Nuo balandžio 24 d. iki gegužės 28 d. Daugiakultūriame centre veiks fotomenininkės Aistės Kanapeckaitės – Čerenkovienės, dokumentinio kino režisieriaus Arūno Matelio ir vykdančiosios prodiuserės Algimantės Matelienės audiovizualinis fotoprojektas „Daiktiniai įrodymai“.

Atidarymas – balandžio 24 d. 16 val. 

Apie projektą:

Projektas „Daiktiniai įrodymai – antipodai“ Kėdainių kultūros sostinės parodoje apjungia dvi, iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas vizualines ir emocines realybes – karo grimasas ir žmogišką pasiaukojimą.Vienoje parodos erdvėje susitinka dvi „planetos“.

Pirmoji planeta: karo miniatiūros

Fotomenininkė Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė fotografijoje fiksuoja menininko Tomo Upsko sukurtą dioramą, vaizduojančią karo kasdienybę per groteską, absurdą ir daiktų simboliką.

Miniatiūriniai objektai – radiatorius, unitazas, buitiniai rakandai – tampa daiktiniais karo įrodymais, liudijančiais ne didvyriškumą, o moralinį nuosmukį, plėšikavimą ir vertybių praradimą.

Makro fotografija naikina mastelio ribas: žiūrovas nebėra tikras, ar mato realų karo vaizdą, ar kruopščiai surežisuotą iliuziją. Vaizdas balansuoja tarp dokumentikos, gandų ir vizualinės apgaulės, sukeldamas abejonę, netikrumą ir kartais – juodą humorą.

Antroji planeta: pasiaukojimo kinas

Kita projekto sudėtinė dalis – Arūno Matelio dokumentinis filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ bus rodomas parodos atidarymo metu. Šis filmas pasakoja apie nematomus sporto herojus – dviratininkus pagalbininkus, kurie „Giro d’Italia“ varžybose aukoja savo kūnus, laiką ir galimybes ne dėl asmeninės pergalės, o vardan komandos. Tai planeta, kurioje dominuoja: ištvermė, solidarumas, pasiaukojimas, tylus heroizmas be šlovės.

Antipodai

Karo ir sporto pasauliai šiame projekte tampa antipodais: vienoje planetoje – griaunama, vagiama, naikinama; kitoje – saugoma, palaikoma, aukojamasi.

Abu pasauliai kalba apie žmogaus elgesį ekstremaliomis sąlygomis, tačiau parodo visiškai priešingas vertybines kryptis. Projektas kelia klausimą: ką žmogus pasirenka – imti ar atiduoti?

Žiūrovo patirtis:

Žiūrovas kviečiamas: pereiti tarp dviejų planetų, patirti emocinį kontrastą, permąstyti vaizdo, heroizmo ir įrodymo sąvokas.

„Daiktiniai įrodymai – antipodai“ tampa ne tik paroda, bet ir moraline erdve, kurioje karas ir pasiaukojimas egzistuoja greta, be tiesioginių atsakymų.

Apie autorius:

Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė – fotomenininkė ir dailiosios odos dailininkė, kurios kūrybinį kelią nuosekliai formuoja dvi skirtingos, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusios meno sritys – taikomoji dailė ir šiuolaikinė fotografija. Menininkė baigė Kauno kolegijos A. Vienožinskio menų fakultetą, įgydama dailiosios odos specialybę, taip pat Vilniaus dailės akademijoje studijavo fotografiją ir medijų menus. Šios dvi disciplinos ją lydi iki šiol, atsispindėdamos jos darbuose per medžiagiškumo, detalės, struktūros ir vaizdo konstravimo santykį. Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė yra ilgametė Kėdainių fotografų draugijos narė, šešerius metus ėjusi šios draugijos pirmininkės pareigas. Ji aktyviai dalyvauja autorinėse, grupinėse, nacionalinėse ir tarptautinėse parodose. Šiuo metu menininkė taip pat užsiima edukacine veikla, perduodama savo patirtį jaunajai kartai – moko vaikus fotografijos, dailės ir keramikos pagrindų. Kūryboje ir pedagogikoje ją vienija tas pats siekis – ugdyti jautrumą vaizdui, medžiagai ir prasmei.

Arūnas Matelis – lietuvių dokumentinio kino režisierius, prodiuseris. 1992 metais įkūrė vieną pirmųjų nepriklausomo kino kompanijų Lietuvoje – Studiją Nominum, kuri savo dėmesį skiria kino filmų kūrimui bei savo sukurtų filmų platinimui. Arūnas Matelis pirmasis Rytų ir Centrinės Europos režisierius, įvertintas (2007 m. už filmą „Prieš Parskrendant į Žemę“) vienu iš svarbiausių kino prizų pasaulyje – Amerikos Kino Režisierių Gildijos apdovanojimu „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai, o jo filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ pripažintas geriausiu metų dokumentiniu filmu pasaulyje. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta” -– naujausias režisieriaus filmas, kuris laimėjo 14 tarptautinių prizų, tarp kurių ir pagrindiniai Varšuvos, Triesto kino festivalių apdovanojimai bei 4 lietuviškus apdovanojimus. 2018 metais  filmas varžėsi dėl „Oskaro” dviejose – geriausio filmo užsienio kalba ir dokumentinio filmo – kategorijose. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta” buvo pirmasis lietuviškas filmas, kuris yra pasiekiamas milijardinei pasaulio auditorijai.