muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris

muziejus3

Mauzoliejus

muziejus4

Amatų centras

muziejus5

Ulevičiaus muziejus

muziejus6

Paberžė

muziejus7

Monkutės Marks galerija

muziejus8

Minaretas

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Užlipk į dvaro parko minareto bokštą!

Yra laisvų vietų į artimiausią apsilankymą Dvaro parko minareto bokšte! Būtina išankstinė registracija. Registraciją rasite PASPAUDUS ČIA

Visa informacija apie dvaro parko minareto bokštą bei registracijos skelbiamos muziejaus svetainės skiltyje PADALINIAI, skiltyje DVARO PARKO MINARETAS

Primename, kad minareto išorę galima apžiūrėti savarankiškai, lankantis parke, o balandžio-spalio mėnesiais jo vidų ir bokštą pavieniai lankytojai gali aplankyti nemokamai muziejaus iš anksto paskelbtomis dienomis ir valandomis; taip pat minaretas lankomas kaip muziejaus organizuojamų ekskursijų po buvusią Kėdainių dvarvietę dalis. Apie tai plačiau rasite PASPAUDUS ČIA

Skaityti toliau
Ką veikti spalį?

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)

Iki spalio 4 d. veiks archeologinių radinių paroda „PO ŠIMTS PYPKIŲ“ Vilniečių pypkės XVII–XIX a. Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI amžiaus rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti tema, o šiandien, pasibaigus ilgus metus trukusiam moksliniam tyrimui, galime kalbėti ir apie savą žalingų įpročių istoriją: pastarųjų šimtmečių vilniečių rūkymo kultūra iš kitų Europos miestų išsiskiria savo įvairumu ir dinamiškumu. Ją pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Po šimts pypkių!”. Tai pirma Lietuvoje tokio pobūdžio paroda, kurioje surinktos molinės pypkės atskleidžia vilniečių tabako rūkymo įpročius ir jų dinamiką daugiau nei dviejų šimtų metų laikotarpiu. Lankytojai išvys molines pypkes, į Vilnių patekusias iš įvairių Europos pypkių dirbtuvių nuo Amsterdamo iki Stambulo, taip pat – vietines, savų meistrų gamybos. Parodą papildys autentiškos jų gamybos priemonės, su Vilniaus rūkaliais siejama ikonografija ir kiti eksponatai. Iš viso parodoje eksponuojama beveik 300 pypkių fragmentų. Parodoje eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų eksponatai. Lankymas mokamas įsigyjant muziejaus lankytojo bilietą.

Spalio 25 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Daugiakultūris centras (Paeismilgio g. 12B)

Spalio 4 d. 13 val. vyks tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio koncertas „Atminties giesmė”. Kamerinį vakarą kurs aktorius Giedrius Arbačiauskas, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Gleb Pyšniak. Jie kvies įsiklausyti į Vilniaus atmintį — asmenišką ir bendrą, trapią ir gyvą. Programa „Atminties giesmė“ gimsta iš rašytojo, humanisto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus tekstų. Jo kūryboje Vilnius atsiveria ne tik kaip miestas, bet ir kaip atminties, prarastų balsų, kultūrų sambūvio ir žmogiškojo orumo erdvė. Remiantis Kanovičiaus esė „Sapnas apie dingusią Jeruzalę“, kuriamas jautrus literatūros ir muzikos pasakojimas apie miestą, kuriame susitiko skirtingos tautos, kalbos, likimai ir tikėjimai. Čly žodis ir garsas papildo vienas kitą: skaitomi tekstai tampa vidiniu Vilniaus miesto balsu, o muzika atveria tai, kas lieka už žodžių — ilgesį, tylą, šviesą ir atminties trapumą. Skambės M. K. Čiurlionio, Césaro Cui, Duettissimo, Maurice’o Ravelio ir Anatolijaus Šenderovo muzika. Skirtingų epochų ir stilistikų kūriniai jungiami ne kaip atskiri numeriai, o kaip vientisos dramaturgijos dalys, lydinčios Kanovičiaus tekstų pasaulį – nuo lyrinio susikaupimo iki skausmingos istorijos atminties ir vilties. Renginys nemokamas.

Spalio 9 d. 12 val. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių r. skyriaus respublikinė konferencija „Visi kartu – esame stiprūs“.  Renginys nemokamas. Organizatorius – Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyrius.

Spalio 14 d. 10 val. Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės seminaras „Savivalda ir tautinės bendrijos: nuo dialogo iki dalyvavimo“. Renginys nemokamas. Organizatorius – Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybė. 

Spalio 17 d. 15 val. vyks koncertas „Prancūzų operos vakaras“ . Skambės J. Massenet, G. Bizet, Ch. Gounod, G. Meyerbeer ir J. Offenbach operų arijos bei duetai. Programoje – elegancijos, lengvo flirto, aistros ir dramos kupina muzika, vedanti klausytojus per platų emocijų pasaulį – nuo žaismingumo iki tragedijos.Atlikėjai: Vasarė Gritėnaitė – sopranas, Marius Bytautas – baritonas, Petro Bondar – fortepijonas. Bilietus galima įsigyti internetu: www.kakava.lt arba Daugiakultūrio centro kasoje. Bilieto kaina – 15 Eurų, senjorams ir mokiniams – 10 Eurų. Rengėjai – nepelno organizacija „Kita opera“.

Spalio 21 d. 17.30 val. vyks Josepho Achrono muzikos festivalio koncertas „Duo Andersson”. Duo Andersson koncerte smuikas ir fortepijonas prabils skirtingų epochų balsais — nuo žydiškosios melodikos ir Beethoveno veržlumo iki Francko romantinės gelmės bei Gershwino džiazo ir teatro spalvų Jaschos Heifetzo aranžuotėse. Programą atliks smuikininkė Julija Andersson ir pianistas Paulius Andersson, partneriai ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Todėl jų kuriamas muzikinis ryšys įgauna asmeninį matmenį: čia svarbus ne tik meistriškumas, bet ir jautrus įsiklausymas, reakcija, pasitikėjimas bei ilgainiui susiformavęs bendras sceninis kvėpavimas. Programoje skambanti Josepho Achrono „Hebrajų melodija“ atveria žydiškosios muzikinės atminties lauką – tai jautri, daininga ir emociškai koncentruota pjesė, kurioje smuikas priartėja prie žmogaus balso. Ludwigo van Beethoveno Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 4, op. 23 įneša energijos, dramatizmo ir gyvo muzikinio impulso, būdingo ankstyvajam kompozitoriaus kūrybos laikotarpiui. Vienas ryškiausių programos akcentų — Césaro Francko Sonata smuikui ir fortepijonui A-dur, sukurta kaip vestuvių dovana smuikininkui Eugène’ui Ysaÿe. Tai kūrinys, kuriame romantinė lyrika, vidinė įtampa ir švhesi pabaigos kulminacija susijungia į vientisą muzikinę dramaturgiją. Programą papildys George’o Gershwino pjesės Jaschos Heifetzo aranžuotėse, suteikiančios koncertui amerikietiško teatro, džiazo ritmų, elegancijos ir virtuoziško žaismingumo. Renginys nemokamas.

Iki lapkričio 5 d. veiks Laimos Mačiūnienės (tekstilė, Kėdainiai), Danguolės Civilkienės (tapyba, Kėdainiai), Jadvygos Kurmanskienės (keramika, Radviliškis), Donato Kurmanskio (keramika, Radviliškis) paroda „Kūrybinės dėlionės“.

Spalio 24 d. 15 val. Trakų kultūros ir meno centro moterų choro koncertas. Vadovai Brigita ir Jaunius Šakaliai. Koncertas nemokamas.

Spalio 25 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21)

Iki lapkričio 3 d. veiks paroda „Auksu žvilgantys sodai“. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Spalio 14 d. 10 val. tradicinių amatų meistrės Virginijos Sebestinienės edukacija „Vyžų pynimas“ pagal programą ,,Bendrystė – puiki galimybė pažinti ir kūrybiškai pažvelgti į senuosius amatus“.  Edukacijos metu supažindins dalyvius su senąja lietuvių vyžų pynimo tradicija, jų paskirtimi, parodys pagrindinius pynimo būdus ir mokys kaip pinti dekoratyvinę vyžą arba jos fragmentą. Dalyvavimas nemokamas. Būtina išankstinė registracija +370 645 05168

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija (J. Basanavičiaus g. 45)

Spalio 3 d. 12 val. Genovaitė Petronienė pristatys savo parodoje „Erdvė didesnė už mus“ esančius tapybos darbus ir kvies pokalbiui apie šiandienos žmogaus patirtis. Kaip mus veikia nuolat besikeičiantis pasaulis? Iš kur kyla nerimas, vienišumas, prasmės stoka? Kas padeda žmogui jaustis geriau, atrasti vidinę pusiausvyrą ir gyventi pilniau? Renginys nemokamas. 

Iki spalio 15 d. veiks Lietuvių kilmės Kolumbijos menininkės Nijolės Šivickas de Mockus (1925–2018) kūrybos paroda „Visata iš spiralės“. Parodos atidarymas liepos 31 d. 17 val. Paroda kvies pažinti vieną ryškiausių Lietuvos diasporos menininkių Lotynų Amerikoje. Kėdainių rajone gimusi kūrėja savo gyvenimo kelią tęsė Vokietijoje, o vėliau Kolumbijoje, kur išplėtojo savitą meninę kalbą, paremtą organiškomis gamtos formomis, keramika, skulptūra ir erdvinėmis instaliacijomis. Parodoje pristatomi skirtingų kūrybos laikotarpių darbai atskleidžia menininkės vizionierišką mąstymą, ryšį su gamta ir žmogaus egzistencijos cikliškumu. Spiralė čia tampa pagrindiniu simboliu, jungiančiu laiką, atmintį, judėjimą ir nuolatinį virsmą. 2026 m. Nijolės Šivickas šeima Lietuvai dovanojo dalį kūrybinio palikimo, kurį sudaro 209 meno objektai (skulptūra, tapyba, grafika ir piešiniai) iš įvairių laikotarpių. Kolekcija iš Bogotos Klaipėdos jūrų uostą pasiekė sausio mėn. II-oje pusėje. Kėdainiuose bus eksponuojama tik dalis šios kolekcijos. Parodos lankymas nemokamas.

Iki spalio 17 d. Janinos Monkutės – Marks muziejuje – galerijoje veiks Genovaitės Petronienės tapybos darbų paroda „Erdvė didesnė už mus“. Genovaitė Petronienė, gimusi 1970 m, užaugusi Kėdainiuose ir gyvenanti Vilniuje, kuria miesto ir žmogaus vidinio portreto tematika ir dalyvauja grupinėse tapybos ir fotografijos parodose. Genovaitės kūrybą praturtina jos nueitas kelias ir profesinis gyvenimas. Įgavusi psichologės ir psichoterapeutės išsilavinimą visą gyvenimą dirbo psichoterapinį darbą, tad ją domina psichologiniai žmonių būsenų portretai. Šias būsenas ji aprašo ir savo išleistose 5-iose grožinėse ir 3-jose psichologinėse knygose, o į kūrybiškumą gilinosi Vilniaus Dailės Akademijoj 8 metus dėstydama kūrybiškumo psichologiją. Jos kūrybą įkvėpė E. Hopper, M. Desgrandchamps, Giorgio De Chirico kūriniai. Pagrindiniai kūrybos bruožai- didelės tuščios erdvės, apleistos vietos, žmonės ir erdvė, siurrealistiniai motyvai, erdvėse tvyro vienišumas, nematoma grėsmė, jaudinanti paslaptis. Iš psichoterapinės veiklos ji semiasi vidinio pasaulio atspalvius ir gilų požiūrį, taip pat jos kūrybą maitina vaikystės patirtys: „Man artimus vaizdus nemaža dalimi lėmė tai, kad duag būdavau Kėdainių chemijos gamykloje, kur dirbo abu mano tėvai. Keleto metų mergaitei cechai, kranai, rezervuarai, trąšų kalnai atrodė milžiniško dydžio, dideli pramoniniai pastatai atrodė baugiai gražūs. Šalia Kėdainių iš visų pusių plytėjo lygumos, kurios tada atrodė tokios bekraštės, o dangus toks aukštas. Daug laiko leisdavau viena, vaikščiodavau po tuščias blokinio kvartalo gatves, statybas, kartais atrodė, kad aš tokia maža, o pasaulis toks grėsmingai didelis, kad aš tiesiog išnykstu, kitais kartais jausdavau kad susilieju su didingu neaprėpiamu pasauliu. Ta dydžio grėsmė, šalia kurio mano maža gyvybė atrodė tokia trapi, sustiprindavo grožio pojūtį, maišėsi su mano stebuklingais vaikiškais sapnais, kuriuose atsidurdavau erdvėse, kur pasaulio reiškiniai, daiktai, būtybės tarsi buvo daug labiau gyvos. Visi šie potyriai ir dabar gyvena manyje, ir dabar man tebereikia tos didelės, skaidrios, kietos, tuščios erdvės ir apvalančios vienatvės. Kadangi daug keliavau po rytų Europą, vis ieškojau panašių į mano vaikystės pastatų ir erdvių arba tiesiog tapiau savo pajautas ir sapnus“.

Spalio 23 d. 17 val. atidaroma Janinai Monkutei-Marks ir Kėdainiams skirta pirmoji tarptautinė šiuolaikinio meno trienalė „Dialogai“. Paroda veiks iki 2027 m. sausio 31 d.

Nuo spalio 23 d. iki 2027 sausio 31 d. veiks tarptautinė šiuolaikinio meno trienalė „Dialogai“, skirta Janinai Monkutei – Marks ir Kėdainiams. Lankymas nemokamas.

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Spalio 25 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamas lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį.

Iki spalio 31 d. veiks Radviliškio miesto kultūros centro Respublikinio dailės mokytojų ir menininkų seminaro – plenero „Kurkime kartu“ kūrybinių darbų paroda „Paberžės dvasia“. Parodos autoriai: Ilona Žvinakienė, Vida Žukienė, Irina Kareivienė, Dalia Morkienė, Rita Adomaitienė, Inga Ginkevičiūtė, Neringa Kestenienė, Vaida Griciuvienė, Anupras Paulauskas, Toma Matulevičienė, Sigitas Laurutis, Audronė Kudžmaitė, Jadvyga Kurmanskienė, Viktorija Oleinikova, Kęstutis Kasperavičius, Jolanta Akučkienė, Ramūnas Dagys.

.

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
2026-07-29 11:00-2026-10-09 15:00
Archeologinių radinių paroda „PO ŠIMTS PYPKIŲ“ Vilniečių pypkės XVII–XIX a.
Didžioji g. 19
2026-07-31 17:00-2026-10-15 17:00
Paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“
J. Basanavičiaus g. 45 Kėdainiai
2026-08-28 17:00-2026-11-03 15:00
Paroda „Auksu žvilgantys sodai“
Radvilų g. 21 Kėdainiai
Visi renginiai
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. 

Muziejaus ekspozicijos: 

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

 

Muziejaus fondai 

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės. 

Visos muziejuje esančios vertybės yra suskirstytos į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos  –  etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės.

Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių bei gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro įvairios vertybės: nuo buities rakandų, iki istorinių vertybių. Savo verte šiuose fonduose išsikiria ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.) bei kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spauda ir literatūra. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Savo verte išsiskiria kokliai su Radvilų bei kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII aa. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Čia saugoma Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės bei vertybės, neturinčios sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Mūsų muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas vertybes. Skaitmeninius vertybių vaizdus rasite:

 

Muziejui priklauso 6 padaliniai:

Daugiakultūris centras

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Tradicinių amatų centras Arnetų name

 Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija

 

Bendraukime socialiniuose tinkluose:

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info