1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.
Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.
Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.
Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.
Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.
Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.
2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje.
Muziejaus ekspozicijos:
„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.
„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.
„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.
„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.
Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.
Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.
Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.
Muziejaus fondai
2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės. Kasmet muziejaus fondus papildo ne mažiau 100 naujų eksponatų. Eksponatus dažnai muziejui perduoda arba dovanoja pavieniai asmenys. Dalį eksponatų muziejus kasmet įsigyja pats.
Visi muziejaus eksponatai yra suskirstyti į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos – etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės. Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. eksponatų. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių, gyventojų nuotraukos.
Istorijos – etnografijos fondą sudaro labai įvairūs eksponatai: pradedant buities rakandais, baigiant istoriniais eksponatais. Vertingiausia šiame fonde yra ragų baldų komplektas, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.), kunigaikščių Radvilų sarkofagai.
Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spaudos ir literatūros egzemplioriai. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)
Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertingų eksponatų, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Vertingiausi šiame fonde yra kokliai su Radvilų ir kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).
Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas 17 a. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.
Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Vertingiausios vertybės šiame fonde yra Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija. Taip pat šiame fonde saugoma ir dailininkės, kraštietės, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.
Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės, neturintys sąsajų su Kėdainių kraštu.
Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.
Kėdainių krašto muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptus eksponatus. Juos galite peržiūrėti – Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje
Muziejui priklauso 6 padaliniai:
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje
Tradicinių amatų centras Arnetų name
Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus
1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje
Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija
Lankstinukas apie muziejaus interaktyvias ekspozicijas:
Lankstinukas „Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje“
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
