muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris centras

muziejus3

Evangelikų reformatų bažnyčia

muziejus4

Tradicinių amatų centras

muziejus5

V. Ulevičiaus muziejus

muziejus6

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

muziejus7

J. Monkutės Marks muziejus galerija

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Liepos mėnesio renginiai

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)

Nuo liepos 2 d. Vinco Svirskio salėje veiks Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Laikrodžių muziejaus kilnojamoji paroda „Laikrodžių formų raida nuo Renesanso iki Moderno“. Parodoje atskleidžiami ryškiausi laikrodžių korpusų pokyčiai, jų apdaila skirtingose epochose. Lankytojai stebės kaip įvairūs stiliai – renesansas, barokas, rokoko, klasicizmas, istorizmas ir modernas keitė laikrodžių apdailą. Lankytojai parodoje kviečiame išgirsti muzikinės dėžutės garsą, paliesti laikrodžio reljefą, užuosti tvyrantį kvapą, žvilgtelėti pro akutę į paslaptingą laikrodžio mechanizmą ir kt. Parodoje išeksponuota Laikrodžių muziejaus antro aukšto ekspozicija „Laikrodžių formų raida nuo Renesanso iki Moderno“. Kviečiame iki rugpjūčio 28 d. susipažinti su paslaptingomis laikrodžių istorijomis.

Liepos 27 d., paskutinį mėnesio sekmadienį, nuo 10 iki 15 val., nemokamas muziejaus ekspozicijų ir parodų lankymas.

 

Daugiakultūris centras (Paeismilgio g. 12B)

Nuo liepos 3 d. veiks lenkų fotomenininko Waldemaro Sliwszynskio fotografijų paroda „Stovėjo bajorų dvaras…“ iš Lenkijos instituto Vilniuje. Parodoje vaizduojami Didžiosios Lenkijos dvarai ir dvareliai, kuriuose lankėsi poetas Adomas Mickevičius. Paroda veiks iki rugpjūčio 7 d.

Liepos 13 d. 13 val. XXIII Lenkų kultūros festivalio „Znad Issy“ renginys: literatų susitikimas, fotografijų parodos pristatymas ir koncertas. Koncerte pasirodys: „Belcanto” (Giżycko), „Horyzont” (Suwałki), „Zapominajka” (Zaręby Kościelne), Retro – „Babskie Granie” (Zaręby Kościelne), „Kwiaty Polskie” (Chmielewo). Choras: „Preludium”. Renginys nemokamas

Liepos 27 d., paskutinį mėnesio sekmadienį, nuo 10 iki 15 val., nemokamas lankymas.

 

Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21)

Iki liepos 24 d. veiks Elmiros Bielialovos paroda „Tradiciniai tautų kostiumai Lietuvoje“. Parodoje pristatomi 5 Lietuvos regionų bei daugelį amžių Lietuvoje gyvenusių tautų, turinčios bendrą istoriją, tautiniai kostiumai. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Liepos 25 d. – rugpjūčio 29 d. veiks Elviros Drozdovos paroda „Siuvinėti portretai“. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Parodos uždarymas vyks rugpjūčio 29 d. 14 val.

Liepos 30 d. 11 val. edukacija „Siūlo kelias“. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Jūratė Zavišienė supažindins su verpimo amatu (mokys paruošti vilną verpimui, ją suverpti rateliu ir sudvejinti). Būtina išankstinė registracija tel. +370 645 05168

 

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija (J. Basanavičiaus g. 45)

Liepos 5 d. 15 val. atidaroma Albinos Žiupsnytės kūrybos paroda „Dangaus karalystė“. Dailininkės Albinos Žiupsnytės (1958–2024) pagrindinės kūrybos temos – žmogaus, Dievo ir gamtos santykis, vidinė dvasios kelionė Viešpaties Karalystės link. Menininkė dirbo tapybos, grafikos technikomis, piešė ant šilko, medžio, keramikos, karpė karpinius. Atidarymo metu kalbėsimės apie tai, kas yra būtina menininko asmenybei, apie jos augimą, apie saugantį tautos sielos pradmenis meną bei apie Kūrėjo atvaizdą, atsiskleidžiantį kūrinyje… Menininkės paveiksluose – daug angelų, gamtos motyvų, simbolių. MAŽOS GIRAITĖS slapyvardžiu ji leido pasakų knygas, kūrė pati ir iliustravo. Parodoje matysite itin šviesios pasaulėžiūros paveikslus, rasite prasmingas minčių citatas, galėsite atsigaivinti šviesaus Meno gurkšniu, pasėdėti, parymoti, pabraidyti po tylos, subtilumo ir ramybės pievą, padėti ją auginti savo prisilietimu. Paroda veiks iki liepos 26 d. Lankymas nemokamas.

Liepos 5 d. 15 val. atidaroma Latvių stiklo menininkės Marta Ģibiete ir Ieva Birģele paroda „Atsiveriantis / Unfolding / Atvēršanās“. Abi autorės žaidžia gamtos ir žydėjimo motyvais, joms svarbi kartojimo, ciklų, nuolatinio gamtos atsinaujinimo idėja. Paroda veiks iki liepos 26 d. Lankymas nemokamas.

Liepos 5 d. 15 val. atidaroma tekstilininkės Yuki Nagatomo (Japonija) tekstilės paroda „YUZEN: už KIMONO ribų“. Iš karto po parodos atidarymo, autorė kvies dalyvauti senosios unikalios japoniškos YUZEN marginimo technikos dirbtuvėse. Yuki Nagatomo  yra unikalios, Japonijai būdingos, marginimo technikos „Yuzen“ menininkė. Šia technika raštai piešiami ranka, nenaudojami trafaretai. Raštai piešiami iš ryžių miltelių pagaminta pasta. Šia pasta padengtas plotas nėra dažomas, todėl raštas išryškėja po plovimo. Yuzen marginimas gimė ir vystėsi Japonijoje Edo laikotarpiu, kuris truko nuo 1603 m. iki 1868 m. Yuzen buvo technika, kurią daugiausia naudojo aristokratai ir turtingos pirklės, gamindamos kimono, skirtus dėvėti ypatingomis progomis. Maždaug po 100 metų yuzen marginimas antrą kartą buvo madingas. Japonijai džiaugiantis pokario ekonomikos augimu, yuzen dažymas išpopuliarėjo kaip prabangos prekė. Tačiau šiandien kimono dėvėtojų skaičius smarkiai sumažėjo, o yuzen marginimo proceso tęsėjų skaičius sumažėjo iki labai mažo skaičiaus. Šiuo metu visus yuzen marginimo darbus autorė atlieka savo namuose. Yuzen technika yra gera tuo, kad galima kurti palyginti nedidelėse patalpose. Paroda veiks iki liepos 26 d. Lankymas nemokamas.

Liepos 10 d. 17 val.  Kėdainių Varsnos literatų klubas kviečia į Haiku ir ketureilių draugystės vakarą. Renginys nemokamas. 

 

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Liepos 7 – 31 d. veiks dailininko Ramūno Dagio (Radviliškis) autorinė tapybos darbų paroda.

Liepos 27 d., paskutinį mėnesio sekmadienį, nuo 9 iki 17 val., nemokamas muziejaus ekspozicijų ir parodų lankymas.

 

Skaityti toliau
Arnetų namas kvies pažinti ir kūrybiškai pažvelgti į senuosius amatus

Liepos mėnesį bus pradėta vykdyti  2025 m. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa ,,Bendrystė – puiki galimybė pažinti ir kūrybiškai pažvelgti į senuosius amatus“. Dėmesys bus skiriamas seniausiems amatams – verpimui ir mezgimui kauline adata, mezgimui virbalais.

Projektas bus vykdomas liepos – gruodžio mėnesiais Tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21).

Viso projekto metu metu Arnetų namas kvies:

 Į tradicinės amatininkės Jūratės Zavišienės edukaciją ,,Siūlo kelias“.

Į senojo amato puoselėtojos Romenos Jonelaitytės-Budrinės edukaciją ,,Kepurėlės mezgimas“.

Į tradicinės amatininkės Linos Bartašienės edukaciją ,,Dvigubo riešelio mezgimas“.

Visose edukacijose galės dalyvauti po 15 dalyvių.

Programą finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Įgyvendinimui skirta 980 Eur.

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
2025-06-20 9:00-2025-07-24 17:00
Elmiros Bielialovos paroda „Tradiciniai tautų kostiumai Lietuvoje“
Radvilų g. 21 Kėdainiai
2025-06-25 11:00-2025-08-28 17:00
Laikrodžių muziejaus kilnojamoji paroda „Laikrodžių formų raida nuo Renesanso iki Moderno“
Didžioji g. 19
2025-07-03 11:00-2025-08-07 17:00
Lenkų fotomenininko Waldemaro Sliwszynskio fotografijų paroda „Stovėjo bajorų dvaras…“
Paeismilgio g. 12 B Kėdainiai
Visi renginiai
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. 

Muziejaus ekspozicijos: 

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

 

Muziejaus fondai 

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės. Kasmet muziejaus fondus papildo ne mažiau 100 naujų eksponatų. Eksponatus dažnai muziejui perduoda arba dovanoja pavieniai asmenys. Dalį eksponatų muziejus kasmet įsigyja pats.  

Visi muziejaus eksponatai yra suskirstyti į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos  –  etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės. Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. eksponatų. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių, gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro labai įvairūs eksponatai: pradedant buities rakandais, baigiant istoriniais eksponatais. Vertingiausia šiame fonde yra ragų baldų komplektas, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.), kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spaudos ir literatūros egzemplioriai. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertingų eksponatų, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Vertingiausi šiame fonde yra kokliai su Radvilų ir kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas 17 a. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Vertingiausios vertybės šiame fonde yra Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija. Taip pat šiame fonde saugoma ir dailininkės, kraštietės, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės, neturintys sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Kėdainių krašto muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptus eksponatus. Juos galite peržiūrėti   – Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

Muziejui priklauso 6 padaliniai:

Daugiakultūris centras

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Tradicinių amatų centras Arnetų name

 Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija

Lankstinukas apie muziejaus interaktyvias ekspozicijas:

Lankstinukas „Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje“

Bendraukime socialiniuose tinkluose:

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info