2024 m. rugsėjo 7 d. 16:00 val. festivalis „Radviliada 2024“ kviečia į teatralizuotą Jano Kochanowskio poezijos rinkinio „Niekai“ lietuvių kalba skaitymą. Kėdainiuose vykstantis festivalis skirtas Kėdainių miesto ir kunigaikščių Radvilų istorijai. Antrasis skaitymo renginys siejamas su Jano Kochanowskio poezijos rinkinio „Niekai“ leidimu lietuvių kalba 2023 m., kuris yra Adomo Mickevičiaus instituto ir Lietuvos knygos ir tautosakos instituto bei Kėdainių krašto muziejaus bendradarbiavimo rezultatas.

Janas Kochanowskis – iškilus Renesanso epochos autorius – Lietuvoje lankėsi kaip vienas iš karaliaus Žygimanto Augusto sekretorių. Jis lydėjo jį kelionėse į Vilnių, tačiau taip pat viešėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos valdytose Buivydiškėse prie Vilniaus. Kochanowskis rašė lotynų ir lenkų kalbomis, o lietuviai daugelį amžių puikiai mokėjo šias kalbas, skaitė ir vertino poeto kūrybą. Abiejų Tautų Respublikai nustojus gyvuoti lietuviai kūrė, skaitė ir rašė tik lietuviškai, todėl Kochanowskio kūryba buvo laikinai užmiršta. Dabar tai pasikeitė, nes Kochanowskio literatūra verčiama į lietuvių kalbą ir sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

„Darbas su Kochanowskio kūriniais – o išversta 320 (!) kūrinių, tarp jų ir devizų – buvo nemenkas iššūkis. Kai kurie posmai parašyti tiesiogine kalba. Tačiau kiti turi paslėptą prasmę ir daugiapakopę struktūrą“, – pabrėžia tekstų vertėja Regina Koženiauskienė.

Trijų tomų Kochanowskio poezijos rinkinys apima daugiau kaip 300 kūrinių, kuriuos lydi įvadas, išsamūs vertėjo komentarai ir vardų paaiškinimai. Šios publikacijos pobūdis itin įvairus – greta humoristinių ir lengvabūdiškų kūrinių yra ir keliančių refleksijas tekstų. Žymus humanistas buvo iš italų kalbos perimto termino „fraszka“ autorius, įvedęs šio tipo kūrinius į lenkų literatūrą.

„Adomo Mickevičiaus institutas maloniai kviečia visus literatūros mylėtojus į unikalų renginį – Jano Kochanowskio „Niekų“ sceninį skaitymą, kuris vyks šių metų rugsėjo 7 d. Evangelikų reformatų bažnyčioje, kurios rūsyje yra Radvilų mauzoliejus“, – pabrėžia Adomo Mickevičiaus instituto direktorė Olga Wysocka.

Už renginio koncepciją ir režisūrą atsakingas teatro režisierius Jarosław Kilian, kuris pakvietė dalyvauti žymius Lietuvos aktorius: Birutę Mar bei Vladą Bagdoną. Teatralizuotą skaitymą lydintį muzikinę aranžuotę sukūrė prof. Maria Pomianowska drauge su Lenkijos ir Lietuvos senosios muzikos ansambliu: Aleksandrą Kauf-Tyrałą (styginis instrumentas, vokalas), Anną Klimczyk (styginis instrumentas, vokalas), Aistė Bružaitė (kanklės) ir Saulius Petreikis (multiinstrumentalistas).

Partneriai: Kėdainių festivalis „Radviliada 2024“, Kėdainių krašto muziejus, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje.

Nuotrauka iš teatralizuoto pristatymo Valdovų rūmuose. 

Nuotrauka iš teatralizuoto pristatymo Valdovų rūmuose. 

APIE JANĄ KOCHANOVSKĮ (JAN KOCHANOWSKI):

XVI a. Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, JANAS KOCHANOVSKIS (JAN KOCHANOWSKI; 1530–1584) dar gyvas būdamas spėjo pajusti ir išvysti savo kūrybos pripažinimo aukštį:

Kas davė man sparnus, kas plunksnom apkaišytą

Mane aukštai iškėlė, kad galiu matyti

Pasaulį visą, o prireikus – net žvaigždėtą

Dangų lytėti. (Daina)

Poetas į šį pasaulį atėjo 1530 m. Sycynoje šalia Radomo (dabartinėje Mazovijos vaivadijoje). Zvolenės parapijoje, kilmingų tėvų, Sandomiro teisėjo Piotro Kochanovskio ir Annos Bialačovskos, skyrusios daug dėmesio vaikų lavinimui, šeimoje. Iš gausaus 11 vaikų būrio, be Jano, du broliai Mikolajus ir Andžejus taip pat žengė literatų vertėjų keliu. Vyriausiasis brolis Kasparas, Sandomiro žemės raštininkas, po ankstyvos tėvo mirties 1547 m. rūpinosi likusiais našlaičiais, tapo jų globėju. 

Nuo 1544 m. Janas, dar būdamas paauglys, jau studijavo laisvuosius menus Krokuvos akademijoje, 1551–1552 ir 1555–1556 m. – Karaliaučiaus universitete, paskui tris kartus vyko į Paduvos universitetą Italijoje (1552–1555, 1556–1557 bei 1558–1559), kur Renesanso kultūra jau buvo įleidusi tvirtas šaknis, ten įgijo klasikinį išsilavinimą, gerai išmoko lotynų ir graikų kalbas, studijavo logiką ir filosofiją, antikinę literatūrą, poetiką ir retoriką. Poezijos kūrimas buvo neatskiriamas nuo mokslo, bendrosios erudicijos. Paties prisipažinimu: Neliūdžiu, kad aš poetas, / Juk krimtau ir alfa beta (III, 74) , todėl suprantama, kodėl tiek daug gryna lotynų kalba parašytų arba meistriškai iš lotynų ir graikų kalbų į gimtąją lenkų kalbą laisvai verstų ir parafrazuotų eilių.

Italija – poeto jaunystės šalis – matyta iš arti, vaikščiota tais pačiais mūzų takais , čia išmoko ir italų kalbą, žavėjosi Petrarkos sonetais. Paduvoje visam gyvenimui susibičiuliauta su Andžejumi Nideckiu, Stanislavu Porembskiu ir kitais tėvynainiais. Baigęs mokslus, grįždamas iš Italijos į tėvynę, dar apsilankė Prancūzijoje ir Vokietijoje. Paryžiuje susitiko su vienu ryškiausių Renesanso poetų, vadinamu „prancūzų Orfėju“, Pjeru Ronsaru (Pierre de Ronsard; 1524–1585), savo pavyzdžiu paskatinusiu rašyti gimtąja kalba. Ankstyvąsias elegijas ir epigramas bei odes rašęs lotyniškai, grįžęs į gimtinę Kochanovskis dažniausiai jau eiliavo lenkiškai, palikęs neįkainojamą dovaną savo tautai ir pavyzdį kitų tautų, iš jų ir lietuvių, poetams – sodria literatūrine kalba parašytus kūrinius.

Nuo 1559 m. plataus kultūrinio akiračio, iškalbingas, sąmojingas, gerai plunksną valdantis Kochanovskis pirmiausia ėjo dvariškio pareigas pas aristokratus didikus Tarnovskius, Tenčinskius, Firlėjus, spėjama, kad ir pas kunigaikščius Radvilas, buvo jų klientas, tarnavo mecenato Piotro Myškovskio dvare, pagaliau, tęsdamas karjerą, Krokuvos vyskupo rekomenduotas gavo ilgokai siektą sekretoriaus vietą karaliaus Žygimanto Augusto dvare ir beneficijas iš jam paskirtų administruoti Poznanės bei Zvolenės klebonijų. 1571–1572 m. laikotarpiu poetas dažnai vyko į karaliaus mėgstamą rezidenciją – Vilniaus žemutinės pilies rūmus, matyt, svečiuodavosi, kaip galima spręsti iš kūrybos, ir Radvilos Juodojo dvare Buivydiškėse, iš vidaus pažino lenkų ir lietuvių aristokratų kultūrinį ir politinį gyvenimą, matė elito gyvenimo užkulisius, išmanė dvariškių etiketą, kūrė eiles, skleidė aukštąją intelektinę kultūrą. Po karaliaus mirties (1572) praėjus trejiems metams poetas įsikūrė iš tėvo paveldėtoje Čarnoliaso žemėje jaukiame dvarelyje šalia gimtosios Sycynos, apsuptas gražios kaimo gamtos. 1575 m. vedė Dorotą Podlodovską, su ja susilaukė šešių dukterų. Prie taikaus ir ramaus namų židinio, vasaromis po savosios liepos kupolu daug laiko skyrė kūrybai, svetingai priimdavo atvykstančius aplankyti bičiulius, poetai čia skaitydavo savo eiles. Vis dėlto didelis sielvartas, aptemdęs mylinčio tėvo akis, buvo mažamečių dukterų netektis, įnešusi graudžiai pilkų būties spalvų.

Poetas mirė staiga 1584 m. būdamas 54 metų amžiaus Liubline, į kurį buvo išvykęs su kreipimusi į karalių žmonos brolio, nužudyto Turkijoje, šeimos reikalais. Iškilmingai pašarvotas ir palaidotas Liubline, pagerbtas paties karaliaus Stepono Batoro, palydėtas gausiai susirinkusios šviesuomenės, aukštųjų dvasininkų ir pasauliečių. Tiksliai nėra žinoma, bet viena iš versijų: kitais metais palaikai pervežti į Zvolenės Šv. Kryžiaus bažnyčios koplyčią ilsėtis šalia tėvų.

Pagal Įvadinį Reginos Koženiauskienės straipsnį.

Janas Kochanovskis, NIEKAI / FRASZKI, sudarė, išvertė ir parengė Regina Koženiauskienė, iliustravo Marius Jonutis, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023, 500 p.Knygos dailininkė Elona Marija Ložytė.

Renginys nemokamas.

Visa festivalio programa ČIA

Festivalio organizatorius – Kėdainių krašto muziejus

Festivalį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, Kėdainių rajono savivaldybė

Festivalio partneriai – Instytut Adama Mickiewicza (Lenkija),  Uus Kontsert (Estija)

FESTIVALIO RENGINIŲ METU BUS FILMUOJAMA IR FOTOGRAFUOJAMA. NUOTRAUKOS IR VAIZDO ĮRAŠAI BUS NAUDOJAMI RENGINIO VIEŠINIMUI SOCIALINIUOSE TINKLUOSE, INTERNETINĖSE SVETAINĖSE, SPAUDOJE IR KT.