ŠIAPUS IR ANAPUS PAVEIKSLO”.

Dailininkė kilusi iš Krekenavos, todėl jos paveiksluose rasime mums pažįstamas vietas, tamsųjį Nevėžį, pilakalnius.

Paroda veiks iki gruodžio 10 d.

Daugiakultūrio centro darbo laikas:

antradieniais – penktadieniais 11.00 – 18.00 val.
šeštadieniais 10.00 – 17.00 val.
sekmadieniais 10.00 – 15.00 val.

Read more
ATŠAUKTAS A. Žlabio koncertas

Šiandien Daugiakultūriame centre turėjęs vykti A. Žlabio koncertas – atšaukiamas!

Read more
ATŠAUKTAS MONOSPEKTAKLIS „SUDIE, DERINTOJAU“

Spalio 26 d. Daugiakultūriame centre turėjęs vykti monospekltaklis “Sudie, derintojau” ATŠAUKIAMAS!

Spektaklis nukeliamas vėlesniam laikotarpiui!

Read more