header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Radviliada 2025

Vienuoliktoje kultūros ir istorijos festivalio „Radviliada 2025“ programoje – 16 nemokamų renginių: istorikų paskaitos bei diskusijos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, filmo peržiūra, knygos pristatymas.

Festivalio renginiai vyksta Svėdasuose, Raudondvaryje bei Biržuose, o pagrindinė festivalio programa rugsėjo 5 -7 d. ir spalio 9 – 11 d. vyks Kėdainiuose, kur 2015 m. ir gimė šio festivalio idėja.

FESTIVALIO PROGRAMA: 

Rugpjūčio 15 d. Penktadienis

Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus didžiojoje salėje (J.T.Vaižganto g.16, Svėdasai)

15 val. „KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII a. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija).

Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.

Nuotraukos autorius – Saulius Mikalauskas

Rugsėjo 4 d. Ketvirtadienis

Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r. sav.)

18 val. „KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII A. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija).

Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.

Nuotraukos autorius – Saulius Mikalauskas

Rugsėjo 5 d. Penktadienis

Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje (Didžioji g.62, Kėdainiai)

15.30 val. DISKUSIJA „GYMNASIUM ILLUSTRE CAIODUNENSE. KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ EVANGELIKŲ REFORMATŲ  MOKYKLAI – 400 METŲ“. Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Raimonda Ragauskienė, prof. dr. Aivas Ragauskas ir prof. dr. Deimantas Karvelis. Diskusiją moderuos Kėdainių krašto muziejaus direktorius, kultūros ir istorijos festivalio RADVILIADA sumanytojas – Rimantas Žirgulis. Šių metų festivalio diskusijos tema dedikuota ypatingai progai –  sukanka 400 metų, kai 1625 m., mūriniame name, stovėjusiame dabartinės miesto rotušės vietoje, miesto savininkas Kristupas Radvila įsteigia Kėdainių šviesiosios gimnazijos pirmtakę – keturklasę mokyklą. 1647 m. mokykla išaugo į Šviesiąją gimnaziją (lot.Gymnasium illustre), svarbiausią aukštesniąją reformatų mokyklą LDK. 1652 m. gimnazija įsikėlė į puošnų dviejų aukštų L formos pastatą Didžiojoje gatvėje. Būtent čia ir vyks ši istorikų diskusija. 

Nuotraukos autorius – Algimantas Barzdžius

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3, Kėdainiai)

17.30 val. FRANÇOIS-ANDRÉ DANICAN PHILIDOR (1726–1795) KŪRYBOS DIPTIKAS.

Ištraukos iš kantatos „Amžiaus daina” (lot. Carmen Saeculare). Vieno veiksmo komiška opera (1759) „Batsiuvys Blezas” (pranc. Blaise le savetier). Dalyvauja: baroko operos kūrėjų kolektyvas LIETO FINE (Lietuva, Latvija, Austrija).

Baroko operos kūrėjų kolektyvas Lieto fine po dviejų sėkmingų pasirodymų „Radviliados“ festivalyje šiemet festivaliui paruošė naują programą. Šiais metais menininkai festivalio publikai pristatys François-André Danican Philidor (1726-1795) kūrybos apžvalgą diptiko formatu. Pasirodymas bus sudarytas iš dviejų dalių – rimtosios ir komiškosios.
François-André Danican Philidor gimė žymioje muzikų šeimoje, kurios kelios kartos puoselėjo glaudžius ryšius su karališkąja šeima. François-André senelis taip meistriškai atliko muziką, jog Liudvikas XIII suteikė jam pravardę „Philidor”, prilygindamas jo meistrystę italų virtuozui Filidor‘ui. François-André tėvas, taip pat kūręs muziką, tarnavo Liudvikui XIV-ajam. Jaunojo François-André motetas, jam sulaukus vos 14-os, buvo atliktas Versalio rūmų Karališkojoje koplyčioje (pranc. Chapelle Royale), o muzikos būsimąjį kompozitorių mokė pats André Campra. 1740 m. penkiolikmetis François-André įsitvirtino Paryžiuje kaip profesionalus muzikantas, tačiau netrukus išgarsėjo ir kaip puikus šachmatų lošėjas. 1746 m. Londone jis laimėjo Šiaurės Europos Šachmatų čempionatą. 1748 m. François-André išleido traktatą „Šachmatų analizė“ (pranc. Analyse des échecs), išverstą į kelias kalbas ir pakartotinai spausdintas iki pat XX a. Šiomis dienomis galime rasti šio traktato analizę internete ir net video pamokų Youtube platformoje. 1754 m. artėdamas prie trisdešimties, François-André sugrįžo namo ir įsikūręs Paryžiuje atsidėjo komiškosios operos (pranc. opéras-comiques) kūrybai. Philidor‘o kūryboje galima rasti tiek baroko, tiek galantiškojo stiliaus bruožų. Jis laikomas vienu iš pirmųjų opéra-comique meistrų, o už savo operos kūrybą buvo pagirtas net Ch. W. Gluck‘o. Vienas iš įdomesnių kūrinių Philidor‘o muzikiniame palikime yra pasaulietinė kantata Carmen saeculare, parašyta pagal Romos poeto Horacijaus eiles. Philidor priklausė masonų ložei Les Neuf Soeurs Paryžiuje ir rašė muziką masonų ritualams. 1779 m. kompozitorius sukūrė Carmen saeculare Londono Laisvųjų masonų ložės užsakymu. Šios kantatos muzika pasižymi iškilmingu, ceremonišku skambesiu, o jos eilėse apdainuojamos senovės Romos dievybės. Ištraukos iš šios kantatos taps rimtąja Lieto fine sumanyto diptiko dalimi. Ieškodami taikliausių būdų pasiekti šiuolaikinio žiūrovo emocijoms, diptiko kūrėjai nusprendė šį kartą patyrinėti, kaip galėtų pritaikyti kino kalbą savo repertuare. Šiame pasirodyme atlikėjai, vadovaujami režisierės Evelinos Brėdikytės, derins sceninės ir ekraninės vaidybos aspektus. Šio eksperimento „laboratorija“ ir bus antroji diptiko dalis – komiška opera Blaise le.
Solistai:
Karolina Parmas (sopranas, Lietuva), Justina Kaminskaitė (sopranas, Lietuva), Ignas Ščesnulevičius (tenoras, Lietuva), Ervinas Jasevičius (baritonas, Lietuva).
Operos ir vaizdo režisierė:
Evelina Brėdikytė (Lietuva)
Baroko muzikos ansamblis:
Jana Zariņa (b.c. – klavesinas, Latvija-Lietuva), Marianna Puriņa (barokinis smuikas, Latvija-Austrija), Eglė Ramuckytė (barokinis smuikas, Lietuva), Martynas Grigas (altas, Lietuva), Elfrida Švalbe (b.c. – barokinė violončelė, Latvija).

Rugsėjo 6 d. Šeštadienis

Tradicinių amatų centro Arnetų name kieme (Radvilų g.21, Kėdainiai)

10 – 14 val.  Tradicinių amatų centro Arnetų name kieme amatininkai pamokys nusipinti juostelę, nusivelti gaminį iš vilnos, pasigaminti gaminį iš molio, nusidrožti šaukštą. Pirmą kartą Kėdainiuose bus pristatytas stogdengystės amatas, kurį demonstruos tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas, puoselėjantis skiedrinės stogdengystės, kuri yra pripažinta Lietuvos nematerialiuoju paveldu, tradiciją.

Nuotraukos autorius – Algimantas Barzdžius

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)

11 val. „KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII A. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija). Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.

Nuotraukos autorius – Saulius Mikalauskas

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3, Kėdainiai)

12 val. KIPRIJONAS BAZILIKAS – EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYTINĖ MUZIKA IŠ XVI A. RADVILŲ DVARO. Sakralinės muzikos ansamblio „Jerycho“ (vadovas – Bartosz Izbicki, Lenkija) koncertas.

Koncerto programoje išgirsite beveik visus išlikusius Kiprijono Baziliko iš Seradzo (~1535 m. – ~1600 m.) muzikinius kūrinius: 10 polifoninių kompozicijų (iš 13 išlikusių) ir 4 monofonines. Didžiąją savo gyvenimo dalį Kiprijonas Bazilikas praleido Lietuvoje, tarnaudamas Radvilos Juodojo, gerai žinomo Kalvinizmo globėjo, dvare. Kiprijonas kūrė muziką sakraliniams tekstams lenkų kalba ir jo darbai yra išsaugoti protestantų giesmynuose (taip pat Vilniaus giesmyne). Tai yra dvaro muzika, kuri apjungia kontrapunktinį moteto meną (įskaitant „cantus firmus“ metodikos naudojimą) ir formos aiškumą. Itin įdomios bus 4 monofoninės dainos, kurios bus atliekamos Bartosz‘o Izbicki‘o su pridedama (rekonstruota) harmonija. Taip pat, daugelyje polifoninių kompozicijų, ieškant kompozitoriaus įkvėpimo šaltinio, atlikėjai pristatys vieną balsą, naudojamą kaip cantus firmus. Prie Kiprijono Baziliko kompozicijų ansamblis pridėjo kūrinius, kurie XVI a. pasiekė didelį populiarumą – tai plačiai žinomos pasaulietinės kompozicijos (daugiausiai anonimiškos) kartu su adaptuotais religiniais tekstais (kontrafaktūros technika).

Ansamblis JERYCHO, vad. Bartosz Izbicki:

Małgorzata Izbicka – cantus

Paweł Szczyciński, Gabija Vaičiulienė – altas

Mateusz Grzyb, Tomasz Jarnicki, Tautvydas Mažeika – tenorai

Łukasz Kalisz, Laurynas Adamonis – bosas

Muzikantai:

Justyna Rekść-Raubo – viola da gamba 

Paulina Garlińska – viola da gamba

Jan Kiernicki – renesansinė liutnia

Bartosz Izbicki – renesansiniai vargonai

Atlikėjų nuotrauka

14 val. BALLO DEL FIORE. Senovinių šokių grupės „Ballare“ (vadovė – Guna Ezermale) ir senovinės muzikos grupės „Ludus“ (vadovė–Māra Birziņa, Latvija) koncertas.

Ankstyvojo šokio grupė „Ballare“ buvo įkurta Rygoje, Latvijoje 2000 metais. Jos repertuarą sudaro šokiai iš įvairių Europos šalių – Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir kt., pradedant nuo viduramžių, renesanso XV a. ir XVI a. iki Anglijos XVII a. šokių. Per šį laikotarpį Ballare kolektyvas dalyvavo daugelyje koncertų ir renginių, siūlydami savo auditorijai įvairius, ryškius, teatrinius spektaklius. Tokie spektakliai visada būna jaudinantys ir yra apdovanojami plačiu auditorijos jautrumu. Be to, Ballare šokėjai visuomet kviečia savo auditoriją prisijungti prieš šokio, tokiu būdu sukurdami malonią ir draugišką atmosferą. Ballare šokėjų kostiumai yra sukurti pačių šokėjų.  Nuo 2004 m. Ballare meno vadovė yra menų magistrė Guna Ezermale – sertifikuota baleto šokėja, profesionali choreografė, taip pat daugelio šokių, teatro ir senovinės muzikos spektaklių autorė bei konsultantė. Senosios muzikos ansamblis „Ludus“ (meno vadovė Māra Birziņa) buvo įkurtas 1988 m. Jis atlieka renesanso ir ankstyvojo baroko muziką. Ansamblis yra koncertavęs Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Ispanijoje. Jis nuolat bendradarbiauja su senovinių šokių grupe „Banchetto Musicale“ iš Vilniaus ir yra kartu koncertavę Lietuvoje ir Bauskės senosios muzikos festivalyje Latvijoje. Ansamblio nariai groja tradiciniais to laikmečio instrumentais – liutnia, barokine gitara, įvairių dydžių viola da gambomis ir išilginėmis fleitomis, fideliu ir barokiniu smuiku. Šiame koncerte ansamblio repertuarą sudarys daugiausia pagal XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios žymių asmenybių, daugiausiai Italijos šokių meistrų, tokių kaip Cesare Negri ir Fabritio Caroso rankraščius parengti šokiai, atsižvelgiant į Lietuvos valdovų ryšius su Italija. Šio laikotarpio rankraščiuose galima rasti ne tik šokių aprašymus, bet ir laikysenos, etiketo ir manierų aprašymus.  Tarp šokių „Ludus“ atliks italų smuikininko virtuozo Biagio Marini ir baroko smuikininko Marco Uccellini, ispanų kompozitoriaus Luis Venegas de Henestros kūrinius ir anglų baroko kompozitoriaus Matthew Locke suitą Nr. 8 D minor. Šiame ypatingame festivalio renginyje dalyvaus ir sopranas Rūdis Cebulis, ne tik pademonstruosiantis savo nuostabų balsą, bet ir šokio gabumus.

Atlikėjų nuotrauka

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Radvilos g. 3, Biržai)

15 val. MADRIGALAI PER DŽIAZO PRIZMĘ. Trio Tegelmann – Rajandi – Talts (Estija) koncertas.

Šis trio atlieka XVII a. madrigalus su lengva improvizacija ir žaismingai peržengia tiltus nuo Perselio bei Monteverdžio laikų iki šiuolaikinio Estijos kompozitorės Mingo Rajandi dainų interpretacijų. Meilė, netektis, džiaugsmas ir baimė yra dainų, sukurtų prieš šimtus metų, temos. Kontrabosas ir elektrinė gitara, praturtinta elektronika priverčia senąją muziką skambėti šviežiai, o naujos dainos skamba tarsi belaikės.Kadri Tegelmann yra Estijos mecosopranas gyvenanti Amsterdame. Jos kryptis yra barokinė muzika, bet taip pat ir šiuolaikiniai autoriai. Ji dažnai pasirodo teatriniuose pastatymuose, tokiose kaip šokio produkcija PINK PORTAL arba Mingo Rajandi mini-mono-opera „Tagahoovis“. Taip pat, ji yra klasikinės muzikos festivalio Palamuse „Suveklassika“ meno vadovė. Mingo Rajandi yra Estijos kompozitorė, tarpdisciplininė menininkė ir kontrabosistė gyvenanti Briuselyje. Ji dažnai dirba teatre ir kaip kompozitorė ir kaip atlikėja. Savo darbe ji dažnai balansuoja ant plonytės linijos tarp džiazo, eksperimentinių ir labiau akademinių žanrų. https://mingorajandi.com/ Marek Talts yra aukštai vertinamas gitaristas ir Estijos, žinomas dėl savo unikalių garso ir improvizacijų gebėjimų. Jis yra vertinamas ansamblio partneris bei solo menininkas, pristatantis savo projektus.

Atlikėjų nuotraukos

Rugsėjo 7 d. Sekmadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)

14 val. SUGRĮŽIMAS Į ARKADIJĄ: CLAUDIO MONTEVERDI ARIJOS IR DUETAI. Ansamblio „Duo Barocco“ (Lietuva) koncertas. Renata Dubinskaitė (mesocopranas, programos autorė), Saulė Šerytė (mecosopranas), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas). Graikų mitologijoje Arkadija buvo minima kaip vieta, kurioje gyveno miškų dievas Panas su nimfomis ir draugiškomis gamtos dvasiomis. Ilgainiui Arkadija tapo poetine sąvoka, išreiškiančia tyros gamtos viziją, harmoningą, civilizacijos nesugadintą pasaulį, apgyvendintą piemenėlių ir gamtos dievybių, idilišką žmonijos nekaltumo, autentiškų jausmų vietą – tai tarsi prarastas rojus, į kurį amžinai trokštame sugrįžti. Arkadijos idėja ir pastoralinės temos labai būdingos vėlyvojo renesanso ir ansktyvojo baroko poezijai, muzikai, dailei. Jos itin spalvingai išsiskleidžia XVII a. pradžios italų kompozitoriaus Claudio Monteverdi kūriniuose, kuriuose veikia piemenų, nimfų, Amūro ir kitų dievybių personažai, meilės išgyvenimai perteikiami lyginant juos su gamtos reiškiniais, dažnai pasitelkiamas šokio ritmas, atspindintis liaudišką muzikos pradą. Ansamblio „Duo Barocco” programoje dinamiškai keičiasi lyriškos, jausmingos ir šmaikščios, išdykėliškos arijos bei duetai. Muzikinius kūrinius lydi vaizdo projekcijos su Monteverdi amžininkų italų tapytojų darbais, kuriuose skleidžiasi nuostabaus meilės ir gamtos pasaulio – Arkadijos – vaizdai.

Nuotraukos autorė – Agnė Gintalaitė

18 val. MADRIGALAI PER DŽIAZO PRIZMĘ. Trio Tegelmann – Rajandi – Talts (Estija) koncertas.

Šis trio atlieka XVII a. madrigalus su lengva improvizacija ir žaismingai peržengia tiltus nuo Perselio bei Monteverdžio laikų iki šiuolaikinio Estijos kompozitorės Mingo Rajandi dainų interpretacijų. Meilė, netektis, džiaugsmas ir baimė yra dainų, sukurtų prieš šimtus metų, temos. Kontrabosas ir elektrinė gitara, praturtinta elektronika priverčia senąją muziką skambėti šviežiai, o naujos dainos skamba tarsi belaikės.Kadri Tegelmann yra Estijos mecosopranas gyvenanti Amsterdame. Jos kryptis yra barokinė muzika, bet taip pat ir šiuolaikiniai autoriai. Ji dažnai pasirodo teatriniuose pastatymuose, tokiose kaip šokio produkcija PINK PORTAL arba Mingo Rajandi mini-mono-opera „Tagahoovis“. Taip pat, ji yra klasikinės muzikos festivalio Palamuse „Suveklassika“ meno vadovė. Mingo Rajandi yra Estijos kompozitorė, tarpdisciplininė menininkė ir kontrabosistė gyvenanti Briuselyje. Ji dažnai dirba teatre ir kaip kompozitorė ir kaip atlikėja. Savo darbe ji dažnai balansuoja ant plonytės linijos tarp džiazo, eksperimentinių ir labiau akademinių žanrų. https://mingorajandi.com/Marek Talts yra aukštai vertinamas gitaristas ir Estijos, žinomas dėl savo unikalių garso ir improvizacijų gebėjimų. Jis yra vertinamas ansamblio partneris bei solo menininkas, pristatantis savo projektus.

Rugsėjo 12 d. Penktadienis

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Radvilos g.3, Biržai)

13 val. KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII A. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija). Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.

Spalio 9 d. Ketvirtadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)

17.30 val. „KARO LAIŠKAI“. Rašytojo ir filosofo Tomo Kačerausko istorinio romano apie XVII a. vidurio LDK kovas su Maskva pristatymas.

Spalio 10 d. Penktadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)

16.30 val. „TVANAS.ATGIMIMAS“. Lenkų režisieriaus Jerzy Hoffmann restauruoto ir skaitmenizuoto meninio filmo (1974/2014) ištraukų peržiūra ir aptarimas.

1655 M. KĖDAINIŲ UNIJA: PERGALĖ AR PRALAIMĖJIMAS? Lietuvos ir  Lenkijos istorikų diskusija (su sinchroniniu vertimu). Dalyvauja prof. dr. Aivas Ragauskas, dr. Gintautas Sliesoriūnas, Vilija Gerulaitienė (Lietuva), prof dr hab. Konrad Bobiatyński (Lenkija). Moderatorius – Rimantas Žirgulis.

Spalio 11 d. Šeštadienis

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3, Kėdainiai)

14 val. SUSITIKIMO SU KARALIUMI ZIGMANTU III VAZA LEGENDA. Baroko muzikos ansamblio „Concerto Riga“ (vadovė – Laura Šarova, Latvija) koncertas.

„Concerto Riga“ yra senosios muzikos ansamblis, įkurtas 2024 m. Jo muzikantai mokėsi Latvijos ir įvairių Europos šalių aukštosiose muzikos mokyklose: Muzikos ir menų privačiame universitete Vienoje (Austrija), Bazelio muzikos akademijoje (Šveicarija), Stokholmo karališkajame muzikos koledže ir kitose Kaip solistai, kameriniai muzikantai ir orkestrų nariai jie grojo visose Baltijos šalyse, Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir kitose Europos šalyse. Be aktyvios koncertinės veiklos, dalis Concerto Riga narių dar dėsto Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijoje. Concerto Riga pagrindinį dėmesį skiria instrumentinei muzikai, ypač garsių baroko laikotarpio kompozitorių kūriniams, kurie šiais laikais yra retai atliekami ir vis tebelaukia pelnyto atgaivinimo.

Koncerte „Susitikimo su karaliumi Zigmantu III Vaza legenda“ jūs išgirsite turtingo ir sudėtingo laikotarpio muziką: Adamo Jarzębskio kūrinius iš kolekcijos „Canzoni e concerti a due, tre, e quattro voci con basso continuo“ („Dainos ir koncertai dviem, trims ir keturiems balsams su nuolatiniu bosu“ (1627), o taip pat jo amžininkų, Italijos smuiko virtuozų Biagio Marini ir Giovanni Battista Buonamente bei kitų muziką, kuri bus grojama su istoriniais instrumentais.

FESTIVALĮ FINANSUOJA:

Lietuvos kultūros taryba

Kėdainių rajono savivaldybė

FESTIVALIO PARTNERIAI:

Adamo Mickiewicziaus institutas Lenkijoje

Uuskontsert

Biržų krašto muziejus „Sėla“

Biržų Vl.Jakubėno muzikos mokykla

Kauno rajono muziejus

Kėdainių dailės mokykla

Kėdainių muzikos mokykla

Kėdainių šviesioji gimnazija

Svėdasų seniūnija (Anykščių r.sav.)

Festivalio renginiai nemokami.

Renginiuose bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami festivalio renginiuose sutinkate būti matomi renginių nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai bei kita vaizdinė medžiaga bus skelbiama viešai.