FESTIVALIO „RADVILIADA 2025“ PROGRAMA
Rugpjūčio 15 d. Penktadienis
Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus didžiojoje salėje (J.T.Vaižganto g.16, Svėdasai)
15 val. „KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII a. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija).
Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.
Rugsėjo 4 d. Ketvirtadienis
Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r. sav.)
18 val. „KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII A. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija).
Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.
Rugsėjo 5 d. Penktadienis
Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje (Didžioji g.62, Kėdainiai)
15.30 val. „GYMNASIUM ILLUSTRE CAIODUNENSE. KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ EVANGELIKŲ REFORMATŲ MOKYKLAI – 400 METŲ“. Prof. dr. Raimondos Ragauskienės, prof. dr. Aivo Ragausko ir prof. dr. Deimanto Karvelio diskusija. Moderatorius – Rimantas Žirgulis
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3, Kėdainiai)
17.30 val. FRANÇOIS-ANDRÉ DANICAN PHILIDOR (1726–1795) KŪRYBOS DIPTIKAS.
Ištraukos iš kantatos „Amžiaus daina” (lot. Carmen Saeculare). Vieno veiksmo komiška opera (1759) „Batsiuvys Blezas” (pranc. Blaise le savetier). Dalyvauja: baroko operos kūrėjų kolektyvas LIETO FINE (Lietuva, Latvija, Austrija).
Rugsėjo 6 d. Šeštadienis
Tradicinių amatų centro Arnetų name kieme (Radvilų g.21, Kėdainiai)
10 – 14 val. Amatų demonstravimas Tradicinių amatų centro Arnetų name kieme
Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)
11 val. „KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII A. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija). Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3, Kėdainiai)
12 val. KIPRIJONAS BAZILIKAS – EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYTINĖ MUZIKA IŠ XVI A. RADVILŲ DVARO. Sakralinės muzikos ansamblio „Jerycho“ (vadovas – Bartosz Izbicki, Lenkija) koncertas.
Koncerto programoje išgirsite beveik visus išlikusius Kiprijono Baziliko iš Seradzo (~1535 m. – ~1600 m.) muzikinius kūrinius: 10 polifoninių kompozicijų (iš 13 išlikusių) ir 4 monofonines. Didžiąją savo gyvenimo dalį Kiprijonas Bazilikas praleido Lietuvoje, tarnaudamas Radvilos Juodojo, gerai žinomo Kalvinizmo globėjo, dvare. Kiprijonas kūrė muziką sakraliniams tekstams lenkų kalba ir jo darbai yra išsaugoti protestantų giesmynuose (taip pat Vilniaus giesmyne). Tai yra dvaro muzika, kuri apjungia kontrapunktinį moteto meną (įskaitant „cantus firmus“ metodikos naudojimą) ir formos aiškumą. Itin įdomios bus 4 monofoninės dainos, kurios bus atliekamos Bartosz‘o Izbicki‘o su pridedama (rekonstruota) harmonija. Taip pat, daugelyje polifoninių kompozicijų, ieškant kompozitoriaus įkvėpimo šaltinio, atlikėjai pristatys vieną balsą, naudojamą kaip cantus firmus. Prie Kiprijono Baziliko kompozicijų ansamblis pridėjo kūrinius, kurie XVI a. pasiekė didelį populiarumą – tai plačiai žinomos pasaulietinės kompozicijos (daugiausiai anonimiškos) kartu su adaptuotais religiniais tekstais (kontrafaktūros technika).
Ansamblis JERYCHO, vad. Bartosz Izbicki:
Alicja Sulkowska, Małgorzata Izbicka – cantus
Paweł Szczyciński, Barbara Sobolewska – altas
Mateusz Grzyb, Maciej Królikowski – tenoras
Łukasz Kalisz, Stanisław Szczyciński – bosas
Muzikantai:
Jan Kiernicki – renesanso liutnia
Przemysław Pogocki – archiliutnia, renesanso gitara
Justyna Rekść-Raubo – viola da gamba
Bartosz Izbicki – renesanso vargonai, kilnojami vargonai
14 val. BALLO DEL FIORE. Senovinių šokių grupės „Ballare“ (vadovė – Guna Ezermale) ir senovinės muzikos grupės „Ludus“ (vadovė–Māra Birziņa, Latvija) koncertas.
* Ballare (it.) – šokti. Ankstyvojo šokio grupė „Ballare“ buvo įkurta Rygoje, Latvijoje 2000 metais. Jos repertuarą sudaro šokiai iš įvairių Europos šalių – Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir kt., pradedant nuo viduramžių, renesanso XV a. ir XVI a. iki Anglijos XVII a. šokių. Per šį laikotarpį Ballare kolektyvas dalyvavo daugelyje koncertų ir renginių, siūlydami savo auditorijai įvairius, ryškius, teatrinius spektaklius. Tokie spektakliai visada būna jaudinantys ir yra apdovanojami plačiu auditorijos jautrumu. Be to, Ballare šokėjai visuomet kviečia savo auditoriją prisijungti prieš šokio, tokiu būdu sukurdami malonią ir draugišką atmosferą. Ballare šokėjų kostiumai yra sukurti pačių šokėjų. Nuo 2004 m. Ballare meno vadovė yra menų magistrė Guna Ezermale – sertifikuota baleto šokėja, profesionali choreografė, taip pat daugelio šokių, teatro ir senovinės muzikos spektaklių autorė bei konsultantė. Senosios muzikos ansamblis „Ludus“ buvo įkurtas 1988 m. Ansamblio repertuare renesanso ir ankstyvojo baroko muzika. Ansamblis yra koncertavęs Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Ispanijoje. Jis nuolat bendradarbiauja su senovinių šokių grupe „Banchetto Musicale“ iš Vilniaus ir yra kartu koncertavę Lietuvoje ir Bauskės senosios muzikos festivalyje Latvijoje. Ansamblio nariai groja tradiciniais to laikmečio instrumentais – liutnia, barokine gitara, įvairių dydžių viola da gambomis ir išilginėmis fleitomis, fideliu ir barokiniu smuiku. Ansamblio meno vadovė Māra Birziņa.
Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Radvilos g. 3, Biržai)
15 val. MADRIGALAI PER DŽIAZO PRIZMĘ. Trio Tegelmann – Rajandi – Talts (Estija) koncertas.
Šis trio atlieka XVII a. madrigalus su lengva improvizacija ir žaismingai peržengia tiltus nuo Perselio bei Monteverdžio laikų iki šiuolaikinio Estijos kompozitorės Mingo Rajandi dainų interpretacijų. Meilė, netektis, džiaugsmas ir baimė yra dainų, sukurtų prieš šimtus metų, temos. Kontrabosas ir elektrinė gitara, praturtinta elektronika priverčia senąją muziką skambėti šviežiai, o naujos dainos skamba tarsi belaikės. Kadri Tegelmann yra Estijos mecosopranas gyvenanti Amsterdame. Jos kryptis yra barokinė muzika, bet taip pat ir šiuolaikiniai autoriai. Ji dažnai pasirodo teatriniuose pastatymuose, tokiose kaip šokio produkcija PINK PORTAL arba Mingo Rajandi mini-mono-opera „Tagahoovis“. Taip pat, ji yra klasikinės muzikos festivalio Palamuse „Suveklassika“ meno vadovė. Mingo Rajandi yra Estijos kompozitorė, tarpdisciplininė menininkė ir kontrabosistė gyvenanti Briuselyje. Ji dažnai dirba teatre ir kaip kompozitorė ir kaip atlikėja. Savo darbe ji dažnai balansuoja ant plonytės linijos tarp džiazo, eksperimentinių ir labiau akademinių žanrų. Marek Talts yra aukštai vertinamas gitaristas ir Estijos, žinomas dėl savo unikalių garso ir improvizacijų gebėjimų. Jis yra vertinamas ansamblio partneris bei solo menininkas, pristatantis savo projektus.
Rugsėjo 7 d. Sekmadienis
Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)
14 val. SUGRĮŽIMAS Į ARKADIJĄ: CLAUDIO MONTEVERDI ARIJOS IR DUETAI. Ansamblio „Duo Barocco“ (Lietuva) koncertas. Renata Dubinskaitė (mesocopranas, programos autorė), Saulė Šerytė (mecosopranas), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas). Graikų mitologijoje Arkadija buvo minima kaip vieta, kurioje gyveno miškų dievas Panas su nimfomis ir draugiškomis gamtos dvasiomis. Ilgainiui Arkadija tapo poetine sąvoka, išreiškiančia tyros gamtos viziją, harmoningą, civilizacijos nesugadintą pasaulį, apgyvendintą piemenėlių ir gamtos dievybių, idilišką žmonijos nekaltumo, autentiškų jausmų vietą – tai tarsi prarastas rojus, į kurį amžinai trokštame sugrįžti. Arkadijos idėja ir pastoralinės temos labai būdingos vėlyvojo renesanso ir ansktyvojo baroko poezijai, muzikai, dailei. Jos itin spalvingai išsiskleidžia XVII a. pradžios italų kompozitoriaus Claudio Monteverdi kūriniuose, kuriuose veikia piemenų, nimfų, Amūro ir kitų dievybių personažai, meilės išgyvenimai perteikiami lyginant juos su gamtos reiškiniais, dažnai pasitelkiamas šokio ritmas, atspindintis liaudišką muzikos pradą. Ansamblio „Duo Barocco” programoje dinamiškai keičiasi lyriškos, jausmingos ir šmaikščios, išdykėliškos arijos bei duetai. Muzikinius kūrinius lydi vaizdo projekcijos su Monteverdi amžininkų italų tapytojų darbais, kuriuose skleidžiasi nuostabaus meilės ir gamtos pasaulio – Arkadijos – vaizdai.
18 val. MADRIGALAI PER DŽIAZO PRIZMĘ. Trio Tegelmann – Rajandi – Talts (Estija) koncertas.
Šis trio atlieka XVII a. madrigalus su lengva improvizacija ir žaismingai peržengia tiltus nuo Perselio bei Monteverdžio laikų iki šiuolaikinio Estijos kompozitorės Mingo Rajandi dainų interpretacijų. Meilė, netektis, džiaugsmas ir baimė yra dainų, sukurtų prieš šimtus metų, temos. Kontrabosas ir elektrinė gitara, praturtinta elektronika priverčia senąją muziką skambėti šviežiai, o naujos dainos skamba tarsi belaikės. Kadri Tegelmann yra Estijos mecosopranas gyvenanti Amsterdame. Jos kryptis yra barokinė muzika, bet taip pat ir šiuolaikiniai autoriai. Ji dažnai pasirodo teatriniuose pastatymuose, tokiose kaip šokio produkcija PINK PORTAL arba Mingo Rajandi mini-mono-opera „Tagahoovis“. Taip pat, ji yra klasikinės muzikos festivalio Palamuse „Suveklassika“ meno vadovė. Mingo Rajandi yra Estijos kompozitorė, tarpdisciplininė menininkė ir kontrabosistė gyvenanti Briuselyje. Ji dažnai dirba teatre ir kaip kompozitorė ir kaip atlikėja. Savo darbe ji dažnai balansuoja ant plonytės linijos tarp džiazo, eksperimentinių ir labiau akademinių žanrų.Marek Talts yra aukštai vertinamas gitaristas ir Estijos, žinomas dėl savo unikalių garso ir improvizacijų gebėjimų. Jis yra vertinamas ansamblio partneris bei solo menininkas, pristatantis savo projektus.
Rugsėjo 12 d. Penktadienis
Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Radvilos g.3, Biržai)
13 val. KAS SLEPIASI PONIOS GARDEROBE: XVIII A. MOTERS APRANGA IR KOSTIUMO ETIKETAS“. Paskaita-edukacinis užsiėmimas. Lektorė Eglė Kukytė (Istorinės rekonstrukcijos studija). Daug ką žavi senovinė apranga, ypač ta, kuri reprezentuoja taip romantizuojamą dvaro gyvenimą. Tačiau ar daugelis šiandien galėtų pasakyti kuo XVIII amžiuje skyrėsi prancūziška suknelė nuo angliškos arba kokia buvo tikroji korseto paskirtis? Mūsų atmintyje išlieka vis mažiau informacijos apie patį kasdieniškiausią mūsų gyvenimo aspektą – mūsų drabužius, kuriuos kažkada dėvėjome. Šis užmaršumas skatina stereotipų ir net mitų, susijusių su praeities apranga, atsiradimą. Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė edukacijoje bandys griauti visus šiuos mitus ir įrodyti, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kad kartais jį bando vaizduoti šiuolaikinė pop-kultūra. Edukacijos metu bus pristatytas XVIII a. antrosios pusės kostiumas, demonstruojant jo detales, pradedant apatiniais ir baigiant aksesuarais, bei susipažinsime kas buvo iki šio kostiumo ir kaip iki jo buvo ateita.
Spalio 9 d. Ketvirtadienis
Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)
17.30 val. „KARO LAIŠKAI“. Rašytojo ir filosofo Tomo Kačerausko istorinio romano apie XVII a. vidurio LDK kovas su Maskva pristatymas.
Spalio 10 d. Penktadienis
Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai)
16.30 val. „TVANAS.ATGIMIMAS“. Lenkų režisieriaus Jerzy Hoffmann restauruoto ir skaitmenizuoto meninio filmo (1974/2014) ištraukų peržiūra ir aptarimas.
1655 M. KĖDAINIŲ UNIJA: PERGALĖ AR PRALAIMĖJIMAS? Lietuvos ir Lenkijos istorikų diskusija (su sinchroniniu vertimu). Dalyvauja prof. dr. Aivas Ragauskas, dr. Gintautas Sliesoriūnas, Vilija Gerulaitienė (Lietuva), prof dr hab. Konrad Bobiatyński (Lenkija). Moderatorius – Rimantas Žirgulis.
Spalio 11 d. šeštadienis
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3, Kėdainiai)
14 val. SUSITIKIMO SU KARALIUMI ZIGMANTU III VAZA LEGENDA. Baroko muzikos ansamblio „Concerto Riga“ (vadovė – Laura Šarova, Latvija) koncertas.
Festivalio renginiai nemokami.
Festivalio rengėjas – Kėdainių krašto muziejus
Festivalį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė
Festivalio partneriai: Adamo Mickiewicziaus institutas (Lenkija), Uuskontsert (Estija), Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla, Kauno rajono muziejus, Kėdainių dailės mokykla, Kėdainių muzikos mokykla, Kėdainių šviesioji gimnazija, Svėdasų seniūnija (Anykščių r.sav.).
Renginiuose bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami festivalio renginiuose sutinkate būti matomi renginių nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai bei kita vaizdinė medžiaga bus skelbiama viešai.
Festivalio informaciją sekite:
https://www.facebook.com/festivalisradviliada
https://kedainiumuziejus.lt/festivaliai/radviliada-2025/
