header-img
Sitemap
Version for the disabled
Prieš 400 metų, 1624 m. sausio 4 d., žydai tapo Kėdainių mokesčių ir muito rinkėjais

Prieš 400 metų, 1624 m. sausio 4 d., žydai tapo Kėdainių mokesčių ir muito rinkėjais.

Pirmasis išlikęs rašytinis liudijimas apie žydų buvimą ir ūkinę veiklą Kėdainiuose yra 1624 m. sausio 4 d. miesto savininko kunigaikščio Kristupo II Radvilos sutartis su trimis Vilniaus miesto žydais dėl Kėdainių miesto turgaus, tilto per Nevėžio upę ir gėralų mokesčių nuomos 3 metams už 2700 lietuviškų kapų grašių.

Kėdainių krašto muziejaus eksponatas Gek 9807 Inv. 3864. Iš Henriko Grinevičiaus dokumentų kolekcijos

 

DOKUMENTO VERTIMAS

Iš lenkų kalbos vertė prof. Aivas Ragauskas

Aš, Levekas Markevičius, aš, Jozefas ir aš, Izaokas Levkovičius, Vilniaus miesto žydai, tėvas su abiem sūnumis, skelbiame šiuo mūsų laisvanorišku užrašymu.

Šviesiausias kunigaikštis jo malonybė ponas Kristupas Radvila, Biržų ir Dubingių kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, Seinų, Žiežmarių, Bistryčios ir Paširvinčio ir t.t. seniūnas, savo raštu teikėsi man, Izaokui Levkovičiui, 3 metams išnuomoti miesto turgaus mokestį, tilto ar perkėlos per Nevėžio upę mokestį ir miesto gėralų mokestį savo Kėdainių mieste už tam tikrą pinigų sumą – 900 lietuviškų kapų [grašių] už kiekvienus metus, kaip jo malonybės kunigaikščio rašte yra surašyta.

Tad aš, Levekas Markevičius, kaip tėvas, ir aš, Jozefas, Izaoko tikras brolis, šią sumą užrašome ant mūsų pačių ir bet kokį mūsų turto, garantuojame tai ir šuo mūsų raštu užtikriname, kad minėtasis Izaokas Levkovičius laikysis visa ko ir [netgi] menkiausio punkto, kaip jo malonybės kunigaikščio nuomos rašte yra surašyta, nieko virš nuomos ir teisingumo nerinks ir negriebs. Nurodytą sumą kiekvienais metais dalimis, aprašytomis jo malonybės kunigaikščio rašte, nieko nepažeisdamas sumokės. Jeigu kuriais nors metais ir už kurią nors [pinigų] dalį pagal nuomą ir jo malonybės nuomos raštą  aš, Izaokas, deramai nesumokėsiu, tuomet aš, Levekas Markevičius, tėvas, ir aš, Jozefas Levkovičius, Izaoko brolis arba kuris nors iš mūsų mirus kitam, patys iš savo turto už Izaoką sumokėti ir viską bei visas prievoles pagal jo malonybės kunigaikščio nuomos rašte surašytas privalome ir turėsime vykdyti iki nuomos pabaigos.

Dėl to duodame jo malonybei [kunigaikščiui] [raštą], mūsų antspauduotą ir mūsų pasirašytą.

Šį raštą mūsų prašymu antspaudavo ir pasirašė  garbingi, Lietuvos  Didžiosios Kunigaikštystės sėslūs žmonės, jo malonybė ponas Vincentas Liachovickis, jo malonybė ponas Jonas Petras Daboras ir jo malonybė ponas Povilas Bazaževskis.

Rašyta Vilniuje Viešpaties metais 1624 sausio 4 dieną.

Kairėje trys parašai hebrajų kalba; toliau prispausti šeši – rašto davėjų ir liudininkų –  antspaudai.

Žodžiu aukščiau minėtų asmenų pakviestas liudininkas Povilas Bazaževskis savo ranka.

Asmeniškai pakviestas liudininkas Vincentas Liachovickis savo ranka

Žodžiu asmeniškai Leveko Markovičiaus bei jo sūnų Jozefo ir Izaoko pakviestas prie savo antspaudo ranka pasirašiau Jonas Petras Daboras savo ranka.