Kėdainiai ypatingi tuo, kad XV – XIX a. buvo privatus kunigaikščių Radvilų miestas, priklausęs visoms trims šios iškiliausios LDK didikų giminės šakoms. XVII a. Radvilų dėka Kėdainiai buvo stipri ekonominė, religinė ir kultūrinė protestantizmo sala katalikiškoje aplinkoje, vienas iš miestietiškiausių Lietuvos miestų.
Kėdainių krašto muziejus nuolat vykdo projektus, skirtus išsaugoti svarbius miesto istorinės atminties momentus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas kunigaikščių Radvilų istorijos ir paveldo aktualizavimui. Tad nuo 2015 m. muziejus organizuoja istorijos festivalį „Radviliada“. Pastarasis padeda perkelti Radvilų laikotarpio atmosferą ir aplinką į miesto erdves. Šiemet festivalis vyks jau 7 kartą.
Visų kultūros ir istorijos festivalio „Radviliada“ metu atliekama senovinė muzika, šokiai, vyksta istorikų paskaitos ir diskusijos. Kiekvienais metais festivalio programoje dalyvauja svečiai iš šalių, kažkada priklausiusių LDK (Lietuvos Didžioji kunigaikštystė) ir ATR (Abiejų Tautų Respublika): Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos.
Festivalis prasidės jau penktadienio popietę Kėdainių krašto muziejuje, kur 16 val. vyks Prof. Aivo Ragausko, prof. Raimondos Ragauskienės ir prof. Deimanto Karvelio diskusija „Kėdainiai – kunigaikščių Radvilų katalikiškosios Nesvyžiaus – Olykos šakos valda“.
Tos pačios dienos vakarą, 19 val., evangelikų reformatų bažnyčioje kėdainiečių ir miesto svečių lauks iškilmingas miesto šventės ir festivalio „Radviliada 2021“ atidarymas. Jo metu bus rodomas baroko muzikos spektaklis „Dramma da Capo“. Šiam muzikiniam spektakliui dramaturgiją sukūrė kėdainiečiams jau gerai pažįstamas žymus operos ir gatvės teatro režisierius Adrianas Schvarzsteinas. Spektaklio muzikinė ašis – baroko arijos, sukurtos da capo (išvertus iš italų k. – „nuo pradžios“), t. y. pasikartojimo forma. Spektaklio siužetas atskleidžia autorių, tokių kaip Ludovico Ariosto, Carlo Capece, Grazio Braccioli, Virginia Woolf, kūryboje pasirodančio personažo Orlando transformacijas bei afektus. XXI a. žiūrovo mąstymas ir emocijos skiriasi nuo Baroko laikų žmogaus, siekusio proto ir jausmų vienovės. Tačiau šiuolaikiniai žmonės išgyvena panašias vidines dramas, o jas sustiprinantis muzikinis ir dramaturginis pakartojimas turi ypatingą reikšmę jų suvokimui. Choreografė ir režisierė Jūratė Širvytė-Rukštelė projektui suteikė plastikos įvesdama svarbų baroko operos elementą – šokį, grindžiamą istorinėmis R. A. Feuillet, L. G. Pécouro, P. Rameau choreografijomis. Menininkė pakartoja R. Descartes’o mintį, kad suvokimas, jausmas, emocija yra kūno funkcijos, ir šokį bei baroko gestus pasitelkia tam, kad operų arijose išreiškiamus afektus paverstų universalia kalba. Šiam projektui talkina kastanječių meistrė – muzikantė ir šokėja Ludovica Mosca iš Barselonos (Ispanija). Šiame spektaklyje taip pat dalyvauja: Rūta Vox (Vosyliūtė) – vokalas, Jūratė Širvytė-Rukštelė – šokis, Vilimas Norkūnas – basso continuo, klavesinas bei ansamblio dalyviai: Augusta Jusionytė, Bernardas Petrauskas (smuikai), Julija Ivanovaitė (altas), Deividas Dumčius (violončelė), Ugnius Dičiūnas (obojus), Julius Klimavičius (fagotas).
Antrą festivalio dieną, šeštadienį, klausytojų lauks net 4 koncertai evangelikų reformatų bažnyčioje. Festivalio diena prasidės Kėdainių, Biržų ir Raudondvario muzikos mokyklų auklėtinių koncertu „Pašlovinkime Radvilas“, o baigsis senosios muzikos ansamblio FABELLA ENSEMBLE iš Latvijos koncertu „XVII a. Georgo Elgerio giesmės“. Pastarojo koncerto programa yra grindžiama unikalia Latvijos muzikos istorijos medžiaga – giesmės iš „Geistliche Catholische Gesänge” (Dvasinio katalikiškojo giesmyno), kurį parašė Georgas Elgeris ir išleido 1621 m. Tai yra pirmasis reikšmingas katalikiškų giesmių rinkinys Latvijos teritorijoje, kurį sudaro Grigališkosios giesmės, senosios bažnytinės giesmės ir litanijos, kurias, kaip manoma išvertė ir adaptavo pats Georgas Elgeris. Šioje knygoje esančios originalios giesmės bus atliekamos koncerte. Giesmės laikosi tonalinių sistemų, apima rimus ir netgi tam tikras Latvijos folkloro stilistines technikas. Vienintelis žinomas išlikęs šio leidinio egzempliorius yra saugomas Vilniaus Universiteto bibliotekoje.
Georgas Elgeris – Latvijos dvasininkas, dvasinių tekstų autorius ir Jėzuitų seminarijos dėstytojas. Savo tekstuose latvių kalba, jis naudojo lenkų kalbos rašybą. 1631-1634 m. kaip Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės karo kapelionas dalyvavo karo veiksmuose prieš Maskvą. 1638–1644 m. buvo Daugpilio jėzuitų misijos vyresnysis, ten 1638 m. įsteigė gramatikos mokyklą (vėliau Daugpilio kolegija). Atsidėjęs literatūriniam darbui latvių kalba parengė: „Evangeliją visų metų sekmadieniams ir šventadieniams“, 1672 m., P. Kanizijaus „Trumpojo katekizmo“, 1672 m. vertimus, iš lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų išverstą giesmyną, lenkų-lotynų-latvių kalbų žodyną. Dauguma jo raštų išspausdinta 1672–1758 m. Vilniuje.
Šis koncertas bus jaudinantis garsų nuotykis, kuriame klausytojas susipažins su ankstyvąja latvių kalba, kuri XVII amžiuje vis dar vystėsi. Solistai ir pritariantys instrumentai atliks senas melodijas tai epochai būdinga maniera, naudojant tiek generalboso, tiek improvizacijos elementus.
Trečios festivalio dienos pavakarę, sekmadienį, 17 val., kėdainiečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami į evangelikų reformatų bažnyčią, kur bus atliekamas baroko operos spektaklis „Muzika Karaliaus Saulės dvare“. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV ypač rūpinosi pabrėžti Paryžiaus ir Versalio gerą skonį visose meno formose ir diktuoti madas visai Europai. Neabejotina, kad tai buvo taikoma ir muzikai. Koncerto programoje skambės Karaliaus Saulės mėgstamiausia muzika, kuri ypač būdinga prancūzų barokui. Tai Mišelio Richardo Delalande opera „Versalio fontanai“, papildyta įvairiomis prancūzų kompozitorių Jean-Baptiste Lully, Jean-Philippe Rameau, François Rebel and François Francœur arijomis. Istorinių kostiumų dizainerė Jelena Forste pasirūpino, kad „laiko mašinos efekto“ pagalba, žiūrovai klausydami ir matydami pajustų baroko laikotarpio prabangą. Šiame baroko operos spektaklyje klausytojai išgirs Mišelio Richardo Delalande (1657-1726) operą „Versalio fontanai“ (1683), Jean-Philippe Rameau (1683-1764) ariją “Amour, amour lance tes traits” iš operos „Les fêtes de l’Hymen et de l’amour“ (1747), Jean-Baptiste Lully (1632-1687) ariją “Revenez, amour revenez” iš operos „Thésée“ (1675), Jean-Baptiste Lully (1632-1687) duetą “Atys est trop heureux” iš operos „Atys“ (1675) bei François Rebel (1701-1775) / François Francœur (1698-1787) ariją “Vous qui voulez charmer” iš herojinės pastoralės „Isméne“ (1747). Spektaklio dalyviai: Justina Kaminskaitė (sopranas, Lietuva), Karolina Parmionova (sopranas, Lietuva), Simona Jocevičiūtė (sopranas, Lietuva), Ieva Sumeja (sopranas, Latvija), Anete Viļuma (sopranas, Latvija), Ansis Bētiņš (tenoras, Latvija), Daniils Kuzmins (bosas, Latvija), baroko orkestras Collegium Musicum Riga, baroko šokių choreografė Jūratė Širvytė-Rukštelė (Lietuva), istorinių kostiumų dailininkė Jeļena Forste (Latvija), dirigentas ir meninis vadovas – Māris Kupčs (Latvija).
Tačiau festivalis nesibaigs kartu su miesto švente – rugsėjo 16 d. klausytojų lauks dar vienas koncertas evangelikų reformatų bažnyčioje – „Dvibalsė širdis: italų baroko kameriniai duetai“.
Tad rugsėjo 3 – 16 dienomis Kėdainių krašto muziejus kviečia visus kėdainiečius ir miesto svečius susitikti kultūros ir istorijos festivalio „Radviliada 2021“ renginiuose!
Rugsėjo 3 d., penktadienis:
Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19)
Kultūros istorijos festivalis RADVILIADA 2021
16 val. Prof. Aivo Ragausko, prof. Raimondos Ragauskienės ir prof. Deimanto Karvelio diskusija „Kėdainiai – kunigaikščių Radvilų katalikiškosios Nesvyžiaus – Olykos šakos valda“.
Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
19 val. KĖDAINIŲ MIESTO ŠVENTĖS ir Kultūros istorijos festivalio RADVILIADA 2021 ATIDARYMAS
Baroko operos spektaklis „Dramma da capo“
Rugsėjo 4 d., šeštadienis:
Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
Kultūros istorijos festivalis RADVILIADA 2021
11 val. Kėdainių, Biržų ir Raudondvario muzikos mokyklų auklėtinių koncertas „Pašlovinkime Radvilas“.
Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
Kultūros istorijos festivalis RADVILIADA 2021
12 val. Ansamblio ARCADIA CONSORT (Vilnius) koncertas „Kamerinės instrumentinės muzikos paralelės XVII a. Europoje“.
Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
Kultūros istorijos festivalis RADVILIADA 2021
13.30 val. Baroko ansamblio ARS REVALIA (Talinas, Estija) koncertas „Italijos virtuozai“.
Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
Kultūros istorijos festivalis RADVILIADA 2021
14.30 val. Senosios muzikos ansamblio FABELLA ENSEMBLE (Ryga, Latvija) koncertas „XVII a. Georgo Elgerio giesmės“.
Rugsėjo 5 d., sekmadienis:
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
Kultūros istorijos festivalis RADVILIADA 2021
17 val. Baroko operos spektaklis „Muzika Karaliaus Saulės dvare“
Baroko orkestras „Collegium Musicum Riga“, dirigentas ir meninis vadovas Māris Kupčs (Latvija)
Rugsėjo 16 d., ketvirtadienis:
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1)
17.30 val. Koncertas „Dvibalsė širdis: italų baroko kameriniai duetai“
Festivalio rengėjas – Kėdainių krašto muziejus
Festivalio rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė
Išsamesnė informacija:
https://www.facebook.com/kedainiukrastomuziejus/
Renginių metu bus filmuojama ir fotografuojama, vaizdai bus talpinami socialiniuose tinkluose.
Primename, kad uždarų renginių metu privaloma laikytis galiojančių Covid-19 saugumo reikalavimų – renginių dalyviai bus registruojami, privalo dėvėti apsaugines veido kaukes.
