header-img
Sitemap
Version for the disabled
2007 m. archeologiniai kasinėjimai buvusioje Kėdainių dvarvietėje, sklype J.Basanavičiaus g. Nr. 24

2007 m. buvusioje Kėdainių dvarvietėje, sklype J. Basanavičiaus g. Nr. 24 buvo kasinėtas plotas prie pietinių Kultūros centro prieigų. Jame numatyta pastatyti Kultūros centro priestatą.

Kultūros centro teritorija suformuota ant dešiniųjų Nevėžio ir Smilgos upių aukštutinių terasų. Ji suformuota tarp Dvaro gatvės vakaruose, skersgatvio, einančio statmenai Dvaro gatvei pietuose, Nevėžio terasos šlaito rytuose ir Smilgos terasos šlaito šiaurėje.

Kultūros centro teritorija XVI-XIX a. priklausė Kėdainių dvarui. Dvaro teritorija suformuota maždaug 1535-1537 m. Tais metais dvaras, priklausęs Kėdainių savininkams Radviloms, iš kairiosios Nevėžio pusės buvo perkeltas į dešiniąją ir pastatytas ant aukštutinių Nevėžio, ir Smilgos upių terasų.

Pirmasis šaltinis apie Kėdainių dvarą yra 1604 m. miesto inventoriaus sąrašas. Jame aprašyti dvaro pastatai: minimi seni, bet geros būklės mediniai pastatai, dengti malksnomis. Po kai kuriais pastatais buvo sumūryti rūsiai, o vienas, kitas pastatas, tikriausiai, buvo fachverkinis, kadangi šaltinyje pavadintas „prūsišku mūru“. Kur stovėjo dvaro pastatai neaišku, jų vietos inventoriaus sąraše nenurodytos. Dvaro teritoriją nuo miesto juosė medinė tvora su mediniais vartais. Tvora ir vartai buvo dengti malksnomis.

XVII a. viduryje kunigaikštis Jonušas Radvila, norėdamas Kėdainius padaryti Biržų kunigaikštystės sostine, pradėjo statyti puošnius rezidencinius dvaro rūmus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad iki 1655 m. kovo pradžios dvaro rūmai nebuvo pilnai užbaigti, o užbaigtųjų dalyje buvo įrengti prabangūs interjerai, kuriuos puošė paveikslai ir meno kūriniai. 1655-1658 m. neužbaigtus dvaro rūmus niokojo Jonušui Radvilai priešiškai nusiteikusių didikų kariuomenių daliniai. Nuniokotus rūmus 1664-1668 m. ėmėsi atstatyti Kėdainių savininkas Boguslavas Radvila. Ar jis juos atstatė žinių nėra.

1704 m. birželio mėnesį dvaro rūmus ir ūkinius trobesius apiplėšė, ir susprogdino švedų kariuomenės dalinys, vadovaujamas generolo Adamo Liudviko Levenhaupto.

XIX a. viduryje dvaro teritorija tapo carinės Rusijos nuosavybė. Detaliame 1869 m. miesto plane ji pažymėta „privačia valda, konfiskuota valstybės nuosavybėn“. XIX a. pabaigoje, pasak amžininkų, buvusioje dvaro teritorijoje styrojo rūmų griuvėsiai. Tuo laiku pietinė teritorijos dalis atiteko stačiatikių cerkvei, o didesnė šiaurinė dalis buvo miesto nuosavybė.

Tarpukariu dvaro teritorija buvo perplanuota: pietinėje ir vakarinėje teritorijos dalyse suformuoti miestiečių sklypai, o šiaurinė ir rytinė dalys buvo miesto nuosavybė. Miestiečių sklypams suformuotoje teritorijoje suplanuotos dabartinės Klevų ir Dvaro gatvės, ir skersgatvis statmenai Dvaro gatvei. Jis miestiečių sklypus skyrė nuo miesto savivaldybei priklaususios teritorijos. Pastarosios rytinėje dalyje, prie Nevėžio terasos šlaito buvo pastatytas medinis miesto pradinės mokyklos pastatas, o prie jo 1940 m. sumūryta, bet neužbaigta modernios architektūros miesto pradinė mokykla. Ją 1944 m. susprogdino naciai. Susprogdintos mokyklos vietoje 1961 m. pastatytas dabartinis Kultūros centras, o prie jo suformuotas didelis sklypas, J. Basanavičiaus g. Nr. 24.

Užstatomoje vietoje iškasta 10 įvairaus dydžio perkasų, ištirtas 137 kv. m plotas. Atkastas 16-44 cm storio kultūrinis sluoksnis. Apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas datuotas XVII a., o viršutinis XX a. I puse.

Pirminį natūralų paviršių tiriamoje vietoje sudaro 14-20 cm storio rausvas aliuvinis priesmėlis su priemolio priemaiša. Jis atkastas 0,65 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus, kuris yra 43,54-43,64 m virš Baltijos jūros. Rausvas aliuvinis priesmėlis yra šaltinių ir polaidžių vandenų, tekėjusių iš aukštesnių Nevėžio terasos vietų, sąnašos. Po aliuviniu priesmėliu slūgso kietai susluoksniuotas rausvos spalvos moreninis priemolis su kalkakmenio priemaiša. Abu sluoksniai yra Nevėžio aukštutinės terasos natūralių sluoksnių viršutiniai horizontai.

Kultūrinis sluoksnis atkastas vakarinėje tiriamo ploto dalyje 0,24-0,26 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Jį sudaro 16-44 cm storio sumintas juodžemis su akmenukais ir kietai sumintų akmenukų luobais. Sumintas juodžemis ir kietai sumintų akmenukų luobai yra negrįsto kiemo sluoksnis, kuriame nėra tarpsluoksnių, o radinių labai mažai. Apatinis kiemo sluoksnio horizontas susiformavo XVII a, o viršutinis XX a. I pusėje. Didesnėje iškasto ploto dalyje kultūrinis sluoksnis sunaikintas. Jis sunaikintas 1940 m., statant Kėdainių pradinės mokyklos pastatą: kasant pamatų duobę ir liejant betoninius pamatus.

Statybų liekanų, ankstesnių nei XX a. I pusė iškastame plote nėra.

Archeologinių kasinėjimų duomenys liudija, kad pietinėje Kultūros centro teritorijos dalyje, XVII-XIX a. buvo dvarvietės kiemas, o XX a. I pusėje pradinės mokyklos kiemas. Sprendžiant iš kasinėjimų ir istorinių šaltinių, Kėdainių dvaro rūmai ir dvaro ūkiniai pastatai stovėjo už dabartinės Kultūros centro teritorijos. Jie stovėjo į pietus nuo dabartinės teritorijos už XX a. I pusėje statmenai Dvaro gatvei suplanuoto skersgatvio, kuris Kultūros centro teritoriją skiria nuo privačių sklypų. Privatūs sklypai dvaro rūmų vietoje suplanuoti ir apstatyti XX a. I pusėje.

                                       Algirdas Juknevičius (archeologas)