Daugiakultūrio centro projektas, finansuojamas Kėdainių r. savivaldybės administracijos „Atmintis – tautos stiprybės šaltinis“
Lietuvos kultūros tarybos ir Kėdainių rajono savivaldybės finansuotas projektas „Radviliada 2023“
Lietuvos kultūros tarybos ir Kėdainių rajono savivaldybės finansuotas projektas „Czeslawo Miloszo festivalis – 2023“
Tradicinių amatų centro Arnetų name parengta Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa „Bendrystė – puiki galimybė naujai pažinti tradicijas“, finansuota Kėdainių rajono savivaldybės.
Tradicinių amatų centro Arnetų name stovykla moksleiviams „Mes aukštaičiai“, finansuota Kėdainių rajono savivaldybės
Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas „Radviliada – 2022″
Daugiakultūrio centro projektas „Spausdinto žodžio galia“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės
Tradicinių amatų centro Arnetų nameNeformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa ,,Bendrystė – puiki galimybė naujai pažinti senuosius amatus”, finansuota Kėdainių rajono savivaldybės
Įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-K-306 priemonę „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ , su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra 2019 m. liepos 30 d. buvo pasirašyta projekto „Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro modernizavimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306-03-0009 įgyvendinimo sutartį.
Tikslas – užtikrinti kompleksinių, paklausių ir prieinamų aukštos kokybės kultūrinių paslaugų teikimą Kėdainiuose, formuojant šiuolaikinę kultūrinę infrastruktūrą.
Uždavinys – modernizuoti Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrį centrą.
Projekto rezultatas – modernizuotas Daugiakultūris centras, įsigyta būtina įranga. Įgyvendinimo laikas – 2019 m. liepos mėn.− 2021 m. rugpjūčio mėn.
Bendra projekto vertė – 492 591,78 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos 384 221,59 Eur ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšos 108 370,19 Eur.
Projekto pareiškėjas – Kėdainių krašto muziejus.
Kontaktiniai asmenys – Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, tel. (8~347) 51330, el. paštas kedainiumuziejus@gmail.com ir Danguolė Paulauskė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė, tel. (8~347) 69548, el. paštas danguole.paulauske@kedainiai.lt.
image description
image description
Projekto pareiškėjas – Kėdainių krašto muziejus.
Kontaktiniai asmenys – Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, tel. (8~347) 51330, el. paštas kedainiumuziejus@gmail.com ir Danguolė Paulauskė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė, tel. (8~347) 69548, el. paštas danguole.paulauske@kedainiai.lt.
Kėdainių krašto muziejus kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija) partnerio teisėmis dalyvauja Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ .
2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa – projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109. Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje. Projekto pradžia – 2019 m. vasario mėn. Projekto pabaiga – 2021 m. vasario mėn. Projekto vertė – 726 703,76 Eur
Įvykdytas projektas „Europos žydų kultūros diena – 2018 Kėdainiuose”, finansuotas Kultūros paveldo departamento. Vadovė – A.Pečiulytė.
Įvykdytas projektas „Kraštiečiai, kūrę nepriklausomą Lietuvą“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Vadovė – A.Pečiulytė.
Įvykdytas projektas – Etno dirbtuvės „Paukštis tautosakoje ir amatuose“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Vadovė – R.Lukminienė
Įvykdytas projektas „Radviliada – 2018“, finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas „Cz.Miloszo festivalis – 2018“,finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas „Išmanusis Kėdainių istorijos gidas“, finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas “Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija”,finansuotas LKT. Vadovas – R.Žirgulis.
Užbaigtas ES programos „Europa piliečiams“ projektas „Praeitis bendrai ateičiai“, 2016–2017 m. vykdytas kartu su partneriais iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos“. Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas „Radviliada–2017“, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos (LKT). Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas „Kėdainių savininkai ir jų įtaka miesto raidai XVII a. skaitmeninėje muziejaus ekspozicijoje“, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos. Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas „Europos žydų kultūros diena–2017 Kėdainiuose“, finansuotas KPD. Vadovas – R.Žirgulis.
Įvykdytas projektas „Reformacijos istorija vidurio Lietuvoje“, finansuotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos. Vadovė – A.Pečiulytė.
2007 m. Kėdainių senamiestyje buvo tyrinėtas sklypas Skongalio g. Nr.1. Jame numatyta pastatyti VĮ „Registrų centras„ pastatą. Tiriamas sklypas yra Kėdainių senamiesčio urbanistikos paminklo (U-35) ir archeologijos paminklo (A1813)teritorijoje. Tyrimų tikslas – ištirti kultūrinį sluoksnį, nustatyti jo sudėtį, chronologiją ir formavimosi raidą, patikrinti ar sklype nėra paminklinės vertės statybų liekanų.
Sklypas Skongalio g. Nr.1 yra dešiniojo kranto Kėdainių pusėje. Jis yra 50 m atstumu nuo Nevėžio upės. Sklypas šliejasi prie Didžiosios rinkos aikštės pietinių prieigų ir prie dviejų gatvių – Skongalio gatvės vakaruose ir gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei rytuose. Sklypas yra trikampio plano, neužstatytas, užželdintas pieva ir apsodintas medžiais. Dabartinis sklypo paviršius beveik lygus, jis yra 30.05-30.50 m virš Baltijos jūros.
Kada suplanuotas sklypas duomenų nėra. Jis nėra paminėtas nei ankstyviausiame 1604 m. miesto inventoriaus sąraše, nei vėlesniuose XVII-XIX a. miesto inventorių sąrašuose. Manoma, kad sklypas suplanuotas XVI a. II pusėje, kada rytinėje dešiniojo kranto Kėdainių pusėje, prie Nevėžio buvo suplanuota stačiakampė Didžiosios rinkos turgaus aikštė, o iš aikštės pietrytinio kampo buvo nutiestos dvi gatvės į Skongalio priemiestį ir priemiestyje įsteigtą laivų prieplauką: viena gatvė, pavadinta Skongalio gatve, vedė į Skongalį, kita gatvė, lygiagreti Nevėžiui, vedė į prieplauką. Sklypas suplanuotas tarp abiejų gatvių, o jo šiauriniame pakraštyje, abiejų gatvių susikirtimo vietoje, buvo įrengta nedidelė aikštelė. Ji užfiksuota XIX a. miesto planuose ir XX a. I pusės foto nuotraukose.
Sklypas tyrinėtas, kasant 4×5 m, 2×6 m, 1,6×5,6 m perkasas. Viso iškastos septynios perkasos, ištirtas 120,2 kv. m plotas: keturios perkasos iškastos sklypo viduryje, dvi vakariniame sklypo pakraštyje, prie Skongalio gatvės ir viena rytiniame sklypo pakraštyje, prie gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei. Atkastas 100-170 cm storio kultūrinis sluoksnis su V horizontais. Ankstyviausias kultūrinio sluoksnio horizontas datuotas XV-XVI a, vėlyviausias XX a. I puse.
Pirminį natūralų paviršių sklype sudaro Nevėžio slėnio sąnašos ir slėnyje buvusių užpelkėjusių daubų nuosėdos. Slėnio sąnašos, kurias sudaro šviesiai pilkas aliuvinis priesmėlis atkastos 1,60 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Užpelkėjusių daubų nuosėdas, kurias sudaro šviesiai pilkas aliuvinis priesmėlis ir žalsvai pilkas šlynas atkastos 2,06-2,20 m gyliuose nuo dabartinio paviršiaus. Atkasti sluoksniai liudija, kad natūralus paviršius sklypo Skongalio g. Nr. 1 vietoje buvo banguotas: pietvakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse buvo negilios užpelkėjusios ir pašlapusios daubos. Jos pradėtos užpylinėti XVI a., o baigtos XVII a. viduryje
Ankstyviausias kultūrinis sluoksnis datuotas XV-XVI a. Jį sudaro 10-20 cm storio juodžemis, persimaišęs su priesmėliu. Sluoksnis atkastas šiaurinėje sklypo dalyje, kuri buvo iškili ir sausa. Statybų liekanų sluoksnyje nerasta. Sprendžiant iš sluoksnio, sklypo paviršius XV-XVI a. buvo 1,30 m žemiau dabartinio.
Ankstyviausios sklypo užstatymo liekanos datuotos XVII a. Jas sudaro niveliaciniai statybinio laužo sluoksniai, kiemo, buvusio sklypo viduryje ir įvažiavimų į kiemą grindinių sluoksniai bei aikštės tarp dviejų gatvių (Skongalio g. vakaruose ir gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei rytuose) grindinio fragmentas. Sklypo paviršius XVII a. buvo 1,10 m žemiau dabartinio. Užstatymo liekanų XVII a. horizonte nėra. Jas sunaikino XIX a. statybos. Tikriausiai, kad XVII a. sklype stovėjo mediniai pastatai. Sprendžiant iš kiemo grindinio liekanų ir įvažiavimų į kiemą grindinių sluoksnių, pastatai stovėjo prie abiejų gatvių ir prie grįstos aikštės, buvusios šiauriniame sklypo pakraštyje. Į kiemą buvo įvažiuojama iš aikštės ir iš Skongalio g.
Manoma, kad XVII a. suformuotas trikampis sklypo planas ir sklypo užstatymo pobūdis išliko iki I Pasaulinio karo. Šią prielaidą iš dalies patvirtina XIX a. pabaigos ir XX a. I pusės radiniai: pastatų pamatai, grįsto kiemo sklypo viduryje ir įvažiavimų į kiemą sluoksniai bei grįstos aikštelės tarp dviejų gatvių šiauriniame sklypo pakraštyje liekana.
Sprendžiant iš atkastų pamatų ir grindinių fragmentų, XIX a. pabaigoje ir XX a. I pusėje sklype stovėjo keturi stačiakampio plano mediniai pastatai. Jie buvo 7×16,8 m; 7×16,2m; 9×21 m ir 5,9x11m dydžio. Du mediniai pastatai stovėjo prie Skongalio g., o du prie gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei. Vieno pastato galinis fasadas buvo atsuktas į Skongalio g, kito į gatvę, lygiagrečią Nevėžio upei, o dar dviejų pastatų galiniai fasadai atsukti aikštę tarp dviejų gatvių. Sklypo viduryje buvo lauko rieduliais grįstas kiemas su grįstais įvažiavimais iš aikštės tarp dviejų gatvių ir iš Skongalio g. Kiemo paviršius buvo 0,70-0,80 m žemiau dabartinio paviršiaus. Manoma, kad mediniuose pastatuose veikė smuklės ir karčemos, kadangi viename iš buvusių pastatų atkasti varyklos pamatai.
Po II Pasaulinio karo sklype stovėjo du mediniai pastatai, o didesnė sklypo dalis buvo tuščia. Sklypas tapo tuščias praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje.
Didžiausią atkastų radinių dalį sudaro XVII-XIX a. buitinės keramikos šukės, o vertingiausi radiniai – XIX a. pabaigos – XX a. I pusės kiemo, įvažiavimų į kiemą ir aikštelės tarp dviejų gatvių grindinių fragmentai. Jie buvo užkonservuoti: užpilti švariu smėliu ir uždengti drėgmei, ir šalčiui atsparia plėvele. Grindinius siūloma restauruoti ir pritaikyti prie naujo sklypo užstatymo. Jie žymės XIX-XX a. I pusės sklypo paviršių, bus autentiški praeities reliktai. Naują sklypo užstatymą siūloma formuoti pagal XIX a. pabaigoje- XX a. I pusėje buvusį užstatymą.
Algirdas Juknevičius (archeologas)
2007 m. buvusioje Kėdainių dvarvietėje, sklype J. Basanavičiaus g. Nr. 24 buvo kasinėtas plotas prie pietinių Kultūros centro prieigų. Jame numatyta pastatyti Kultūros centro priestatą.
Kultūros centro teritorija suformuota ant dešiniųjų Nevėžio ir Smilgos upių aukštutinių terasų. Ji suformuota tarp Dvaro gatvės vakaruose, skersgatvio, einančio statmenai Dvaro gatvei pietuose, Nevėžio terasos šlaito rytuose ir Smilgos terasos šlaito šiaurėje.
Kultūros centro teritorija XVI-XIX a. priklausė Kėdainių dvarui. Dvaro teritorija suformuota maždaug 1535-1537 m. Tais metais dvaras, priklausęs Kėdainių savininkams Radviloms, iš kairiosios Nevėžio pusės buvo perkeltas į dešiniąją ir pastatytas ant aukštutinių Nevėžio, ir Smilgos upių terasų.
Pirmasis šaltinis apie Kėdainių dvarą yra 1604 m. miesto inventoriaus sąrašas. Jame aprašyti dvaro pastatai: minimi seni, bet geros būklės mediniai pastatai, dengti malksnomis. Po kai kuriais pastatais buvo sumūryti rūsiai, o vienas, kitas pastatas, tikriausiai, buvo fachverkinis, kadangi šaltinyje pavadintas „prūsišku mūru“. Kur stovėjo dvaro pastatai neaišku, jų vietos inventoriaus sąraše nenurodytos. Dvaro teritoriją nuo miesto juosė medinė tvora su mediniais vartais. Tvora ir vartai buvo dengti malksnomis.
XVII a. viduryje kunigaikštis Jonušas Radvila, norėdamas Kėdainius padaryti Biržų kunigaikštystės sostine, pradėjo statyti puošnius rezidencinius dvaro rūmus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad iki 1655 m. kovo pradžios dvaro rūmai nebuvo pilnai užbaigti, o užbaigtųjų dalyje buvo įrengti prabangūs interjerai, kuriuos puošė paveikslai ir meno kūriniai. 1655-1658 m. neužbaigtus dvaro rūmus niokojo Jonušui Radvilai priešiškai nusiteikusių didikų kariuomenių daliniai. Nuniokotus rūmus 1664-1668 m. ėmėsi atstatyti Kėdainių savininkas Boguslavas Radvila. Ar jis juos atstatė žinių nėra.
1704 m. birželio mėnesį dvaro rūmus ir ūkinius trobesius apiplėšė, ir susprogdino švedų kariuomenės dalinys, vadovaujamas generolo Adamo Liudviko Levenhaupto.
XIX a. viduryje dvaro teritorija tapo carinės Rusijos nuosavybė. Detaliame 1869 m. miesto plane ji pažymėta „privačia valda, konfiskuota valstybės nuosavybėn“. XIX a. pabaigoje, pasak amžininkų, buvusioje dvaro teritorijoje styrojo rūmų griuvėsiai. Tuo laiku pietinė teritorijos dalis atiteko stačiatikių cerkvei, o didesnė šiaurinė dalis buvo miesto nuosavybė.
Tarpukariu dvaro teritorija buvo perplanuota: pietinėje ir vakarinėje teritorijos dalyse suformuoti miestiečių sklypai, o šiaurinė ir rytinė dalys buvo miesto nuosavybė. Miestiečių sklypams suformuotoje teritorijoje suplanuotos dabartinės Klevų ir Dvaro gatvės, ir skersgatvis statmenai Dvaro gatvei. Jis miestiečių sklypus skyrė nuo miesto savivaldybei priklaususios teritorijos. Pastarosios rytinėje dalyje, prie Nevėžio terasos šlaito buvo pastatytas medinis miesto pradinės mokyklos pastatas, o prie jo 1940 m. sumūryta, bet neužbaigta modernios architektūros miesto pradinė mokykla. Ją 1944 m. susprogdino naciai. Susprogdintos mokyklos vietoje 1961 m. pastatytas dabartinis Kultūros centras, o prie jo suformuotas didelis sklypas, J. Basanavičiaus g. Nr. 24.
Užstatomoje vietoje iškasta 10 įvairaus dydžio perkasų, ištirtas 137 kv. m plotas. Atkastas 16-44 cm storio kultūrinis sluoksnis. Apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas datuotas XVII a., o viršutinis XX a. I puse.
Pirminį natūralų paviršių tiriamoje vietoje sudaro 14-20 cm storio rausvas aliuvinis priesmėlis su priemolio priemaiša. Jis atkastas 0,65 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus, kuris yra 43,54-43,64 m virš Baltijos jūros. Rausvas aliuvinis priesmėlis yra šaltinių ir polaidžių vandenų, tekėjusių iš aukštesnių Nevėžio terasos vietų, sąnašos. Po aliuviniu priesmėliu slūgso kietai susluoksniuotas rausvos spalvos moreninis priemolis su kalkakmenio priemaiša. Abu sluoksniai yra Nevėžio aukštutinės terasos natūralių sluoksnių viršutiniai horizontai.
Kultūrinis sluoksnis atkastas vakarinėje tiriamo ploto dalyje 0,24-0,26 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Jį sudaro 16-44 cm storio sumintas juodžemis su akmenukais ir kietai sumintų akmenukų luobais. Sumintas juodžemis ir kietai sumintų akmenukų luobai yra negrįsto kiemo sluoksnis, kuriame nėra tarpsluoksnių, o radinių labai mažai. Apatinis kiemo sluoksnio horizontas susiformavo XVII a, o viršutinis XX a. I pusėje. Didesnėje iškasto ploto dalyje kultūrinis sluoksnis sunaikintas. Jis sunaikintas 1940 m., statant Kėdainių pradinės mokyklos pastatą: kasant pamatų duobę ir liejant betoninius pamatus.
Statybų liekanų, ankstesnių nei XX a. I pusė iškastame plote nėra.
Archeologinių kasinėjimų duomenys liudija, kad pietinėje Kultūros centro teritorijos dalyje, XVII-XIX a. buvo dvarvietės kiemas, o XX a. I pusėje pradinės mokyklos kiemas. Sprendžiant iš kasinėjimų ir istorinių šaltinių, Kėdainių dvaro rūmai ir dvaro ūkiniai pastatai stovėjo už dabartinės Kultūros centro teritorijos. Jie stovėjo į pietus nuo dabartinės teritorijos už XX a. I pusėje statmenai Dvaro gatvei suplanuoto skersgatvio, kuris Kultūros centro teritoriją skiria nuo privačių sklypų. Privatūs sklypai dvaro rūmų vietoje suplanuoti ir apstatyti XX a. I pusėje.
Algirdas Juknevičius (archeologas)
Research of the Old town cultural layer, publication of research data, collection of archaeological findings and their scientific analysis is one of Kėdainiai Regional Museum scientific activities fields.
The cultural layer of Kėdainiai Old town is being excavated since 1986. Throughout the twenty years, an area of about 3 hectares of the 87 is researched. The area is the Old town and has a status of national monument.
Researches of the Old town cultural layer have not only cognitive importance, but also practical value. Uncovered boundaries of vanished plots, remains of buildings and cellars, cobbles of streets and squares provide important data for preparing regeneration projects of the Old town quarters and particular plots, restoring old and constructing new buildings.
During excavations of particular areas of the Old town, researchers not only estimate a thickness and constitution of a cultural layer, its extent or formation throughout more than 600 years, a period of Kėdainiai town existence, but also fix and research constitution and structure of natural layers, what were formed in a valley of the Nevėžis River and its upper terraces. Such researches let estimate a conformation of Kėdainiai terrain before people settled there and answer a question, when people settled in the area of the present Kėdainiai and why they chose that area of the Nevėžis valley.
The cultural layer of the Old town is one of the main sources, what helps to know better the historical development of Kėdainiai, household and culture of people, who lived there. The research data of the cultural layer are greatly important in estimating rise of Kėdainiai, its primary build-up, planning of plots and problems of the town dwellers.
From 1986 till 1990 Kėdainiai Old town was researched by excavations of exploratory character, but since 1990 researches of a larger extent have been started: in 1990 – 1991 after exploring of an area of 688 m2 in the southern corner of the Old Market Square, remains of stone and wooden buildings the 16th-19th c. were uncovered; in 1992 after exploring of an area of 985 m2 in a corner of Radvilų and Skongalio streets, fragments of a wooden settlement of the 14th-15th c. were uncovered, in 1992 – 1998, plots alongside the main streets of the Old town were researched estimating their size and character of a build-up.
Monuments of architecture of Kėdainiai Old town have been researched since 1999. In 1999 a research of Kėdainiai Gymnasium Illustrum of the 17th-19th c. had been carried out, in 2002 – 2003 there were researches of buildings of synagogues’ complex of the 18th-19th c., in 1998 and 2004 – researches of houses of the Scots Stigley and Arnet. The data of the archaeological researches had been applied in restoration of the buildings.
Algirdas Juknevičius
Archaeologist
Kėdainiai Regional Museum gives great attention to the ethnic heritage in order to preserve the heritage and its succession.
The Museum organizes ethnographical expeditions every year. During the expeditions, a material of separate presenters is fixed.
Today, it is very important that the collected material wouldn’t be just archival values. Therefore, besides fixation, it is attempted to preserve the ethnic heritage and searched for appropriate ways of spread.
The most unique and interest samples of preserved customs, folklore and believe are described in the district press; there are broadcasts of the local TV and radio about the ethnic culture of Kėdainiai region. Publications of the most authentic material in the republic press: ‘Šiaurės Atėnai’, ‘Liaudies kultūra’ and ‘Ūkininkas’ started two years ago.
In a repertoire of the district folklore ensembles preference is given to the region’s folklore. The repertoire is continually complemented with verbal folklore kept in Kėdainiai Regional Museum.
Workers of culture and pedagogues increasingly go deep into their regional culture and, using the collected material, enrich cultural events, integrate it into lessons and realize in projects’ conceptions.
Kėdainiai Regional Museum implements ethno cultural educational activity, organizes lessons and carries out projects. During the lessons pupils get acquainted not only with ethnography, but also with customs of their region, folklore and beliefs, listen to folk songs, learn to sing them and play ethnographical games.
Regina Lukminienė
Ethnography researcher
2006 metų liepos ir rugpjūčio mėnesį Kėdainių senamiestyje buvo tyrinėtas M. Daukšos viešosios bibliotekos kiemas, Didžioji rinka Nr. 9 ir Nr. 11. Ištyrus 208 m2 dydžio kiemo plotą nustatyta:
2006 metais Kėdainių senamiestyje, sklype Senoji gatvė Nr.18 buvo atkasti du mūriniai rūsiai. Vienas rūsys mūrytas XIX a. viduryje, o kitas – XVI a. pabaigoje ir yra seniausias mūrinis statinys dešiniojo kranto Kėdainių pusėje.
XIX a.rūsys atkastas Senosios rinkos aikštės ir Senosios gatvės kampe.
Rūsys yra stačiakampio plano, 13,9 m ilgio lygiagrečiai Senajai rinkos aikštei ir 7,5 m pločio lygiagrečiai Senajai gatvei. Jis yra dviejų patalpų su dviem laiptinėmis. Pagrindinė skliautuota rūsio laiptinė su tambūru mūryta prie mažosios patalpos, o kita laiptinė – neskliautuota ir be tambūro – mūryta didžiojoje rūsio patalpoje. Abi laiptinės į rūsį veda iš Senosios rinkos aikštės.
Abi rūsio patalpos perdengtos pusiau cilindriniu skliautu, mūrytu per plytos plotį. Perdangos aukštis nuo rūsio akmenų grindų – 2,4 m.
Rūsio sienos mūrytos iš stambių ir vidutinio dydžio lauko riedulių ir plytų kurių vidutiniai dydžiai – 27,5-27,9 x 13,5-14,5 x 6,2-7,1 cm, o jų šonuose padarytos išilginės braukos. Plytos būdingos XVII a. Jos surinktos ir rūsio mūre panaudotos iš apleistų arba apgriuvusių XVII a. pastatų.
Rūsys mūrytas po stačiakampio plano 20,9×7,5 m dydžio namo rytine dalimi. Namas statytas 1821-1869 metais pietiniame tuometinės Senosios rinkos aikštės pakraštyje. Jis užfiksuotas 1889 metų nuotraukoje, kurioje matyti, kad namas buvo mūrinis, vieno aukšto su mansarda ir stačiu dvišlaičiu stogu, dengtu skiedromis. Namas nugriautas po II Pasaulinio karo, o skliautuotas rūsys apgriautas ir užpiltas statybiniu laužu, ir šiukšlėmis.
XVI a. rūsys atkastas 7,5 m į pietus nuo Senosios rinkos aikštės pietinės kraštinės ir 12,4 m į vakarus nuo Senosios gatvės. Jis atkastas prie XIX a. viduryje mūryto namo su skliautuotu rūsiu.
Rūsys yra kvadratinio plano 7,24 x 7,55 m dydžio, vienos patalpos su skliautuota laiptine ir skliautuotu tambūru. Rūsio patalpa 6,35 x 6,65 m dydžio ir 2,7 m aukščio.
Vakarinėje patalpos sienoje sumūryta 1,20 m pločio, 1,0 m aukščio ir 0,60 m gylio skliautuota niša, o pietinėje sienoje – 0,7 m pločio švieslangis. Švieslangis beveik sunaikintas. Išliko tik apatinės jo dalies fragmentas.
Rūsio laiptinė ir tambūras mūryti rytinėje patalpos dalyje Laiptinė yra 1,3 m pločio ir 4,60 ilgio, o tambūras – 1,3 pločio, 2,05 m ilgio ir 2, 25 m aukščio. Laiptinė ir tambūras į rūsio patalpą veda iš pietų.
Rūsio sienos 0,9-1,1 m storio, mūrytos iš stambių lauko riedulių. Lauko rieduliai plokšti 0,9 x 1,3 x 0,3-0,5 m skersmens, dėti eilėmis ir surišti riebiu kalkių skiediniu. Tarpai tarp lauko riedulių vietomis mūryti iš plytų.
Viršutinė rūsio sienų dalis mūryta iš plytų. Ant jų buvo padėtos rūsio perdangos sijos. Apatinė rūsio sienų dalis platesnė per 0,2 m už sienas ir remiasi į natūralų smėlio, smulkaus žvyro ir žvirgždo sluoksnį, kuris suneštas Nevėžio upės.
Rūsio grindys stambių ir vidutinio dydžio lauko riedulių. Lauko rieduliai dėti ant natūralaus Nevėžio sąnašų sluoksnio. Jie yra 2,7 m žemiau buvusios rūsio perdangos. Taigi, rūsio patalpa buvo 2,7 m aukščio.
Rūsio laiptinės ir tambūro siena 0,55 m storio, mūryta iš raudonų ir gerai išdegtų plytų, kurių vidutiniai dydžiai – 25,1-28,4 x 12,8-15,6 x 8,3-7,4 cm. Plytų šonuose išilgai ir skersai padarytos braukos. Plytos rištos renesansiniu būdu. Laiptinės skliautas mūrytas “eglute” per plytos plotį, o tambūro skliautas pusiau cilindrinis, mūrytas taip pat per plytos plotį.
Laiptinės tambūro durų, vedančių į rūsio patalpą, anga skliautuota, 1,82 m aukščio nuo slenksčio ir 1,07 m pločio. Durų angos pakraštyje išliko geležiniai durų viriai.
Laiptinės laiptai mūryti iš šonais paguldytų ir stačiai padėtų plytų, rištu kalkių skiediniu Tambūras grįstas stambiais ir vidutinio dydžio lauko rieduliais.
Rūsys datuotas XVI a. pabaiga. Jo statybos datą liudija kvadratinis planas, gotikinis ir renesansinis mūras, balkinis perdengimas bei mūro tinke rastas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto III Vazos sidabrinis šilingas su 1599 metų data.
Rūsys ir ant jo stovėjęs kvadratinio plano dviejų aukštų namas XVI a. pabaigoje ir XVII a. I pusėje buvo Senosios rinkos turgaus aikštės viduryje. Nepatvirtintais, tačiau ir nepaneigtais duomenimis name buvo įsikūrusi pirmoji Kėdainių rotušė, o rūsyje – rotušės kalėjimas.
Rūsys užpiltas ir nenaudotas XVII a. II pusėje – jis užpiltas ir nenaudotas po gaisro. Mūrinis namas, stovėjęs ant rūsio, buvo atstatytas ir sujungtas su kitu namu, mūrytų prie Senosios gatvės.
