Kėdainių krašto muziejus

2026 13 gegužės

Kviečia Czesławo Miłoszo festivalis 2026

Festivalis, skirtas kraštiečiui, Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui atminti.

Šiemet minime 115 – ąsias poeto, eseisto gimimo metines. Czesławas Miłoszas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose netoli Kėdainių, tad neatsitiktinai visas birželio mėnuo taps gyvu jo kūrybos ir idėjų atgarsiu.

Festivalio renginiai, kviesdami į susitikimą su Miłoszo pasauliu – jautriu, mąsliu ir giliu, vyks ne tik Kėdainiuose, bet ir poeto gimtuosiuose Šeteniuose.

CZ.MIŁOSZO FESTIVALIO 2026 PROGRAMA

Birželio 5 d., penktadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

16.30 val. „DVARAS KAIP INTELEKTINĖ SALA, ARBA APIE KITOKIUS XIX A. LIETUVOS DVARUS“. Dr. Redos Griškaitės (Lietuvos istorijos institutas) paskaita. Reda Griškaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja daug dėmesio skirianti istorijos mokslų sklaidai, yra išvertusi į lietuvių kalbą istorinės ir memuarinės literatūros. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros raida, institucijos; Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida XVIII a. pab.–XIX a. 7 deš. ir Lietuvos romantinė istoriografija. 2020 m. buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius už indėlį į Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros istorijos raidą. 2021 m. jai buvo įteikta Martyno Mažvydo mokslinių tyrimų premija.

17.30 val. „MIŁOSZAS KVADRATU“. Justynos Rekść-Raubo (Lenkija) ir Anthony Miłosz (JAV) muzikinis projektas. Tai muzikinė-poetinė kelionė, sujungsianti skirtingas epochas ir stilius – nuo Renesanso ir baroko iki šiuolaikinės elektronikos bei populiariosios muzikos užuominų. Programoje skambės Anthony Miłoszo ir Justynos Rekść-Raubo kūriniai iš albumo „Rzeki“ („Upės“), lydimi Czesławo Miłoszo poezijos. Scenoje susitiks violončelė, viola da gamba (istorinė ir elektrinė) ir elektronika, o visumą papildys įspūdingos Maciejaus Walczako vizualizacijos. Festivalio dalyvių laukia valandos trukmės patirtis, kurioje išnyks ribos tarp seno ir naujo, klasikos ir šiuolaikiškumo. Atlikėjai:Justyna Rekść-Raubo – violončelė, viola da gamba, elektronika. Maciej Walczak – vizualizacijos. Jacek Kołtuniak – garso inžinerija

Birželio 7 d., sekmadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

13.00 val. Ansamblio BABADAG (Lenkija-Lietuva) koncertas. Lenkų ir lietuvių postfolkloro grupė, jungianti tradicinę muziką su šiuolaikiniais garsais ir netikėtomis formomis. Jų kūryboje susipina lenkų baladės, lietuvių sutartinės, akustiniai ir elektroniniai instrumentai.

Albume „Šulinys“ grupė atsigręžia į lietuvių folklorą – tradicines dainas ir sutartinių kanonus, kuriuos papildo lenkų ir lietuvių mitologijos motyvai. Naujausias albumas „Bestiarijus“ įkvėptas Suvalkų ir Vilnijos regionų tradicijų ir pasakoja apie dvi esmines žmogaus patirtis – meilę ir mirtį. Šios temos atskleidžiamos per gyvūnų simboliką, kurioje susipina archajiški vaizdiniai ir šiuolaikinė muzikinė kalba. Scenoje skambės šiuolaikiškai interpretuotos tradicinės melodijos, kuriose natūraliai susilies lietuvių ir lenkų kultūros, o sena pereis į nauja. Atlikėjai: Ola Bilińska – balsas, elektrinė gitara, sintezatorius, kilpinė stotis. Dominyka Kriščiūnaitė-Plikšnienė – balsas, mušamieji. Lauksmina Kriščiūnaitė – balsas, mušamieji, kanklės. Raminta Kriščiūnaitė – balsas, mušamieji. Sebastian Witkowski – bosinė gitara, sintezatorius. Igor Nikiforow – balsas, elektrinė gitara, būgnai, metalofonas.

Birželio 8 d., pirmadienis – birželio 9 d., antradienis

Cz.Miłoszo kultūros centre Šeteniuose

JAUNIMAS SKAITO MIŁOSZĄ. Lietuvių ir lenkų moksleivių iniciatyva. Tai kultūrinė-edukacinė iniciatyva, skirta 16–19 metų jaunimui, kviesianti pažinti Czesławo Miloszo kūrybą jo gimtinėje. Skaitymai vyks Šeteniuose – simbolinėje Milošo kūrybos erdvėje. Po jų dalyviai reflektuos patirtį kūrybinėmis formomis, o kitą dieną vyks diskusija „Ką išgirdau skaitydamas Milošą?“.

Birželio 9 d., antradienis

Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salėje

16 val. Parodos „DOVANA. CZESŁAWO MIŁOSZO POEZIJA KATARZYNOS KARPOWICZ TAPYBOJE“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvaus ir parodos autorė Katarzyna Karpowicz. Parodos pavadinimas „Dovana“ susijęs su vienu jautriausių Miłoszo eilėraščių. Tai apmąstymas apie gyvenimo grožį, kuris – kaip ir Karpowicz paveiksluose – visuomet persipina su nerimo gaida. Parodoje eksponuojami paveikslai, kuriuose susipina sapnai, nuojautos ir literatūrinės inspiracijos, kviečiančios į jautrią ir asmenišką patirtį. Paveiksluose užfiksuoti išgyvenimai, emocijos ir mintys, kuriuos menininkė nepaprastai jautriai perkelia į drobę. Jos darbai pasakoja apie kasdienybę, tylą, ilgesį ir akimirkas, kurios dažnai lieka mūsų nepastebėtos. Kiekvienas paveikslas – atskira istorija, subtili, jaudinanti ir labai asmeniška. Menininkė prisimena, kaip lankydamasi Vilniuje ir Šeteniuose ypatingą dėmesį atkreipė į tų vietų spalvas – rudumą, žemės ir medžių žievės atspalvius, saulės išblukintas gatves. Paveiksluose taip pat galima rasti intensyvių akcentų: bijūnų rožinė spalva bei gilus mėlis ir ultramarinas, primenantys vakaro dangų virš Vilniaus. Katarzyna Karpowicz – dailininkė, gimusi 1985 metais Krokuvoje. Studijavo Krokuvos dailės akademijoje – profesorių Grzegorzo Bednarskio ir Leszeko Misiako studijose; 2010 metais gavo diplomą su pagyrimu. Viena talentingiausių savo kartos kūrėjų, 2014–2019 metais nuolat laikėsi „Jaunojo meno kompaso“ („Kompas Młodej Sztuki“) reitingų pirmajame dešimtuke, 2017 ir 2018 metais užėmė antrą vietą. Katarzynos Karpowicz darbų galima rasti Gdansko šiuolaikinio meno muziejaus, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN rinkiniuose, taip pat daugybėje privačių kolekcijų Lenkijoje ir užsienyje. Paroda veiks iki liepos 26 d.

Birželio 12 d., penktadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

16.30 val. „AR DESOVIETIZACIJA ŠIANDIEN VIS DAR AKTUALI?“ Doc. Dr. Nerijos Putinaitės (VU TSPMI) paskaita – diskusija. Nerija Putinaitė – VU TSPMI docentė, humanitarinių mokslų daktarė. Profesinių interesų kryptys – Kanto praktinė filosofija, šiuolaikinė praktinė filosofija, Lietuvos filosofijos ir kultūros istorija. Dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute. 2004-2006 m. buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjos pavaduotoja, 2006-2008 m. patarėja studijų ir mokslo klausimais. 2008-2012 m. LR švietimo ir mokslo viceministrė, atsakinga už studijas ir mokslą. Nuo 2013 m. VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros dėstytoja.

17.30 val. VÄRAV / VĀRTI / VARTAI. Grupės „The Baltic Sisters“ (Lietuva, Latvija, Estija) koncertas. Keturių balsų susitikimas, sujungiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicijas. Grupė gimė 2022 m. Lisabonoje, o šiandien jų muzikoje susilieja skirtingų Baltijos šalių dainavimo pasauliai. Koncerte suskambės lietuvių, latvių ir estų liaudies dainos – nuo autentiškų melodijų iki subtiliai susipinančių daugiabalsių, kuriančių švelnų, hipnotizuojantį skambesį. Tai muzika, kviečianti sustoti, įsiklausyti ir pajusti bendrą kultūrinį pulsą. Koncerte skambės dainos iš debiutinio albumo „Värav / Vārti / Vartai“. Atlikėjos: Marion Selgall (Estija), Vineta Romāne (Latvija), Liene Skrebinska (Latvija), Laurita Peleniūtė (Lietuva).

Birželio 13 d., šeštadienis

Kėdainių kultūros centre (J.Basanavičiaus g.24)

17.00 val. „MĄSTANTI BARAKŲ ŠIRDIS“. „Solo teatro“ spektaklis. Dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar. Dokumentinis spektaklis, pasakojantis apie trijų moterų likimus istorinių genocidų akivaizdoje – Olandijos žydaitės Etty Hillesum (žuvusios Aušvice II-jo pasaulinio karo metais), lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės (šešiolikmetės, pokaryje ištremtos į sovietų lagerį) bei ukrainietės Natalijos Skrinnik, mėnesį praleidusios rusų nelaisvėje netoli Bučos, prasidėjus karui Ukrainoje. Trys herojės, trys epochos, trys gyvenimai „barakuose“ – kuomet iš žmogaus atimama jo tapatybė, ateitis, sutrypiama žmogiškoji vertė… Kai lieka vienintelis ginklas – tikėjimas, malda, daina. Kai nevilties akivaizdoje pabunda vidinė laisvė – stipresnė už prievartą, atverianti žmoguje slypinčias neregimas galias. Spektaklyje panaudotos ištraukos iš Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos „Likimo išbandymai“, Etty Hillesum laiškų ir dienoraščių fragmentai (vertė Aušra Gudavičiūtė ir Birutė Mar). Ukrainietės Natalijos Skrinnik pasakojimą užrašė ir išvertė B. Mar. Kompozitorius – Antanas Kučinskas. Dailininkė – Indrė Pačėsaitė. Vaizdo projekcijų dailininkas – Marius Vilčinskas. Choreografė, režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė. Šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas. Vaidina: NATALIJA – Aleksandra Metalnikova arba Elzė Gudavičiūtė. ETĖ – Birutė Mar. JOANA – Saulė Emilija Rašimaitė arba Alvydė Pikturnaitė

Birželio 18 d., ketvirtadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

17.30 val. „MANO SUSITIKIMAI SU CZESŁAWU MIŁOSZU“. TV žurnalisto ir rašytojo Ryčio Zemkausko paskaita. Rytis Zemkauskas – Lietuvos žurnalistas ir kūrybos žmogus – rašytojas, dėstytojas, daugybės televizijos laidų autorius ir režisierius – „Alchemija“, „Snobo kinas“, taip pat laidos „Pasivaikščiojimai“ kūrėjas.

Birželio 19 d., penktadienis

Kėdainių kultūros centre (J.Basanavičiaus g.24)

18 val. Mažoji oratorija „KURTINIO GIESMĖ“, pagal Č. Milošo romaną „ISOS SLĖNIS“. Režisierė Erika Usevičiūtė. Specialiai festivaliui meniniam projektui sukurti ir įgyvendinti suburta Kėdainių mieste ir rajone veikiančių menininkų, kūrėjų, atlikėjų komanda dovanos festivalio dalyviams įspūdingą romano „Isos slėnis“ interpretaciją.

Birželio 20 d., šeštadienis

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

21 val. „THRESHOLD/ANAPUS“. Bartošo Eiliako koncertas. Bartoš Eiliakas – elektroakustinės muzikos kompozitorius, multiinstrumentalistas. Savo muzikoje Bartoš jungia klasikinio (fortepijonas, gitaros, smuikas, altai, violončelė), elektroninio (sintezatorius) ir tradicinio (gongai, ronroco, fleita, būgnai ir kiti) instrumento garsus, kurdamas autentišką, kinematografišką muzikinį peizažą, perkeliantį klausytoją į sapnų, fantazijų ir vizijų pasaulį. Kompozitoriaus kelias į muziką prasidėjo šeimoje – jis gimė ir augo Lietuvos gongų meistrų Alicijos ir Ričardo Eiliako namuose. Ši unikali aplinka ir ankstyvas susidūrimas su tradiciniais instrumentais suformavo autentišką muzikinį pojūtį ir gebėjimą jungti archajiškus garsus su klasikine bei šiuolaikine muzika. „Visa mano muzika turi labai savitą tikslą – nuvesti klausytoją į kelionę į savo vidų. Man kiekviena kompozicija ir albumas turi konkrečią istoriją, tačiau dar svarbiau ne pati istorija, o tai, kad kiekvienas klausytojas atrastų kažką savo – patirtį, kuri reikšminga tik jam. Kažką, kas pažadina mintį, veiksmą ar jausmą, kviečiantį pažvelgti į save. Klausytojas gauna raktą į procesą, klausimas kuris iškelia daugiau klausimų. Koks bus tas procesas, priklauso tik nuo klausytojo“

Birželio 30 d., antradienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

Cz.Miłoszo 115-ųjų gimimo metinių minėjimas.

17.30 val. „NEIŠSPRĘSTI ISTORIJOS GINČAI SU PROF. ALFREDU BUMBLAUSKU: UŽMIRŠTOS IR NEĮVERTINTOS LIETUVOS ISTORIJOS RIBOS“ Diskusija, dalyvauja dr. Barbara Stankiewicz, dr. Norbertas Černiauskas, D.Puslys, prof. A.Bumblauskas,.

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

20.00 val. „ŠETENIŲ SAPNAI“. Antano Jasenkos oratorija. Tai muzikinė-poetinė kelionė į vietą, kur biografija pereina į peizažą, o peizažas – į garsą. Kūrinys kyla iš Nevėžio upės artumo: Česlovas Milošas gyveno Šeteniuose, prie šios upės, o Antanas Jasenka taip pat yra Nevėžio žmogus – vasaras leisdavo tėvų sode kitame upės krante. Todėl čia susitinka ne tik rašytojas ir kompozitorius, ne tik tekstas ir muzika, bet du krantai, du žvilgsniai į tą patį tekėjimą. Šeteniai šiame kūrinyje nėra vien geografinis taškas. Tai vieta, kur gamtos grožis tampa etine ir metafizine patirtimi: lankos, vanduo, paukščių judėjimas, vasaros šviesa, sodo tyla, atminties rūkas. Milošo pasaulyje vaikystės kraštovaizdis išsaugo pirmapradį matymą – pasaulis dar nėra galutinai paaiškintas, todėl jis pilnas ženklų. Jasenkos muzikoje tas matymas virsta tembrų topografija: sopranas, saksofonai, klarnetai, fliugelhornas, arfa, sintezatorius, perkusija ir styginiai kuria ne iliustraciją, o sapno logiką, kurioje žodis kartais tampa garsu, o garsas – prisiminimo pavidalu. Ypatingas kūrinio mazgas – skaičiai 93 ir 39. Česlovas Milošas mirė būdamas 93 metų; tuo metu Antanui Jasenkai buvo 39. Šie skaičiai kompozicijoje veikia kaip veidrodinis ženklas: 93 ir 39, pabaiga ir vidurys, nugyventas laikas ir dar tebevykstantis gyvenimas, poeto išėjimas ir kompozitoriaus vidinis sugrįžimas prie tos pačios upės. Tai ne numerologija, o jautrus santykio principas – du amžiai, du kvėpavimo ritmai, dvi atminties kryptys. „Šetenių sapnai“ kalba apie vietą, kuri gyvena ilgiau už žmogų, bet žmoguje vėl ir vėl atgimsta kaip garsas. Tai kūrinys apie upę, kuri nepriklauso vienam krantui; apie vaikystę, kuri nėra praeitis; apie mirtį, kuri tampa ne užbaiga, bet kito balso pradžia; apie Lietuvą kaip vidinį kraštovaizdį, kuriame gamta, istorija, kalba ir muzika tebesikalba tyliai ir nepaliaujamai.

Visi festivalio renginiai nemokami.

Festivalio naujienos www.facebook.com/MiloszFestival

Festivalio organizatorius: Kėdainių krašto muziejus

Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė

Festivalio partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, VšĮ Švietimo tyrimų ir inovacijų institutas, Kėdainių kultūros centras

Skaityti toliau

2026 6 gegužės

ĮspūDIDINGA muziejų naktis

GEGUŽĖS 16 D. ŠVĘSKIME įspūDIDINGĄ muziejų naktį Kėdainiuose!

12 val. ekskursija Kėdainių krašto muziejuje „Nuo akmens amžiaus iki aukso amžiaus. Nuo žemės iki dangaus“ su gide Edita Mongirdaite. Registracija nereikalinga. Ekskursijos pradžia Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19)

13 val. Teminė ekskursija Paberžėje su 1863 metų sukilimo muziejaus vadove Alina Galvanauskiene „Paberžė: kur istoriją rašė nepalaužiamos asmenybės“. Registracija nereikalinga. Ekskursijos pradžia 1863 metų sukilimo muziejuje Paberžėje, Gudžiūnų sen., Kėdainių rajonas.

15 val. Teminė ekskursija senamiestyje „Ką pasakoja paminklinės lentos?“ su gide Audrone Pečiulyte. Trukmė iki 1,5 val. Dalyvių skaičius ribotas. Ekskursijos pradžia užsiregistravusiems dalyviams nuo Daugiakultūrio centro (Paeismilgio g.12b). Registracija https://forms.gle/g9ywM5aBFxhYGVLPA

15 val. Teminė ekskursija senamiestyje „Moterys Kėdainių istorijoje“ su gide Irena Vaitkevičiene. Dalyvių skaičius ribotas. Ekskursijos pradžia užsiregistravusiems dalyviams nuo Šv. Jurgio bažnyčios (Šėtos g. 10). Trukmė iki 2 val. Registracija https://forms.gle/TYXVW9a1VnMJ59cbA

17 – 19 val. Edukacijos Tradicinių amatų centre Arnetų name.Vytelių pynimo edukacijoje iš vytelių nusipinsite paukštelį arba žuvytę. Keramikos edukacijoje nusilipdysite dubenėlį, juostų pynimo edukacijoje nusipinsite juostelę – apyrankę, o vilnos vėlimo edukacijoje nusivelsite padėkliuką. Į norimas edukacijas kviečiame registruotis tel. +370 645 05168

20 val. Janinos Monkutės – Marks muziejuje – galerijoje Mindaugo Mikulėno kūrybos darbų parodos „Rimai ir nerimai“ atidarymas. Vis didėjančiame kasdieniame nerime – nurimti padedančios valandos su spalvomis, žvilgsniu pro langą į miestą ir svajonėmis apie gamtą bei praeitį. Tai tapyba apie vidinį virpėjimą, sustingusį varpo dūžį virš prižadinto senamiesčio gatvių, apie dėmę – ant drobės ir ant sąžinės, apie skrydį bejausmiu dronu virš bevardžio kiemo. Tarp rimties ir nerimo, tarp miesto ir atminties. Paroda veiks iki pat birželio 28 dienos.

21 val. Daugiakultūriame centre rokabilio ir rokenrolo grupės iš Latvijos „Petersons Band“ koncertas.

23 val. Daugiakultūriame centre ypatinga muzikinė patirtis TAMSOJE. Kėdainietis akordeonistas Povilas Neliupšis kvies į paslaptingą muzikinę pojūčių kelionę. Kai užgęsta šviesa, muzika prabyla kitaip – jautriau, giliau, stipriau. Koncerte skambės Luciano Berio, Toshio Hosokawa, Vykinto Baltako, Lauros Zarembaitės bei kiti kūriniai. Kėdainietis Povilas Neliupšis savo muzikinę kelionę pradėjo būdamas vos trijų metų, Kėdainių muzikos mokykloje. Šiuo metu Povilas studijuoja Austrijoje, Graco menų universitete (prof. Janne Rättyä kl.), kuriame yra pirmas lietuvis universiteto istorijoje, studijuojantis akordeono muzikos atlikimo magistrą. 2018 m. šešiolikmetis akordeonininkas buvo apdovanotas Lietuvos respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės už aktyvią koncertinę veiklą. Apart sėkmės nacionaliniuose ir Baltijos šalyse organizuojamuose konkursuose, akordeonistas Lietuvos vardą atstovavo Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Kinijoje. Po sėkmingų pasirodymų konkursuose – atlikėjas pradėjo tarptautinę koncertinę veiklą – Gdanske, Rygoje, Romoje, Osle ir Grace. Studijų metu Povilas savo žinias bei techninius įgūdžius lavina meistriškumo pamokose su žymiausiais pasaulio akordeonistais: Elsbeth Moser (Šveicarija), Mie Miki (Japonija), Massimiliano Pitocco (Italija), Veli Kujala (Suomija), Iñaki Alberdi (Ispanija), Geir Draugsvoll (Danija). Anot muzikos specialistų, Povilo koncertai pasižymi itin unikaliu muzikinių kūrinių pasirinkimu – muzikines žinias atlikėjas atskleidžia įspūdingomis baroko epochos kūrinių transkripcijomis, o virtuoziškumą bei lyrišką prigimtį perteikia atlikdamas ir populiarindamas lietuvių kompozitorių muziką. Akordeonininkas scenoje pasirodo ne tik su solo programomis, bet ir įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje: Trio Primavera, Vilniaus miesto ansambliu NIKO (meno vadovas ir dirigentas – Gediminas Gelgotas). 2026 m. Povilas tapo Lietuvos kultūros tarybos stipendininku, taip įsirašydamas savo vardą tarp Lietuvos akademinės muzikos elito. Be aktyvios koncertinės veiklos, Povilas Neliupšis ambasadoriaus pareigas atlieka projekte Lietuvos kultūros sostinė – Kėdainiai 2026. Koncertą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

VISĄ DIENĄ NEMOKAMAI LANKYKITE:

Kėdainių krašto muziejų, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią. Dirbs nuo 10 iki 17 val.

Janinos Monkutės – Marks muziejų – galeriją. Dirbs nuo 14 iki 21 val.

1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje. Dirbs nuo 9 iki 17 val.

Daugiakultūris centras nedirbs.

Visi renginiai NEMOKAMI.

Renginiuose bus filmuojama ir fotografuojama. Vaizdo medžiaga bus viešinama socialiniuose tinkluose.

Skaityti toliau

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje.

Muziejaus ekspozicijos:

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

Muziejaus fondai

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės.

Visos muziejuje esančios vertybės yra suskirstytos į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos – etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės.

Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių bei gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro įvairios vertybės: nuo buities rakandų, iki istorinių vertybių. Savo verte šiuose fonduose išsikiria ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.) bei kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spauda ir literatūra. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Savo verte išsiskiria kokliai su Radvilų bei kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII aa. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Čia saugoma Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės bei vertybės, neturinčios sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Mūsų muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas vertybes. Skaitmeninius vertybių vaizdus rasite: