Prieš pat Vėlines, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje vyko neeilinės apeigos – čia buvo perlaidojami šios bažnyčios tyrinėjimų metu rasti pavieniai žmonių palaikai. Jie išsamiai mokslininkų nebuvo tirti, tačiau manoma, kad tai – kelių šimtmečių senumo turtingų kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikų dalys.
Deja, bet dabar randami tik pavieniai čia palaidotų žmonių kaulai. Palaikai gerokai anksčiau jau spėti išniekinti ieškant paslėptų „turtų“.
Palaikai – turtingų ir garbių miestiečių
Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis sakė, kad tądien buvo perlaidojami XVII–XVIII a. gyvenusių turtingų, aukštą socialinę padėtį turinčių kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikai. Pati kaulų perlaidojimo ceremonija iš anksto nebuvo planuota, mat prieš pat bažnyčios rūsių tyrinėjimo pradžią niekas net nenutuokė, kad vienoje kriptų bus rasti mirusiųjų kaulai.
„Kripta yra šalia kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Į ją mes patekome dėl technologinių priežasčių, nes šioje kriptoje bus įrengta oro drėgmės palaikymo įranga. Tad visai neplanuotai radome daug suardytų palaikų.
Tyrėjai iš Vilniaus universiteto, juos apžiūrėję, rekomendavo juos palaidoti. Mes nusprendėme, kad tai padaryti reiktų pačioje bažnyčioje, nes tam kaip tik ir dėkinga situacija susiklostė: Radvilų mauzoliejuje buvo nuimtos grindys. Čia palaikai ir yra palaidoti.
Be to, simboliška, kad palaikus pagarbiai ir ramiai perlaidojame spalio 31 dieną, kuomet yra minima reformacijos diena. Tai buvo padaryta kartu su evangelikų Reformatų generaliniu superintendentu Raimondu Stankevičiumi“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs muziejaus direktorius R. Žirgulis.
Privalu suteikti ramybę
Pasak perlaidojimo ceremonijoje dalyvavusio Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento, kunigo Raimondo Stankevičiaus, šie, kadaise išniekinti, palaikai buvo palaidoti pagal krikščionišką tradiciją, suteikiant jiems ramybę.
„Dievo žodis sako, kad mirusį žmogų reikia palaidoti ir jam duoti ramybę. Čia matome tik žmogaus palaikus, tikėkimės, kad žmogaus siela jau yra pas Dievą. Tačiau pagarbos palaikams vis tiek reikia.
Tas ir buvo padaryta. Tuos palaikus paliekame ramybėje, kad jie nebūtų kažkur palikti, tampomi, kaip kad buvo sovietmečiu. Dabar jie yra tvarkingai užkasti pagal krikščionišką tradiciją. Aišku, geriau tų kaulų išvis neliesti, na, išskyrus atvejus, kai juos, pavyzdžiui, reikia ištirti.
Palaikų iškasimas būna tik išimtiniais atvejais, kitu atveju tai būna kapo išniekinimas. Mirusiesiems privalu duoti ramybę“, – kalbėjo kunigas R. Stankevičius.
