header-img
Sitemap
Version for the disabled
Naujos ekspozicijos Kėdainių krašto istoriją atskleis moderniai

Užvėrus duris lankytojams karantino metu, Kėdainių krašto muziejuje darbai nesustojo: čia įrengiamos keturios naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios turtingą miesto istoriją, supažindinančios su iškiliomis Kėdainių krašto asmenybėmis. Tokią galimybę muziejui suteikė dalyvavimas Interreg V-A Lietuva – Lenkija programos projekte „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“, kuriame Kėdainių krašto muziejus dalyvauja partnerio teisėmis kartu su Pagėgių rajono savivaldybe ir Punsko valsčiumi (Lenkija).

Muziejaus erdvės keičiasi

„Tai džiugūs dalykai, kurie mūsų muziejuje vyksta labai retai. Šio projekto metu mes įrengiame keturias naujas ir interaktyvias multimedijos ekspozicijas, kurios bus išdėstytos trijose salėse, – pasakoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Pirmoji ekspozicija „Czeslawas Miloszas – Kėdainių krašte gimęs genijus“ pasakoja apie turbūt patį garsiausią pasaulyje Kėdainių krašto gyventoją, kuris savo tapatybe tarsi jungia Lietuvą ir Lenkiją. Todėl natūralu, kad muziejuje atsiras ši nedidelė ekspozicija, pristatanti šį genialų poetą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą ir bandanti sudominti muziejaus lankytoją, paskatinti jį pasidomėti plačiau, nuvykti į jo gimtuosius Šetenius.“

Apie istoriją – moderniai

Baigiama įrengti antroji ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“, kurios ašis – interaktyvus žemėlapis-stendas, kuriame lankytojai galės įvairiais pjūviai pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII a., Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ekspozicijoje įdomiai pateikiami to laikotarpio eksponatai, pavyzdžiui, monetos, supažindinama su vytinių – prekybinių laivų – ypatumais, tačiau dėmesys skiriamas ne tik prekybiniams ryšiams. „Mūsų miestas buvo susaistytas įvairiais ryšiais – administraciniais, konfesiniais, švietimo, prekybiniais ir kitokiais – tiek su artimiausia aplinka (Josvainiais, Šėta, Raseiniais, Ukmerge, Vilniumi, Kaunu), tiek su tolimesne – Ryga, Karaliaučiumi, Dancigu, Londonu, Nyderlandų miestais. Judėjo prekės, knygos, studentai, kunigai, administracijų pareigūnai. Kaip ir su kuo Kėdainiai buvo susiję, bus galima pamatyti šioje interaktyvioje ekspozicijoje“, – pasakojo R. Žirgulis.

Papildytas maketas

Trečioji ekspozicija vadinasi „Kėdainiai – daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“. Šios ekspozicijos pagrindas bus prieš porą metų muziejaus sukurtas interaktyvus maketas „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių gyventojai. Dabar ne tik galėsime girdėti, ką pasakoja šie personažai, bet ir matysime juos konkrečioje vietoje, o aplinka atkurta naudojant šiuolaikinius informacinių technologijų sprendimus – kompiuterinę 3D animaciją.

Ne vien Radvilų miestas

Ketvirtoji ekspozicija pasakos apie Kėdainių miesto savininkus. „Pradžioje norėjome ekspoziciją pavadinti „Kėdainių miesto savininkai Radvilos“, tačiau, kadangi šias ekspozicijas rengiame bendradarbiaudami su geriausiais Radvilų ir Kėdainių istorijos tyrinėtojais profesoriais Deimantu Karveliu ir Aivu bei Raimonda Ragauskais, supratome, kad tai būtų netikslu, – sakė muziejaus direktorius. – Nes Kėdainius nuo XV a. vid. iki XIX a. pr. valdė ir Kiškos, Sulzbachai, Sapiegos, Ostrogiškiai. Tad šioje ekspozicijoje bus pristatytas kiekvienas žmogus, kuris buvo formaliu arba nominaliu Kėdainių savininku.“

Reikėjo šiuolaikinės ekspozicijos

Įgyvendinti naujų Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijų viziją pasitelkti specialistai. Interaktyvią multimedijinę dalį kuria UAB „MultimediaMark“, bendrą ekspozicijų apipavidalinimą atlieka UAB „Ekspozicijų sistemos“, o jas suprojektavo šioje srityje besispecializuojanti dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Projekto vadovas Vilius Lunevičius neslepia susižavėjimo turtinga Kėdainių praeitimi ir sako, kad mūsų miestui šiuolaikinės ekspozicijos seniai reikėjo:

„Ta istorija tokia plati, kad čia taip paprastai ji netelpa, ją būtų galima tris – keturis kartus didesniame plote išeksponuoti. Mūsų uždavinys buvo būtent atskleisti lobius, kurie yra Kėdainiuose, ir padaryti tai šiuolaikiniu būdu. Šiuolaikinis būdas – tai estetinių, interaktyvių priemonių derinimas kartu išlaikant muziejaus stiprybę, tai yra, pasakojimą per eksponatus. Šiam laikmečiui būdingos netikros naujienos, kurios sklinda socialiniuose tinkluose ir kurioms pagrįsti dažnai neprašoma jokių įrodymų. Muziejus šiame kontekste yra savotiška sala tikrų dalykų, nesuklastotos istorijos.“

Pritrauks lankytojus

Pasak V. Lunevičiaus, tam, kad ekspozicija būtų pagauli, sudomintų žmones, reikia atskleisti tų eksponatų kontekstą. Kitaip sakant, muziejuje saugomas eksponatas pats kaip daiktas nebus lankytojui įdomus, jei nebus atskleista jo mikroistorija. „Kiekvienas šeimoje turime kokią nors relikviją, kuri brangi ne dėl jos materialinės vertės, bet dėl to, kad ji turi savo istoriją. Muziejuje eksponatai turi istorijas apie platesnį ratą – apie miestą, bendruomenę, kažkokius įvykius. Tai dabar ir darome, montuodami eksponatus, panaudodami inovatyvius informacinių technologijų ir daugialypės terpės sprendimus“, – pasakojo V. Lunevičius.

Šie šiuolaikiški sprendimai, pritaikant muziejus ir jų ekspozicijas įvairių amžiaus ir socialinių grupių turistų poreikiams, skirti platesnei lankytojų auditorijai pritraukti.

Po karantino

Apžiūrėti ir įvertinti naujų ekspozicijų muziejus lankytojus pakvies iš karto po karantino. O tuo tarpu visus, kurie domisi šiuo projektu ir naujų ekspozicijų koncepcija, Kėdainių krašto muziejus kviečia pasižiūrėti nuotolinės konferencijos įrašą – https://bit.ly/2WJ1iTH

Projektas „Lietuvos-Lenkijos istorija iš trijų miestų perspektyvos“ finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Ekspozicijų įrengimui skirta virš 100 tūkst. eurų.

Kuo susiję trys miestai?

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis tikisi, kad įgyvendintas projektas padės trims miestams, o taip pat ir visam Lietuvos-Lenkijos regionui geriau saugoti ir vystyti kultūros paveldą, kurti naujas turistams įdomias vietas, išsaugoti gyvą istorijos bendrumą. Tuo tikslu vykdomos ir kitos veiklos: bendri kultūriniai renginiai, mokymai.

Punskas, Pagėgiai ir Kėdainiai yra artimai susiję istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais. Kėdainius valdę kunigaikščiai Radvilos, turėjo valdų ir Palenkėje, kur įsikūręs Punskas. Pagėgiai priklausė Rytų Prūsijai, ekonominiais ir konfesiniais ryšiais bei knygnešyste stipriai veikusiai Kėdainius ir Punską. Šie stiprūs istoriniai ryšiai tarp miestų yra mažai žinomi ir menkai atskleisti muziejų ekspozicijose ir jų kultūrinėje veikloje. Dėl savo periferiškumo nepakankamai finansuojamas ir vystomas minėtų miestų kultūrinis paveldas, per menkai bendradarbiaujama tarp kultūros ir mokslo įstaigų abipus sienos, nevyksta bendri kultūriniai renginiai.

Tad pagrindinis šio projekto tikslas yra padidinti Punsko, Pagėgių ir Kėdainių savivaldybių ir kultūrinių institucijų bendradarbiavimą abipus sienos, skatinant bendro kultūros paveldo puoselėjimą, vystymą ir domėjimąsi juo, siekiant pritraukti daugiau turistų iš Lietuvos ir Lenkijos, o taip pat išsaugoti kultūros paveldą ateities kartoms.

 

#EuropeanUnion #EuropeanRegionalDevelopmentFund #LithuaniaPoland #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Interreg  #LietuvaPolska #EU