muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris centras

muziejus3

Evangelikų reformatų bažnyčia

muziejus4

Tradicinių amatų centras

muziejus5

V. Ulevičiaus muziejus

muziejus6

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

muziejus7

J. Monkutės Marks muziejus galerija

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Balandžio mėnesį kviečiame į renginius bei parodas

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19)

Visą balandžio mėnesį veiks paroda „Keliaujančios Ukrainos namų ikonos“. Parodoje eksponuojamos XIX a. – XX a. pradžios įvairių Ukrainos regionų: Podolės, Siverščinos, Padnieprės, Polesės, Čerkasų srities, Huculščina gyvenamuosius interjerus puošusios ikonos. Šios ikonos atkeliavo iš Radomyšlio (Žytomyro sritis, Ukraina) pilyje įkurto Ukrainos namų ikonų ir senienų muziejaus „Ukrainos dvasia“. Karo metu kilus pavojui Ukrainos kultūros ir meno vertybėms, siekta dalį muziejaus eksponatų perkelti į Lietuvą. Parodoje dominuoja Šventųjų raitelių-kovotojų atvaizdai, įkūnijantys pergalės prieš melą, blogį ir bjaurastį idėją. Savitą kelioninių altorėlių kūrimo tradiciją mena trys išskirtiniai parodos objektai – trijų dalių atveriamosios ikonos. Paroda veiks iki gegužės 12 d.

 

Daugiakultūris centras (Peismilgio g. 12B )

Iki balandžio 7 d. veiks Eglės Bičkienės (Šiauliai) grafikos darbų paroda „Nėriniuotos mintys“.

Balandžio 12 d. 15 val. atidaroma Albinos Mackevičienės karpinių paroda „Karpinių ažūrai“. Atidarymo metu parodos lankymas nemokamas. Mūsų kraštietė, josvainietė, pedagogė ir dailininkė Kėdainių krašto dailės draugijos pirmininkė Albina Mackevičienė meniniais karpiniais iš labai trapios medžiagos – popieriaus – užsiima jau daugiau kaip 40 metų. Savo darbus moteris eksponuoja respublikinėse ir Kėdainių krašto parodose. 2007 metais A. Mackevičienė tapo ir respublikinio konkurso „Lietuviškas suvenyras“ laureate. 2009 visuomenei buvo pristatytas įspūdingas 28,43 m x 41,5 cm x 11,79 m2 ploto Josvainių vidurinės mokyklos Albinos Mackevičienės mokinių karpinys „Mano tėviškė“. Jis buvo skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti ir siekė tapti nauju Lietuvos rekordu. Didelę įtaką kūrybinei saviraiškai Albinai darė ir mėgstanti kurti rankdarbius mama. Per žiemą namuose taukšėjo audimo staklės. Mama pati mėgo ir mokė savo dukteris siuvinėti, peltakiuoti, verpti, megzti, nerti, velti veltinius, lieti žvakes ir nuolat kurti grožį jų mylimuose tėviškės namuose.

Balandžio 13 d. 14 val. Daugiakultūriame centre vyks Bernardo Gailiaus knygos „Agentė“ pristatymas. Renginys nemokamas. Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir publicistas, knygų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ autorius. Pirmasis autoriaus romanas „Kraujo kvapas“ (2022)  sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, buvo įvertintas Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrine premija. Apie knygą: 1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė? Romanas nukelia į kontrastais žaižaruojantį tarpukario Kauną, kurio tamsiose alėjose ir prašmatniuose interjeruose, madingų kostiumų klostėse ir vylingų akių žvilgsniuose tyko didžiuliai troškimai ir mirtini pavojai.

Balandžio 19 d. 17 val. Daugiakultūriame centre vyks Duo Musica Celeste koncertas. Atlikėjos: Lina Marija Songailė (smuikas) ir Gabrielė Ašmontaitė – Bačkuvienė (arfa). Bilieto kaina – 7 Eur., senjorams ir mokiniams – 5 Eur. Bilietus galima įsigyti Daugiakultūrio centro kasoje.

Balandžio 25 d. 17:30 val. Daugiakultūriame centre bus rodomas Kėdainių šviesiosios gimnazijos gimnazistų teatro spektaklis „Pa-likimas“.

Balandžio 27 d. 11 val. Lietuvių kalbos draugijos skyrių atstovų suvažiavimas.

Balandžio 28 d. nuo 10 iki 15 val. nemokamo lankymo sekmadienis. Veiks nuolatinė ekspozicija „Ich bin Keidaner“.

 

Tradicinių amatų centras Arnetų name (Radvilų g. 21)

Visą balandžio mėnesį eksponuojama respublikinė sodų rišėjų darbų paroda „O kas sodai do sodeliai“. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Iki balandžio 17 d. veiks Aukštaitijos nėrinių piešinių paroda. Lankymas nemokamas darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Apie parodą: Lietuvos etnografijos muziejaus archyvo pradžia – 1967 metai. Jame saugoma daugiau kaip 11 tūkstančių piešinių ir brėžinių, kuriuose užfiksuoti jau pradingę pastatai, buities rakandai, baldai, įrankiai, žemės ūkio padargai. Juos nupiešė Dailės instituto (dab. Vilniaus dailės akademija) ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) studentai, dalyvaudami Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubo ekspedicijose. Dalis archyve saugomų piešinių – nėriniai. Tai kiauraraštė apdailos ir puošybos detalė. Jie nerti, rišti iš lininių, medvilninių šilkinių, rečiau vilnonių siūlų, kartais siuvinėti ant tinklelio ar tiulio, lygūs, iškilūs, vienspalviai ar įvairiaspalviai. Nuo XIX a. II pusės paplito vąšeliu nertos ornamentuotos juostelės tiesiais, kampuotais ar vingiuotais kraštais. Nėriniais puoštos drobulės, rankšluosčiai, staltiesės, užvalkalai, kepurėlės, skarelės, apykaklės prijuostės. Platūs nėriniai siūti prie paklodžių, prielovių. Parodoje eksponuojami Aukštaitijos etnografiniame regione XX a. 9–10 dešimtmečiuose užfiksuotų nėrinių piešiniai, kuriuos tempera ir plunksnele nupiešė Jurga Bagdonaitė, Sonata Eidikienė, Gražina Kriaunevičienė, Irina Nosova, Danutė Stasiulienė. Parodos kuratorė – dailininkė Lina Jonikė.

Balandžio 2, 3, 4 d. 13 – 16 val.  vyks popietės vaikams „Margos ir linksmos Velykėlės”. Užsiėmimai vyks balandžio 2 – 4 d. nuo 13 iki 16 val. Tradicinių amatų centre Arnetų name. Užsiėmimų metu vaikai gamins margučius iš molio, vilnos, siūlų. Taip pat margins kiaušinius tradiciniais raštais (būtina atsinešti po 2- 3 virtus kiaušinius), mins mįsles, žais lietuvių liaudies žaidimus, dalyvaus margučių ridenimo varžytuvėse. Užsiėmimų pabaigoje vaikai surengs savo pasigamintų darbelių parodėlę. Vietų skaičius ribotas! Kviečiame registruotis iš anksto tel. +370 64505168

Balandžio – gegužės mėn.kiekvieną pirmadienį nuo 15 iki 17 val. ir nuo 17 iki 19 val. Tradicinių amatų centre Arnetų name vyks vytinių juostų audimo dirbtuvės, kurias ves tradicinių amatų meistrė Loreta Steponavičienė. Užsiėmimo dalyviai susipažins ir išmoks tradicinių vytinių juostų audimo pradmenų, turės galimybę nusiausti po dvi vytines juostas skirtingais raštais. Dalyvių skaičius ribotas, registracija vyks iki balandžio 5 d.tel. +370 65241707 Būtina išankstinė registracija tel. +370 645 05168 Dirbtuvės bus organizuojamos 2 grupėmis: 1 gr. 15-17 val. , 2 gr. 17-19 val.

Nuo balandžio 22 d. veiks Kėdainių krašto liaudies menininkų paroda „Tradicijų vedami“. Lankymas nemokamas. Paroda veiks iki gegužės 17 d.

 

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija (J. Basanavičiaus g. 45)

Iki balandžio 20 d. veiks Almos ir Ingos Laužonyčių žymių paveikslų reprodukcijų – dėlionių paroda „Dėlioniškas mąstymas“. Parodos lankymas nemokamas.

Iki balandžio 20 d. veiks Remigijaus Venckaus tapybos paroda „Laisvė ir atsitiktinumas. Skirta Kėdainiams”. Parodos lankymas nemokamas.

Balandžio 13 d. 16 val. Janinos Monkutės – Marks muziejuje galerijoje vyks renginys „(PA)LIKIMAS. Renginio metu vyks susitikimas su keramike Daiva Ložyte ir rašytoja Nijole Kliukaite-Kepeniene. Renginys nemokamas.

Balandžio 26 d. 17 val. atidaroma grafikos paroda „ISTORIJOS“. Parodoje pristatomi aštuoni savarankiški pasakojimai – „ISTORIJOS“. Aštuonis autorius jungia bendros grafikos meno kalbos formos, sąlygotos dėmesiu laiko, erdvės ir kasdienybės detalėms. Visi autoriai yra ne tik pripažinti grafikos meistrai-menininkai, bet ir Vilniaus Dailės Akademijos bendruomenės nariai. Parodoje dalyvauja: Evaldas Mikalauskis, Rolandas Rimkūnas, Vaidas Naginionis, Matas Dūda, Augustas Bidlauskas, Kęstutis Vasiliūnas, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Katsiaryna Zhukava (Baltarusija). Parodos kuratorius Evaldas Mikalauskis. Paroda veiks iki birželio 8 dienos. Lankymas nemokamas. 

 

1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje (Paberžė, Gudžiūnų seniūnija)

Balandžio 4 – 30 d. veiks Ingos Ginkevičiūtės tapybos ir Genovaitės Ginkevičienės keramikos paroda „Ugnis ir vanduo“. Lankymas mokamas.

Balandžio 28 d. nuo 9 iki 17 val. nemokamas muziejaus lankymo sekmadienis. Veiks nuolatinės ekspozicijos ir Ingos Ginkevičiūtės tapybos ir Genovaitės Ginkevičienės keramikos paroda „Ugnis ir vanduo“.

 

 

Daugiau apie renginius Kėdainių krašto muziejuje ir jo padaliniuose:

Interneto svetainėse:

https://kedainiumuziejus.lt/parodos-ir-renginiai/

www.renginiai.kasvyksta.lt/kedainiai

arba socialinių tinklų paskyrose:

 

Kėdainių krašto muziejus

www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus

https://www.instagram.com/kedainiai_regional_museum/

 

Daugiakultūris centras

 www.facebook.com/Daugiakulturis

https://www.instagram.com/daugiakulturis_centras/

 

Tradicinių amatų centras Arnetų name

www.facebook.com/arnetunamas

https://www.instagram.com/arnetunamas/

 

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija

www.facebook.com/jmm.muziejus

https://www.instagram.com/janinamonkutemarksartmuseum/

 

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

www.facebook.com/1863sukilimomuziejus

 

Skaityti toliau
BALANDŽIO 28 D. – NEMOKAMAS LANKYMAS

Balandžio 28 d., paskutinį mėnesio sekmadienį, Kėdainių krašto muziejus ir jo padaliniai kviečia apsilankyti nemokamai:

Lankytojų lauks:

Kėdainių krašto muziejus (Didžioji g. 19) nuo 10 iki 15 val. Veiks nuolatinės ekspozicijos ir laikina paroda „Keliaujančios Ukrainos namų ikonos“.

Daugiakultūris centras (Paeismilgio g. 12B) nuo 10 iki 15 val. Veiks nuolatinė ekspozicija „Ich bin Keidaner“ ir Albinos Mackevičienės karpinių paroda „Karpinių ažūrai“. 

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia ir evangelikų reformatų bažnyčia (Senoji g. 3) nuo 10 iki 15 val. 

1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje (Gudžiūnų sen.) nuo 9 iki 17 val. Veiks nuolatinė ekspozicija ir Ingos Ginkevičiūtės tapybos ir Genovaitės Ginkevičienės keramikos paroda „Ugnis ir vanduo“.

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija (J. Basanavičiaus g. 45) nuo 10 iki 15 val. Veiks grafikos paroda „ISTORIJOS“. 

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
2024-01-02 10:00-2024-05-31 16:00
Sodų rišėjų paroda „O kas sodai do sodeliai“
Radvilų g. 21 Kėdainiai
2024-03-12 8:00-2024-04-17 17:00
Aukštaitijos nėrinių piešinių paroda
Radvilų g. 21 Kėdainiai
2024-03-15 17:00-2024-04-20 17:00
Almos ir Ingos Laužonyčių žymių paveikslų reprodukcijų – dėlionių paroda „Dėlioniškas mąstymas“
J. Basanavičiaus g. 45 Kėdainiai
Visi renginiai
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. Restauruotose vienuolyno celėse ir patalpose įrengta 16 ekspozicijų salių, edukacinė klasė, fonduose saugoma daugiau nei 50 000 archeologijos, raštijos, istorijos, etnografijos, dailės, fotografijos, numizmatikos eksponatų.

Muziejaus ekspozicijos: 

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

 

Muziejaus fondai 

2021 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomi 55712 eksponatai. Kasmet muziejaus fondus papildo ne mažiau 100 naujų eksponatų. Eksponatus dažnai muziejui perduoda arba dovanoja pavieniai asmenys. Dalį eksponatų muziejus kasmet įsigyja pats.  

Visi muziejaus eksponatai yra suskirstyti į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos  –  etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės. Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. eksponatų. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių, gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro labai įvairūs eksponatai: pradedant buities rakandais, baigiant istoriniais eksponatais. Vertingiausia šiame fonde yra ragų baldų komplektas, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.), kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos skyriuje saugomi įvairūs dokumentai, spaudos ir literatūros egzemplioriai. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertingų eksponatų, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Vertingiausi šiame fonde yra kokliai su Radvilų ir kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas 17 a. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Vertingiausia šiame fonde yra dailininkės, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija, dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės, neturintys sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Kėdainių krašto muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptus eksponatus. Juos galite peržiūrėti   – Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje

 

Muziejui priklauso 6 padaliniai:

Daugiakultūris centras

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Tradicinių amatų centras Arnetų name

 Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija

 

Lankstinukas apie muziejaus interaktyvias ekspozicijas:

Lankstinukas „Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto muziejuje“

 

Bendraukime socialiniuose tinkluose:

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info