Kėdainių krašto muziejus

2026 7 liepos

Vasarą keičiasi 1863 metų sukilimo muziejaus darbo laikas

Informuojame, kad vasaros laikotarpiu keičiasi 1863 metų sukilimo muziejaus darbo laikas:

Iki rudens pirmadieniais ir antradieniai muziejus nedirbs. Lauksime apsilankant trečiadieniais – sekmadieniais nuo 9 iki 17 val.

Nuo rudens muziejus vėl dirbs įprastu grafiku – visą savaitę nuo 9 iki 17 val.

Telefonas: +370 645 12407

El.paštas: muziejus1863@gmail.com

Adresas: Paberžė, Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių r., LT-58276

Skaityti toliau

2026 7 liepos

Ką veikti liepą?

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)

Iki liepos 26 d. Paroda „DOVANA. CZESŁAWO MIŁOSZO POEZIJA KATARZYNOS KARPOWICZ TAPYBOJE“. Parodos pavadinimas „Dovana“ susijęs su vienu jautriausių Miłoszo eilėraščių. Tai apmąstymas apie gyvenimo grožį, kuris – kaip ir Karpowicz paveiksluose – visuomet persipina su nerimo gaida. Parodoje eksponuojami paveikslai, kuriuose susipina sapnai, nuojautos ir literatūrinės inspiracijos, kviečiančios į jautrią ir asmenišką patirtį. Paveiksluose užfiksuoti išgyvenimai, emocijos ir mintys, kuriuos menininkė nepaprastai jautriai perkelia į drobę. Jos darbai pasakoja apie kasdienybę, tylą, ilgesį ir akimirkas, kurios dažnai lieka mūsų nepastebėtos. Kiekvienas paveikslas – atskira istorija, subtili, jaudinanti ir labai asmeniška. Menininkė prisimena, kaip lankydamasi Vilniuje ir Šeteniuose ypatingą dėmesį atkreipė į tų vietų spalvas – rudumą, žemės ir medžių žievės atspalvius, saulės išblukintas gatves. Paveiksluose taip pat galima rasti intensyvių akcentų: bijūnų rožinė spalva bei gilus mėlis ir ultramarinas, primenantys vakaro dangų virš Vilniaus. Katarzyna Karpowicz – dailininkė, gimusi 1985 metais Krokuvoje. Studijavo Krokuvos dailės akademijoje – profesorių Grzegorzo Bednarskio ir Leszeko Misiako studijose; 2010 metais gavo diplomą su pagyrimu. Viena talentingiausių savo kartos kūrėjų, 2014–2019 metais nuolat laikėsi „Jaunojo meno kompaso“ („Kompas Młodej Sztuki“) reitingų pirmajame dešimtuke, 2017 ir 2018 metais užėmė antrą vietą. Katarzynos Karpowicz darbų galima rasti Gdansko šiuolaikinio meno muziejaus, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN rinkiniuose, taip pat daugybėje privačių kolekcijų Lenkijoje ir užsienyje. Lankymas mokamas, įsigyjant lankytojo bilietą – suaugusiems 3 Eur.

Liepos 26 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Daugiakultūris centras (Paeismilgio g. 12B)

Iki rugpjūčio 5 d. veiks paroda „Impresionistų grafika“. Parodoje pristatomas 41 originalus grafikos kūrinys, sudarantis reikšmingą šių meistrų meninio paveldo dalį. Daugelis jų saugomi didžiausių pasaulio muziejų ir galerijų kolekcijose. Vienoje erdvėje pristatyti darbai leidžia pamatyti, kokią svarbią vietą grafika užėmė impresionistų kūryboje ir kaip ši raiškos forma padėjo formuotis jų meninėms idėjoms. Išvysite Paulio Gauguino, Pierre’o-Auguste’o Renoiro, Édouardo Manet, Henri de Toulouse-Lautreco, Edgaro Degas, Émile’io Bernardo, Alfredo Sisley, Armando Guillaumino ir Paulio Cézanne’o – grafikos darbus, atkeliavusiais iš privačios Kesauri kolekcijos. Parodos kuratorius – Kesauri Aleksandre. Parodą rengia ir organizuoja Kėdainių krašto muziejus, bendradarbiaudamas su „La Collection Kesauri“ (Prancūzija). Lankymas mokamas, įsigyjant lankytojo bilietą – suaugusiems 3 Eur.

Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21)

Liepos 3 – 30 d. veiks tautodailininko, studento Nojaus Žusino karpinių paroda „Balti raštai“. Nojus yra studentas, tautodailininkas, jauniausios kartos meno plėtotojas – karpytojas. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Liepos 26 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Liepos 3 d. 14 val. ekskursija-edukacija „Paberžės šnabždesiai: Atgimusi dvaro istorija“. Paberžės dvaro sodyba – vieta, kurioje susipina gili istorija, dvasinė ramybė ir šiandienos kultūrinis atgimimas. Vadovaudamiesi šūkiu „Senos vietos, naujas gyvenimas“ pažinsime istorijos tėkmėje besikeičiantį Paberžės dvarą. Jūsų laukia: ekskursija po dvaro parką, Paberžės bažnyčią, senąją kleboniją ir išskirtinių liturginių rūbų svirną, edukacija „Seni daiktai prabyla“, kultūros ir etiketo pristatymas su autentiškais dvaro rūbais bei jaukus bendravimas skanaujant dvaro arbatą parko pavėsyje. Renginys yra Baltijos dvarų festivalio dalis ir yra nemokamas, registracija nereikalinga.

Iki rugsėjo 1 d. 1863 sukilimo muziejuje Paberžėje veiks Editos Sadauskės (Šiauliai) tapybos paroda „Prisilietimai“. „Prisilietimai“ – tai metafora, apjungianti autorės matymus, prisilietimus drobėje ir dialogą su stebėtoju. Edita kviečia pajusti subtilią jungtį tarp to kas matoma, ir to, kas juntama širdimi.

Liepos 26 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Janinos Monkutės – Marks muziejuje-galerijoje

Liepos mėnesį eksponuojama muziejaus įkūrėjos – Janinos Monkutės-Marks kūryba parodoje „Dovana Tėviškei“.

Nuo liepos 31 d. iki spalio vidurio veiks Lietuvių kilmės Kolumbijos menininkės Nijolės Šivickas de Mockus (1925–2018) kūrybos paroda. Paroda kvies pažinti vieną ryškiausių Lietuvos diasporos menininkių Lotynų Amerikoje. Kėdainių rajone gimusi kūrėja savo gyvenimo kelią tęsė Vokietijoje, o vėliau Kolumbijoje, kur išplėtojo savitą meninę kalbą, paremtą organiškomis gamtos formomis, keramika, skulptūra ir erdvinėmis instaliacijomis. Parodoje pristatomi skirtingų kūrybos laikotarpių darbai atskleidžia menininkės vizionierišką mąstymą, ryšį su gamta ir žmogaus egzistencijos cikliškumu. Spiralė čia tampa pagrindiniu simboliu, jungiančiu laiką, atmintį, judėjimą ir nuolatinį virsmą.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

Liepos 26 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Skaityti toliau

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje.

Muziejaus ekspozicijos:

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

Muziejaus fondai

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės.

Visos muziejuje esančios vertybės yra suskirstytos į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos – etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės.

Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių bei gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro įvairios vertybės: nuo buities rakandų, iki istorinių vertybių. Savo verte šiuose fonduose išsikiria ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.) bei kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spauda ir literatūra. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Savo verte išsiskiria kokliai su Radvilų bei kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII aa. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Čia saugoma Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės bei vertybės, neturinčios sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Mūsų muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas vertybes. Skaitmeninius vertybių vaizdus rasite: