muziejus1

Kedainių krašto muziejus

muziejus2

Daugiakultūris

muziejus3

Mauzoliejus

muziejus4

Amatų centras

muziejus5

Ulevičiaus muziejus

muziejus6

Paberžė

muziejus7

Monkutės Marks galerija

muziejus8

Minaretas

Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Naujienos
Kviečia dvyliktas kultūros ir istorijos festivalis „Radviliada“

Dvyliktasis kultūros ir istorijos festivalis „Radviliada“ šiemet sujungs penkias kunigaikščių Radvilų istoriją ir palikimą saugančias vietas – Kėdainius, Raudondvarį, Svėdasus, Biržus bei pirmą kartą prie festivalio prisijungiančias Vyžuonas. Laukia net 19 renginių, istorija, muzika, pokalbiai, teatras, menas bei gastronomija.

FESTIVALIO, ĮKVĖPTO DIDINGOS ISTORIJOS, PROGRAMA:

 

Rugpjūčio 16 d. Sekmadienis

Šalia Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus (J.T.Vaižganto g.16, Svėdasai, Anykščių r. sav.)

10.30 val. LIETUVOS MIESTIEČIŲ MAISTAS XVII – XVIII A. Prof. Rimvydo Laužiko ir Anželikos Laužikienės istorinės kulinarijos pristatymas.

Svėdasai – atviri pasauliui ir kultūros tendencijoms. Gastronomijoje susitinka skirtingų religijų, skirtingų socialinių sluoksnių ir iš skirtingų regionų kilę žmonės su savo tradicijomis ir įgūdžiais. Rimvydo ir Anželikos Laužikų pristatymo metu sužinosime apie XVII-XVIII amžių Lietuvos skirtingų socialinių sluoksnių ir religijų žmonėms būdingus patiekalus, ingredientus, kuo miesto gastronominės kultūra skyrėsi nuo kaimo (valstietiškos) ir dvaro gastronominės kultūros. Pristatymo metu, kartu su dalyviais, bus gaminamas vienas XVII-XVIII amžiaus miestams būdingas patiekalas, kuris paskui bus degustuojamas. Koks tai patiekalas? Tegu tai lieka intriga.

Prof. Rimvydas Laužikas ir Anželika Laužikienė – šalies gastronominį paveldą tyrinėjantys istorikai, kviečiantys į istoriją pažvelgti per kasdienio gyvenimo, tradicijų ir skonių prizmę. Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas yra skaitmeninės archeologijos ir komunikacijos specialistas, pirmasis lietuvis, paskirtas į UNESCO tarpvyriausybinio Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją. Istorikų pora ne tik leidžia gastronomines knygas, bet ir rekonstruoja autentiškus lietuviškus patiekalus, kuriuos pristato Lietuvoje ir užsienyje.

Rugsėjo 2 d. Trečiadienis

 Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

15.30 val. MOKSLINĖ KONFERENCIJA „1631 M. KĖDAINIŲ EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIŲ FUNDACIJOMS – 395“.

Dr. Justina Kozakaitė. „Kai kūnas talpina individualią gyvenimo istoriją – antropologiniai XVII a. palaidojimų Kėdainiuose tyrimai“. Dr. Justina Kozakaitė – bioarcheologė, paleopatologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkė. Žmonių palaikų tyrimus vykdo nuo 2011 metų, o pagrindinės jos mokslinių interesų kryptys – bioarcheologija, paleopatologija ir traumų tyrimai. Dalyvavo tiriant Vilniaus Šv. Dvasios (dominikonų) bažnyčios mumijas, Kretingos Tiškevičių koplyčios palaikus, Švč. Trejybės bažnyčios kriptos ir Nesvyžiaus Radvilų mauzoliejaus palaidojimus.

Doc.dr. Ingrida Domarkienė, dokt. Indrė Krastinaitė „Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų palaikų tyrimai – kas toliau?“. Doc. dr. Ingrida Domarkienė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, žmogaus genomo ir populiacijų genetikos tyrėja. Jos mokslinių interesų sritys – žmogaus genetinė įvairovė, genomika ir genetinių duomenų tyrimai, padedantys geriau pažinti žmonių kilmę, ryšius ir praeities populiacijų istoriją. Mokslininkė dalyvauja istorinių žmonių palaikų tyrimuose, kuriuose genetiniai metodai padeda atskleisti praeities visuomenių gyvenimo, migracijos ir kilmės istorijas. Indrė Krastinaitė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė, genetikos tyrėja, kurios mokslinių interesų sritys susijusios su genetinių duomenų analize ir žmogaus biologinės įvairovės tyrimais.

Vytautė Lukšėnienė. „XVII-XVIII a. Kėdainių gyventojų apranga evangelikų reformatų bažnyčios palaidojimuose“. Vytautė Lukšėnienė – Prano Gudyno restauravimo centro eksperto kvalifikacinės kategorijos restauratorė

Prof.dr. Raimonda Ragauskienė. „Kėdainiuose palaidoti Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos: biologinė istorija“. Profesorė yra gerai pažįstama Kėdainių istorijos mylėtojams – jos moksliniai tyrimai ir publikacijos reikšmingai prisideda prie miesto istorijos pažinimo ir Radvilų paveldo aktualinimo.

Prof. dr. Deimantas Karvelis „Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčių dvasininkai ir veikimo modelis“. Prof. dr. Deimantas Karvelis – istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas, daug dėmesio skiriantis Kėdainių miesto, evangelikų reformatų bendruomenės ir XVII a. visuomenės istorijai.

Prof. dr. Aivas Ragauskas „Lietuvos evangelikų reformatų dvasininkijos kūryba. Tobijaus Grotkovskio atvejis XVIII a.”. Prof. dr. Aivas Ragauskas – istorikas, tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, kultūros ir evangelikų reformatų bendruomenių istoriją, daugelį metų besidalijantis miesto istorijos paslaptimis su kėdainiečiais. Profesoriaus tyrimai atskleidžia daugiakultūrį miesto paveldą, bendruomenių gyvenimą ir iškilių istorinių asmenybių vaidmenį.

Rugsėjo 4 d. Penktadienis

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

16 val. „KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ GIMINĖ IR LIETUVA“. Kunigaikščio Maciej Radziwiłł pranešimas (su vertimu į lietuvių kalbą).

Kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill) – tiesioginis vienos įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – Radvilų – palikuonis, filosofas, filantropas ir verslininkas. Gyvendamas Varšuvoje, jis dažnai lankosi Lietuvoje ir aktyviai puoselėja ryšį su savo protėvių istorija bei kraštu. Radvilų giminės istoriją kunigaikštis vadina įkvėpimo šaltiniu, o iškilias giminės asmenybes – pavyzdžiais, atskleidžiančiais atsakomybės, pareigos ir tarnystės visuomenei svarbą. M. Radvila pabrėžia, kad kilminga kilmė nėra privilegija -tai įsipareigojimas puoselėti vertybes, gerbti kitus ir savo darbais kurti ateitį.

 Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

23 val. MIŠKO MEDITACIJA. Ievos Baublytės (arfa) (Lietuva-Prancūzija) improvizacijų koncertas.

Išskirtinis, į įprastą koncerto formatą netelpantis vėlyvo vakaro susitikimas kvies pasinerti į muzikos ir tylos patirtį. „Miško meditacijos“ metu Ieva Baublytė kurs ypatingą garsinę erdvę, kurioje susilies giedros išilginės fleitos melodijos, švelnus senovinės arfos skambesys, gamtos įkvėpti garsai ir žmogaus emocijos. Šis improvizacijų koncertas – tai kvietimas sulėtėti, įsiklausyti į save ir išgirsti tai, kas dažnai lieka nepastebėta kasdienybės ritme. Programoje skambės viduramžių ir keltų muzikos motyvai, šiuolaikinės improvizacijos bei originalios atlikėjos kompozicijos.

Ieva Baublytė – išilginės fleitos ir senovinės arfos atlikėja, studijas baigusi prestižiniame Bazelio muzikos akademijos Senosios muzikos institute „Schola Cantorum Basiliensis“ (Šveicarija). Atlikėja domisi senąja muzika, improvizacija ir istorinių muzikos tradicijų atgaivinimu. Ji koncertuoja kaip solistė ir su įvairiais kamerinės muzikos ansambliais, dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Jos atliekamai muzikai būdingas ypatingas švelnumas, gylis ir spalvingumas.

Rugsėjo 5 d. Šeštadienis

Tradicinių amatų centro Arnetų name kieme (Radvilų g.21)

10 – 14 val. AMATŲ DEMONSTRAVIMAS.

Kėdainių krašto tautinio paveldo puoselėtojai demonstruos vilnos vėlimo, vytelių pynimo, puodininkystės, šaukšto drožybos, šiaudinių žaislų, žvakių gamybos, mezgimo, popieriaus karpymo amatus ir ves edukacijas. Svečiuose  tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas iš Lekėčių kuris demonstruos malkų- skiedrų gaminimo amatą.

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

12 val. NUO ŠKOTIJOS IKI KĖDAINIŲ. Ansamblio „Secreted Scots“ (Didžioji Britanija) muzikinis performansas.

Lauryna Šablevičiūtė – fortepijonas, Stephen Davismoon – elektronika, Taylor Wilson – vokalas, Fergus Kerr- valtorna/ improvizacija, Alex South – klarnetas / improvizacija, Fraser Fifield – dūdmaišis, saksofonas, tradicinės škotų švilpynės. Ansamblis „Secreted Scots“ kvies į muzikinę kelionę po Škotijos renesanso ir šiuolaikinės muzikos pasaulį. Programoje susitiks XVI a. škotų renesanso kompozitoriaus Roberto Carverio kūryba, žymių Škotijos kompozitorių Jameso MacMillano ir Judith Weir muzika bei Škotijoje gyvenančių kūrėjų Emily Doolittle ir Rūtos Vitkauskaitės kompozicijos. Ansamblio skambesį kuria neįprastas instrumentų derinys – fortepijonas, elektronika, vokalas, dūdmaišis, saksofonas, klarnetas ir tradicinės škotų švilpynės. Koncerte klausytojai išgirs ir dvi pasaulines premjeras – Stephen Davismoon ir Edvino Šablevičiaus kūrinius, specialiai sukurtus ansambliui „Secreted Scots“. Tai išskirtinė programa, kurioje istorinis škotų muzikos paveldas susitinka su šiuolaikine kūryba, improvizacija ir netikėtais garsiniais atradimais.

Knypavos Rinkos aikštė, Kėdainiai

13 val. LIETUVOS MIESTIEČIŲ MAISTAS XVII – XVIII A. Prof. Rimvydo Laužiko ir Anželikos Laužikienės istorinės kulinarijos pristatymas.

Miestas buvo ir tebėra sąveikų, bendradarbiavimo ir kūrybos erdvė. Čia susitinka skirtingų religijų, skirtingų socialinių sluoksnių ir iš skirtingų regionų kilę žmonės. Dėl šios priežasties miesto gastronominė kultūra yra ypač įdomi. Mieste rasime plačiausią spektrą ingredientų, receptūrų ir maisto gaminimo technologijų.  

Rimvydo ir Anželikos Laužikų pristatymo metu sužinosite, kuo pasižymėjo XVII-XVIII amžių daugiakultūrio Lietuvos miesto gastronomija, kokius patiekalus gamino skirtingų socialinių sluoksnių ir religinių bendruomenių gyventojai bei kuo miesto virtuvė skyrėsi nuo dvaro ir kaimo tradicijų. Pasakojimą papildys ir skonių patirtis – kartu bus gaminamas autentiškas XVII–XVIII amžiaus Lietuvos miestiečių patiekalas, kurį po pristatymo kviesime paragauti. Koks tai patiekalas? Tegu tai lieka intriga.

Prof. Rimvydas Laužikas ir Anželika Laužikienė – šalies gastronominį paveldą tyrinėjantys istorikai, kviečiantys į istoriją pažvelgti per kasdienio gyvenimo, tradicijų ir skonių prizmę. Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas yra skaitmeninės archeologijos ir komunikacijos specialistas, pirmasis lietuvis, paskirtas į UNESCO tarpvyriausybinio Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją. Istorikų pora ne tik leidžia gastronomines knygas, bet ir rekonstruoja autentiškus lietuviškus patiekalus, kuriuos pristato Lietuvoje ir užsienyje.

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

15 val. „ŠV. GENEZIJAUS TRUPĖ PRISTATO AGRIPĄ“. Senosios muzikos trupės „Camerata dei Folli“ muzikos, šokio ir literatūros spektaklis.

Nerijus Masevičius (vokalas), Jūratė Širvytė ir Edmundas Žička (šokis), Modestas Vaitkevičius (tekstas), Justė Martinkėnaitė (smuikas), Vytautas Dovydauskis (klavesinas), Saulius S.Lipčius (luto forte, barokinė gitara). Senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ kviečia jus į unikalų spektaklį, kuriame susijungia komedijos elementai ir gili muzikos, šokio bei teatro analizė. Šiame spektaklyje „Šv. Genezijaus trupė pristato Agripą“, sekdami savo ankstesniuose kūriniuose išryškėjusiomis commedia dell’arte tradicijomis ir kūrybiniais principais, trupė tyrinėja liuteroniško ir katalikiško pasaulio sąsajas ir atskleidžia, kaip šios dvi kultūros paveikė Europos muzikos sceną. Spektaklyje skambės išskirtiniai kūriniai iš šokių rinkinio „Terpsichore“, taip pat amžininkų kompozitorių muzika, šokiai bei dainos, leidžiantys pažvelgti į to meto Europos muzikos kultūrą. Atlikėjai susies šią kultūrą su Lietuva, naudodami Vaclovo Agripos tekstus, kurie papildys pasakojimą ir suteiks jam naujų prasmių.

Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r. sav.)

18 val. LIETUVOS MIESTIEČIŲ MAISTAS XVII – XVIII A. Prof. Rimvydo Laužiko ir Anželikos Laužikienės istorinės kulinarijos pristatymas.

Miestas buvo ir tebėra sąveikų, bendradarbiavimo ir kūrybos erdvė. Čia susitinka skirtingų religijų, skirtingų socialinių sluoksnių ir iš skirtingų regionų kilę žmonės. Dėl šios priežasties miesto gastronominė kultūra yra ypač įdomi. Mieste rasime plačiausią spektrą ingredientų, receptūrų ir maisto gaminimo technologijų.  

Rimvydo ir Anželikos Laužikų pristatymo metu sužinosite, kuo pasižymėjo XVII-XVIII amžių daugiakultūrio Lietuvos miesto gastronomija, kokius patiekalus gamino skirtingų socialinių sluoksnių ir religinių bendruomenių gyventojai bei kuo miesto virtuvė skyrėsi nuo dvaro ir kaimo tradicijų. Pasakojimą papildys ir skonių patirtis – kartu bus gaminamas autentiškas XVII–XVIII amžiaus Lietuvos miestiečių patiekalas, kurį po pristatymo kviesime paragauti. Koks tai patiekalas? Tegu tai lieka intriga.

Prof. Rimvydas Laužikas ir Anželika Laužikienė – šalies gastronominį paveldą tyrinėjantys istorikai, kviečiantys į istoriją pažvelgti per kasdienio gyvenimo, tradicijų ir skonių prizmę. Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas yra skaitmeninės archeologijos ir komunikacijos specialistas, pirmasis lietuvis, paskirtas į UNESCO tarpvyriausybinio Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją. Istorikų pora ne tik leidžia gastronomines knygas, bet ir rekonstruoja autentiškus lietuviškus patiekalus, kuriuos pristato Lietuvoje ir užsienyje.

Rugsėjo 6 d. Sekmadienis

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

14 val. „PSALMĖS SOPRANUI IR DŽIAZO ANSAMBLIUI“. Grzegorz Rogala projekto (Lenkija) koncertas.

Barbara Rogala – sopranas, Szymon Bońkowski – saksofonas, Piotr Andrzejewski – pianinas, Kamil Miszewski – būgnai, Jan Wierzbicki – kontrabosas, Grzegorz Rogala – trombonas. Džiazo projektas klausytojus kvies leistis į muzikinį dialogą tarp kultūrų ir epochų. Programoje susipins lenkų, žydų ir klasikinės muzikos tradicijos, o daugiau nei keturių šimtmečių senumo Renesanso muzika atgims šiuolaikiniame džiazo skambesyje. Projekto pagrindą sudaro albumai „Polish Psalter“, įkvėpti XVI a. lenkų poeto Jano Kochanowskio tekstų ir kompozitoriaus Mikołajaus Gomółkos muzikos. Renesanso daugiabalsės kompozicijos čia tampa erdve naujiems klasikinių ir džiazo improvizacijų atradimams, leidžiančiais istorinei muzikai suskambėti netikėtai ir šiuolaikiškai. P.G.R. kūryba sulaukė tarptautinio pripažinimo – projektas yra gavęs Berklio muzikos koledžo stipendijas, jo muzika skambėjo įvairiose Europos ir JAV scenose bei tarptautiniuose džiazo festivaliuose. Tai išskirtinis susitikimas, kuriame praeities paveldas tampa įkvėpimu šiandienos kūrybai.

Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje (Didžiosios Rinkos aikštė 11)

18 val.  BACH AGAINST THE MACHINE. Grupės „DAGAMBA“ (Latvija) koncertas.

Grupė yra vienas ryškiausių Latvijos muzikos ansamblių, dažnai vadinami klasikinės muzikos chuliganais. Jie drąsiai laužo muzikos žanrų ribas, jungia akademinės muzikos tradiciją su roku, populiariąja, pasaulio muzika ir džiazo elementais. DAGAMBA kūryboje susitinka skirtingos epochos ir kultūros – nuo Bethoveno ir Čaikovskio iki „Led Zeppelin“ ir „Rammstein“. Virtuoziškas atlikimas, netikėtos aranžuotės ir energingi pasirodymai pavertė grupę tarptautiniu reiškiniu, žavinčiu įvairių šalių auditorijas.

Nuo 2011 metų gyvuojantis ansamblis yra koncertavęs daugiau nei 15 pasaulio šalių, pasirodė prestižiniuose festivaliuose ir muzikos renginiuose Europoje, JAV bei Azijoje. Šeši DAGAMBA studijiniai albumai buvo nominuoti Latvijos muzikos apdovanojimams „Zelta Mikrofons“, o grupės kūryba pelnė platų klausytojų pripažinimą. 

Rugsėjo 11 d. Penktadienis

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

20 val. CLAUDIO MONTEVERDI OPERA „IL COMBATTIMENTO“ (1624). Ansamblis „Contratemps“ (Ispanija).

Žiūrovų laukia žaisminga ir gyvybinga Monteverdi kūrinio „Il Combattimento di Tancredi e Clorinda“ interpretacija, kurioje muzikos virtuoziškumas susitinka su scenos vaidyba ir tiesioginiu bendravimu su publika. Tai pasirodymas, peržengiantis įprasto koncerto ribas ir kviečiantis iš naujo atrasti daugiau nei 400 metų senumo kūrinį. 1624 metais Venecijoje pirmą kartą atliktas Claudio Monteverdi „Il Combattimento di Tancredi e Clorinda“ savo laiku tapo tikra muzikos revoliucija – vienu iš kūrinių, prisidėjusių prie operos žanro atsiradimo. Šiandien „CONTRATEMPS“ šią istoriją pasakoja šiuolaikiškai, kūrybiškai ir visoms amžiaus grupėms patraukliu būdu. „CONTRATEMPS“ – tarptautinis senosios muzikos ansamblis, kuriantis naują santykį su istoriniu repertuaru ir ieškantis netikėtų būdų jį pristatyti šiuolaikinei auditorijai. Ansamblio programose senoji muzika susitinka su teatru, improvizacija, judesiu ir scenine raiška. Režisierius Adrianas Schvarzsteinas, žinomas dėl savo kūrybos, jungiančios muziką, teatrą, cirką ir gatvės meną. Pagrindines roles atlieka solistai Maria Hinojosa (Clorinda), Jorge Juan Morata (Tancredi) ir Ferranas Albrichas (Pasakotojas). Muzikinį ansamblį sudaro Margherita Pupulin ir Marija Gomis (smuikai), Katy Elkin (išilginės fleitos, cimbolai), Lixsania Fernández (viola da gamba), Juanjo Francione (teorba, gitara), Xavier Puertas (kontrabosas), Albert López Cortés (mušamieji) ir Jordi Domènech (klavesinas, dirigentas). Pasirodyme taip pat dalyvauja šokėja Jūratė Širvytė bei cirko menininkai iš „Balusca“ – Núria Puig ir Marcas Muñozas. Trukmė: 75 min.

Rugsėjo 12 d. Šeštadienis

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

17 val. „DVASIOS DŽIAUGSMAS“. Baroko muzikos atlikėjų kolektyvo LIETO FINE vokiečių baroko muzikos koncertas.

Šiam koncertui susiburia baroko muzikos profesionalų komanda iš Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir Lenkijos.  Joel Keller – klavesinas (Vokietija), Mateusz Janus – barokinis smuikas I (Lenkija), Laura Šarova – barokinis smuikas II (Latvija), Karolina Parmas – sopranas I (Lietuva), Justina Kaminskaitė – sopranas II (Lietuva), Elfrida Švalbe – barokinė violončelė (Latvija), Elina Vidrike – barokinis fagotas ir išilginė fleita (Latvija). Meninės idėjos autorės – Karolina Parmas ir Justina Kaminskaitė.  Su koncerto klausytojais kolektyvas keliaus nuo ansktyvojo iki vėlyvojo barokos muzikos: nuo Heinrich Schutz, Matthias Weckmann, Dietrich Buxtehude, Johann Kuhnau iki Joahnn Sebastian Bach ir Johann Adolf Hasse. Ši muzika ypatinga tuo, kad joje kanoniniai sakraliniai tekstai atsiskleidžia retai Lietuvoje skambančiose vokiškojo baroko meistrų kompozicijose. Šviesi ir pakylėjanti programa bus atliekama originalo kalbomis – lotynų ir vokiečių. Koncerto trukmė: 1 val.

Rugsėjo 18 d. Penktadienis

 Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

17 val. „IŠGELBĖJIMO RAGAS“. Bar Zemach (valtorna, šofaras) (Izraelis) ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas.

Programą atliks: Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), Bar Zemach – valtorna, šofaras (Izraelis / Vokietija), Diana Harutyunyan – sopranas (Armėnija), Tadas Daujotas – šofarai. Koncerto programoje skambės tradicinė žydų muzika bei Amir Spielman, Ofer Ben-Amots, Lev Kogan ir Max Bruch kūriniai. Vakaro metu senovinis šofaro garsas susilies su kamerinio orkestro skambesiu, kviesdamas klausytojus į muzikinę kelionę, pasakojančią apie tikėjimą, viltį, išgelbėjimą ir dvasinį atsinaujinimą. Ypatingą prasmę koncertui suteiks artėjanti Yom Kippur šventė – švenčiausia žydų kalendoriaus diena, kviečianti susitaikymui, atgailai ir dvasiniam apsivalymui.

Bar Zemach – tarptautinį pripažinimą pelnęs valtornininkas ir šofaro virtuozas. Kaip rašė britų leidinys The Jewish Chronicle, jis yra pirmasis žinomas muzikantas, koncertuose atliekantis melodingą ir chromatinį šofaro repertuarą kaip solistas. Per pastaruosius dvejus metus Bar Zemachui buvo dedikuoti du nauji kūriniai, iš kurių vieną jis pirmą kartą atliko debiutuodamas Berlyno filharmonijoje, grodamas tiek šofaru, tiek valtorna. Šiais metais jis taip pat pasirodė kaip šofaro solistas su Izraelio simfoniniu orkestru bei kaip valtornos ir šofaro solistas su Tiuringijos filharmonijos orkestru (Thüringen Philharmonie). Kitais metais atlikėjas debiutuos su Niurnbergo simfoniniu orkestru (Nürnberger Symphoniker), Saksonijos pučiamųjų filharmonija (Sächsische Bläserphilharmonie) ir kitais kolektyvais, taip pat tęs bendradarbiavimą su vienu savo mokytojų – pasaulinio garso klezmerio meistru Giora Feidman, koncertuodamas ansambliuose Klezmer Virtuos Quartett ir Giora Feidman Trio. Bar Zemach yra Vakarų–Rytų Divano orkestro (West-Eastern Divan Orchestra), kuriam vadovauja maestro Danielis Barenboimas, pirmasis valtornininkas. Anksčiau jis dirbo Diuseldorfo simfoniniame orkestre (Düsseldorfer Symphoniker), taip pat kaip kviestinis muzikantas grojo Berlyno valstybinėje kapeloje (Staatskapelle Berlin), su kuria įrašė kompaktinę plokštelę ir atliko operinį bei simfoninį repertuarą. Bar Zemach studijavo pas prof. Christian Friedrich Dallmann, o šiuo metu Berlyno Humboldto universitete studijuoja religijos ir kultūros magistrantūroje.

Rugsėjo 19 d.  Šeštadienis

Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje, (B. Radzevičiaus g. 23, Vyžuonos, Utenos r. sav.)

12 – 14 val.

„VIA RADVILLORUM: BAROKO MUZIKA VYŽUONOSE“. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Ramintos Vaicekauskaitės (sopranas) ir Povilo Padleckio (vargonai) koncertas.

„MAŽOJI DIDŽIOSIOS LIETUVOS ISTORIJA. KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ VYŽUONOS (XV–XVIII A.)”. Prof. dr. Raimondos Ragauskienės monografijos pristatymas.

Knygoje rekonstruojama kunigaikščių Radvilų Vyžuonų valdos praeitis XV-XVIII a., kaip mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Teritorijos ir administraciniu požiūriu apibrėžus privačią valdą, daugiausia dėmesio skiriama vietos bendruomenės gyvenimo vaizdui atskleisti. Į tyrimo lauką pateko tiek valdos kūrimą ir gyvenimą joje lėmę Vyžuonų savininkai, valdžiai atstovavę pareigūnai, bajoriškoji visuomenės dalis, religinės valdžios atstovai, dvasininkai, tiek paprasti bendruomenės žmonės „be archyvų“ – Vyžuonų miestiečiai ir valstiečiai. Atskirai aptarta žydų padėtis valdoje.   

Lyginamoji Vyžuonų ir Radvilų Užnerio valdų analizė atskleidė bendro Radviloms priklausiusių lietuviškų valdų modelio ypatumus (panašūs valdų formavimo mechanizmai, įkeitimo ir nuomos schemos, tokia pati visuomenės struktūra, ūkio plėtros kryptys ir bendrinanti religinė padėtis). Daroma išvada, kad daugiausia Vyžuonų valdos plėtrai nusipelnę Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos tik savo lietuviškose valdose taikė aristokratinę strategiją visa apimtimi (statė rezidencijas, fundavo bažnyčias ir kūrė giminės kapavietes). Lietuviškos valdos buvo tikroji Radvilų Patria“.

„VYŽUONŲ BAŽNYČIOS MENAS“. Dr. Astos Giniūnienės pranešimas.

Vyžuonėlių dvare (M. Veriovkinos g. 14, Vyžuonėlės, Utenos r.sav.).

14.30 – 16 val. „PAS MARIANĄ VERIOVKINĄ. Ekskursija su dr. Laima Laučkaite bei paroda „Vyžuonų dvaro valdytojų portretai“.

Rugsėjo 27 d. Sekmadienis

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Radvilos g.3, Biržai)

12 val. LIETUVOS MIESTIEČIŲ MAISTAS XVII – XVIII A. Prof. Rimvydo Laužiko ir Anželikos Laužikienės istorinės kulinarijos pristatymas.

Miestas buvo ir tebėra sąveikų, bendradarbiavimo ir kūrybos erdvė. Čia susitinka skirtingų religijų, skirtingų socialinių sluoksnių ir iš skirtingų regionų kilę žmonės. Dėl šios priežasties miesto gastronominė kultūra yra ypač įdomi. Mieste rasime plačiausią spektrą ingredientų, receptūrų ir maisto gaminimo technologijų.  

Rimvydo ir Anželikos Laužikų pristatymo metu sužinosite, kuo pasižymėjo XVII-XVIII amžių daugiakultūrio Lietuvos miesto gastronomija, kokius patiekalus gamino skirtingų socialinių sluoksnių ir religinių bendruomenių gyventojai bei kuo miesto virtuvė skyrėsi nuo dvaro ir kaimo tradicijų. Pasakojimą papildys ir skonių patirtis – kartu bus gaminamas autentiškas XVII–XVIII amžiaus Lietuvos miestiečių patiekalas, kurį po pristatymo kviesime paragauti. Koks tai patiekalas? Tegu tai lieka intriga.

Prof. Rimvydas Laužikas ir Anželika Laužikienė – šalies gastronominį paveldą tyrinėjantys istorikai, kviečiantys į istoriją pažvelgti per kasdienio gyvenimo, tradicijų ir skonių prizmę. Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas yra skaitmeninės archeologijos ir komunikacijos specialistas, pirmasis lietuvis, paskirtas į UNESCO tarpvyriausybinio Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją. Istorikų pora ne tik leidžia gastronomines knygas, bet ir rekonstruoja autentiškus lietuviškus patiekalus, kuriuos pristato Lietuvoje ir užsienyje.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą. Renginių vieta, laikas ir programa gali keistis dėl oro sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių. Naujausią informaciją ir visus programos pakeitimus kviečiame sekti Kėdainių krašto muziejaus ir festivalio „Radviliada“ „Facebook“ paskyrose bei Kėdainių krašto muziejaus interneto svetainėje.

 FESTIVALIO RENGINIAI NEMOKAMI.

Festivalio naujienos ir akimirkos:

www.facebook.com/festivalisradviliada 

Festivalį finansuoja:

Lietuvos kultūros taryba

Kėdainių rajono savivaldybė

Dalinai finansuoja:

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

Festivalio partneriai:

Biržų krašto muziejus „Sėla“

Lenkijos institutas Vilniuje

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka

Kauno rajono muziejus

Kėdainių dailės mokykla

Svėdasų seniūnija

Vyžuonėlių dvaras

 

Skaityti toliau
Naujas muziejaus padalinys

Informuojame, kad Kėdainių dvaro parko minaretas tapo jau 8 -uoju Kėdainių krašto muziejaus padaliniu.

Kėdainių dvaro parko minareto išorę galima apžiūrėti savarankiškai, lankantis parke. Balandžio – spalio mėnesiais norintiems patekti į minareto vidų ir pakilti į bokštą siūlomos dvi galimybės. Apie jas skaitykite ČIA

Skaityti toliau
Daugiau info
Parodos / Renginiai
2026-07-01 9:00-2026-08-31 17:00
Editos Sadauskės tapybos paroda „Prisilietimai“
Paberžė, Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių r.
2026-07-29 11:00-2026-10-04 15:00
Archeologinių radinių paroda „PO ŠIMTS PYPKIŲ“ Vilniečių pypkės XVII–XIX a.
Didžioji g. 19
2026-07-31 17:00-2026-10-15 17:00
Paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“
J. Basanavičiaus g. 45 Kėdainiai
Visi renginiai
Apie muziejų

1922 m. įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, jis padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos, numizmatika. Muziejų išlaikė tame pačiame pastate veikusi Kėdainių apskrities valdyba.

Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 m. apskrities valdybos komisijos rašte skelbiama, kad…muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti. Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad…skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovy.

Muziejų Kėdainių apskrities savivaldybei išlaikyti buvo sunku. 1937 m. pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas, S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus. 1939 m. muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Bobelis.

Per nacių okupaciją 1941–1944 m. muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Bobelis.

Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 43). Sovietmečiu muziejus tapo komunizmo ideologijos skleidėju: eksponatai rodė komunizmo statybos užmojus ir socialistinio gyvenimo privalumą, buvo organizuojamos ekskursijos kolūkiečiams, darbininkams ir moksleiviams, vedamos istorijos pamokos, rengiami susitikimai su karo veteranais.

Atgimimo laikotarpio, 1989–1991 m., ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją. 1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus, apjungus M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo pertvarkytas į Krašto muziejų.

2000 m. krašto muziejus įsikėlė į buvusį karmelitų vienuolyno pastatą Didžiojoje gatvėje. 

Muziejaus ekspozicijos: 

„Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Ši ekspozicija, pristatanti genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą bando sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į Cz. Miloszo gimtuosius Šetenius.

„Kėdainių ryšiai su pasauliu“ ašis – interaktyvus žemėlapis -stendas, kuriame lankytojai gali įvairiais pjūviais pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a.

„Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ pagrindas – prieš porą metų sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus lankytojui pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Lankytojas dabar turi galimybę ne tik girdėti, ką pasakoja personažai, bet ir matyti juos konkrečioje vietoje, kurios aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

„Miesto savininkai“ interaktyvus kunigaikščių Radvilų geneologinis medis supažindina lankytojus su visomis Radvilų šeimos šakomis. Šioje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojas susipažins ir su kitomis istorinėmis asmenybėmis, kurios valdė Kėdainių miestą bei darė jam įtaką.

Archeologijos ekspoziciją sudaro 2 salės: senosios archeologijos salėje eksponuojami akmens, žalvario, titnago, geležies amžių radiniai. Miesto archeologijos salėje eksponuojami senamiesčio kasinėjimų metu rasti keramikos dirbiniai: puodai, lėkštės, kokliai.

Didžiausioje ir erdviausioje muziejaus salėje įrengta virš 20 unikalių garsaus XIX a. II pusės – XX a. I pusės dievdirbio Vinco Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių ekspozicija.

Muziejaus puošmena – XIX a. II pusės baldų komplektas, pagamintas anglų meistrų iš egzotiškų žvėrių ragų. 1900 m. šis baldų komplektas pasaulinėje Paryžiaus parodoje gavo aukso medalį. Baldus nupirko Apytalaukio dvaro savininkas grafas Henrikas Zabiela. Iki Antrojo pasaulinio karo jie buvo dvaro rūmų interjero puošmena.

 

Muziejaus fondai 

2023 m. pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugomos 57 254 vertybės. 

Visos muziejuje esančios vertybės yra suskirstytos į 2 grupes: pagrindinį ir pagalbinį fondus. Pagrindinis fondas dar smulkinamas į 6 grupes: istorijos  –  etnografijos, raštijos, fotografijos, archeologijos, numizmatikos ir dailės.

Gausiausias yra fotografijos fondas, kurį sudaro virš 12 tūkst. vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių originalios Kėdainių, jo apylinkių bei gyventojų nuotraukos.

Istorijos – etnografijos fondą sudaro įvairios vertybės: nuo buities rakandų, iki istorinių vertybių. Savo verte šiuose fonduose išsikiria ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija, Šv. Jono Krikštytojo skulptūra ( XV a. pab.) bei kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Raštijos fonduose saugomi įvairūs dokumentai, spauda ir literatūra. Šiame fonde vertingiausi yra XVII a. Radvilų laikotarpio originalūs dokumentai ir laiškai, Adomo Freitago knyga „Architektūra militaris“ (XVII a.)

Archeologijos fonduose saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Savo verte išsiskiria kokliai su Radvilų bei kitų kilmingų šeimų herbais, reta antkaklė kūginiais galais (I a. II pusė – II a. vid.).

Numizmatikos fonduose gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų, ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII aa. monetų lobis bei Jono Jucevičiaus dovanota retų monetų kolekcija.

Dailės fonduose saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Čia saugoma Janinos Monkutės – Marks darbų kolekcija, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija bei dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai. Pastaraisiais metais muziejus įsigijo ir keletą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus Arvydo Každailio darbų.

Pagalbiniame fonde saugomi įvairios tematikos eksponatai, turintys mažesnę istorinę vertę, blogesnės fizinės būklės bei vertybės, neturinčios sąsajų su Kėdainių kraštu.

Iki 2010 m. Kėdainių krašto muziejuje dar buvo Gamtos fondai, kuriuos sudarė drugelių kolekcija, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcija. Šioms kolekcijoms dėl natūralių sąlygų sunykus, gamtos fondas buvo panaikintas.

Mūsų muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas vertybes. Skaitmeninius vertybių vaizdus rasite:

 

Muziejui priklauso 6 padaliniai:

Daugiakultūris centras

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Tradicinių amatų centras Arnetų name

 Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje

Janinos Monkutės – Marks muziejus – galerija

 

Bendraukime socialiniuose tinkluose:

gallery
Kėdainių krašto muziejus
Daugiau info
Virtualus turas


Virtualus turas
Daugiau info