Festivalis, skirtas kraštiečiui, Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui atminti.

Šiemet minime 115 – ąsias poeto, eseisto gimimo metines. Czesławas Miłoszas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose netoli Kėdainių, tad neatsitiktinai visas birželio mėnuo taps gyvu jo kūrybos ir idėjų atgarsiu.

Festivalio renginiai, kviesdami į susitikimą su Miłoszo pasauliu – jautriu, mąsliu ir giliu, vyks ne tik Kėdainiuose, bet ir poeto gimtuosiuose Šeteniuose.

CZ.MIŁOSZO FESTIVALIO 2026 PROGRAMA

Birželio 5 d., penktadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

16.30 val. „DVARAS KAIP INTELEKTINĖ SALA, ARBA APIE KITOKIUS XIX A. LIETUVOS DVARUS“. Dr. Redos Griškaitės (Lietuvos istorijos institutas) paskaita. Reda Griškaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja daug dėmesio skirianti istorijos mokslų sklaidai, yra išvertusi į lietuvių kalbą istorinės ir memuarinės literatūros. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros raida, institucijos; Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida XVIII a. pab.–XIX a. 7 deš. ir Lietuvos romantinė istoriografija. 2020 m.  buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius už indėlį į Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros istorijos raidą. 2021 m. jai buvo įteikta Martyno Mažvydo mokslinių tyrimų premija.

17.30 val. „MIŁOSZAS KVADRATU“. Justynos Rekść-Raubo (Lenkija) ir Anthony Miłosz (JAV) muzikinis projektas. Tai muzikinė-poetinė kelionė, sujungsianti skirtingas epochas ir stilius – nuo Renesanso ir baroko iki šiuolaikinės elektronikos bei populiariosios muzikos užuominų. Programoje skambės Anthony Miłoszo ir Justynos Rekść-Raubo kūriniai iš albumo „Rzeki“ („Upės“), lydimi Czesławo Miłoszo poezijos. Scenoje susitiks violončelė, viola da gamba (istorinė ir elektrinė) ir elektronika, o visumą papildys įspūdingos Maciejaus Walczako vizualizacijos. Festivalio dalyvių laukia valandos trukmės patirtis, kurioje išnyks ribos tarp seno ir naujo, klasikos ir šiuolaikiškumo. Atlikėjai:Justyna Rekść-Raubo – violončelė, viola da gamba, elektronika. Maciej Walczak – vizualizacijos. Jacek Kołtuniak – garso inžinerija

Birželio 7 d., sekmadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

13.00 val. Ansamblio BABADAG (Lenkija-Lietuva) koncertas. Lenkų ir lietuvių postfolkloro grupė, jungianti tradicinę muziką su šiuolaikiniais garsais ir netikėtomis formomis. Jų kūryboje susipina lenkų baladės, lietuvių sutartinės, akustiniai ir elektroniniai instrumentai.

Albume „Šulinys“ grupė atsigręžia į lietuvių folklorą – tradicines dainas ir sutartinių kanonus, kuriuos papildo lenkų ir lietuvių mitologijos motyvai. Naujausias albumas „Bestiarijus“ įkvėptas Suvalkų ir Vilnijos regionų tradicijų ir pasakoja apie dvi esmines žmogaus patirtis – meilę ir mirtį. Šios temos atskleidžiamos per gyvūnų simboliką, kurioje susipina archajiški vaizdiniai ir šiuolaikinė muzikinė kalba. Scenoje skambės šiuolaikiškai interpretuotos tradicinės melodijos, kuriose natūraliai susilies lietuvių ir lenkų kultūros, o sena pereis į nauja. Atlikėjai: Ola Bilińska – balsas, elektrinė gitara, sintezatorius, kilpinė stotis. Dominyka Kriščiūnaitė-Plikšnienė – balsas, mušamieji. Lauksmina Kriščiūnaitė – balsas, mušamieji, kanklės. Raminta Kriščiūnaitė – balsas, mušamieji. Sebastian Witkowski – bosinė gitara, sintezatorius. Igor Nikiforow – balsas, elektrinė gitara, būgnai, metalofonas.

Birželio 8 d., pirmadienis – birželio 9 d., antradienis

Cz.Miłoszo kultūros centre Šeteniuose

JAUNIMAS SKAITO MIŁOSZĄ. Lietuvių ir lenkų moksleivių iniciatyva. Tai kultūrinė-edukacinė iniciatyva, skirta 16–19 metų jaunimui, kviesianti pažinti Czesławo Miloszo kūrybą jo gimtinėje. Skaitymai vyks Šeteniuose – simbolinėje Milošo kūrybos erdvėje. Po jų dalyviai reflektuos patirtį kūrybinėmis formomis, o kitą dieną vyks diskusija „Ką išgirdau skaitydamas Milošą?“.

Birželio 9 d., antradienis

Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salėje

16 val. Parodos „DOVANA. CZESŁAWO MIŁOSZO POEZIJA KATARZYNOS KARPOWICZ TAPYBOJE“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvaus ir parodos autorė Katarzyna Karpowicz. Parodos pavadinimas „Dovana“ susijęs su vienu jautriausių Miłoszo eilėraščių. Tai apmąstymas apie gyvenimo grožį, kuris – kaip ir Karpowicz paveiksluose – visuomet persipina su nerimo gaida. Parodoje eksponuojami paveikslai, kuriuose susipina sapnai, nuojautos ir literatūrinės inspiracijos, kviečiančios į jautrią ir asmenišką patirtį. Paveiksluose užfiksuoti išgyvenimai, emocijos ir mintys, kuriuos menininkė nepaprastai jautriai perkelia į drobę. Jos darbai pasakoja apie kasdienybę, tylą, ilgesį ir akimirkas, kurios dažnai lieka mūsų nepastebėtos. Kiekvienas paveikslas – atskira istorija, subtili, jaudinanti ir labai asmeniška. Menininkė prisimena, kaip lankydamasi Vilniuje ir Šeteniuose ypatingą dėmesį atkreipė į tų vietų spalvas – rudumą, žemės ir medžių žievės atspalvius, saulės išblukintas gatves. Paveiksluose taip pat galima rasti intensyvių akcentų: bijūnų rožinė spalva bei gilus mėlis ir ultramarinas, primenantys vakaro dangų virš Vilniaus. Katarzyna Karpowicz – dailininkė, gimusi 1985 metais Krokuvoje. Studijavo Krokuvos dailės akademijoje – profesorių Grzegorzo Bednarskio ir Leszeko Misiako studijose; 2010 metais gavo diplomą su pagyrimu. Viena talentingiausių savo kartos kūrėjų, 2014–2019 metais nuolat laikėsi „Jaunojo meno kompaso“ („Kompas Młodej Sztuki“) reitingų pirmajame dešimtuke, 2017 ir 2018 metais užėmė antrą vietą. Katarzynos Karpowicz darbų galima rasti Gdansko šiuolaikinio meno muziejaus, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN rinkiniuose, taip pat daugybėje privačių kolekcijų Lenkijoje ir užsienyje. Paroda veiks iki liepos 26 d.

Birželio 12 d., penktadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

16.30 val. „AR DESOVIETIZACIJA ŠIANDIEN VIS DAR AKTUALI?“ Doc. Dr. Nerijos Putinaitės (VU TSPMI) paskaita – diskusija. Nerija Putinaitė – VU TSPMI docentė, humanitarinių mokslų daktarė. Profesinių interesų kryptys – Kanto praktinė filosofija, šiuolaikinė praktinė filosofija, Lietuvos filosofijos ir kultūros istorija. Dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute. 2004-2006 m. buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjos pavaduotoja, 2006-2008 m. patarėja studijų ir mokslo klausimais. 2008-2012 m. LR švietimo ir mokslo viceministrė, atsakinga už studijas ir mokslą. Nuo 2013 m. VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros dėstytoja.

17.30 val. VÄRAV / VĀRTI / VARTAI. Grupės „The Baltic Sisters“ (Lietuva, Latvija, Estija) koncertas. Keturių balsų susitikimas, sujungiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos tradicijas. Grupė gimė 2022 m. Lisabonoje, o šiandien jų muzikoje susilieja skirtingų Baltijos šalių dainavimo pasauliai. Koncerte suskambės lietuvių, latvių ir estų liaudies dainos – nuo autentiškų melodijų iki subtiliai susipinančių daugiabalsių, kuriančių švelnų, hipnotizuojantį skambesį. Tai muzika, kviečianti sustoti, įsiklausyti ir pajusti bendrą kultūrinį pulsą. Koncerte skambės dainos iš debiutinio albumo „Värav / Vārti / Vartai“. Atlikėjos: Marion Selgall (Estija), Vineta Romāne (Latvija), Liene Skrebinska (Latvija), Laurita Peleniūtė (Lietuva).

Birželio 13 d., šeštadienis

Kėdainių kultūros centre (J.Basanavičiaus g.24)

17.00 val. „MĄSTANTI BARAKŲ ŠIRDIS“. „Solo teatro“ spektaklis. Dramaturgė ir režisierė – Birutė Mar. Dokumentinis spektaklis, pasakojantis apie trijų moterų likimus istorinių genocidų akivaizdoje – Olandijos žydaitės Etty Hillesum (žuvusios Aušvice II-jo pasaulinio karo metais), lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės (šešiolikmetės, pokaryje ištremtos į sovietų lagerį) bei ukrainietės Natalijos Skrinnik, mėnesį praleidusios rusų nelaisvėje netoli Bučos, prasidėjus karui Ukrainoje. Trys herojės, trys epochos, trys gyvenimai „barakuose“ – kuomet iš žmogaus atimama jo tapatybė, ateitis, sutrypiama žmogiškoji vertė… Kai lieka vienintelis ginklas – tikėjimas, malda, daina. Kai nevilties akivaizdoje pabunda vidinė laisvė – stipresnė už prievartą, atverianti žmoguje slypinčias neregimas galias. Spektaklyje panaudotos ištraukos iš Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės prisiminimų knygos „Likimo išbandymai“, Etty Hillesum laiškų ir dienoraščių fragmentai (vertė Aušra Gudavičiūtė ir Birutė Mar). Ukrainietės Natalijos Skrinnik pasakojimą užrašė ir išvertė B. Mar. Kompozitorius – Antanas Kučinskas. Dailininkė – Indrė Pačėsaitė. Vaizdo projekcijų dailininkas – Marius Vilčinskas. Choreografė, režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė. Šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas. Vaidina: NATALIJA – Aleksandra Metalnikova arba Elzė Gudavičiūtė. ETĖ – Birutė Mar. JOANA – Saulė Emilija Rašimaitė arba Alvydė Pikturnaitė

Birželio 18 d., ketvirtadienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

17.30 val. „MANO SUSITIKIMAI SU CZESŁAWU MIŁOSZU“. TV žurnalisto ir rašytojo Ryčio Zemkausko paskaita. Rytis Zemkauskas – Lietuvos žurnalistas ir kūrybos žmogus – rašytojas, dėstytojas, daugybės televizijos laidų autorius ir režisierius – „Alchemija“, „Snobo kinas“, taip pat laidos „Pasivaikščiojimai“ kūrėjas.

Birželio 19 d., penktadienis

Kėdainių kultūros centre (J.Basanavičiaus g.24)

18 val. Mažoji oratorija „KURTINIO GIESMĖ“, pagal Č. Milošo romaną „ISOS SLĖNIS“. Režisierė Erika Usevičiūtė. Specialiai festivaliui meniniam projektui sukurti ir įgyvendinti suburta Kėdainių mieste ir rajone veikiančių menininkų, kūrėjų, atlikėjų komanda dovanos festivalio dalyviams įspūdingą romano „Isos slėnis“ interpretaciją.

Birželio 20 d., šeštadienis

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

21 val. „THRESHOLD/ANAPUS“. Bartošo Eiliako koncertas. Bartoš Eiliakas – elektroakustinės muzikos kompozitorius, multiinstrumentalistas. Savo muzikoje Bartoš jungia klasikinio (fortepijonas, gitaros, smuikas, altai, violončelė), elektroninio (sintezatorius) ir tradicinio (gongai, ronroco, fleita, būgnai ir kiti) instrumento garsus, kurdamas autentišką, kinematografišką muzikinį peizažą, perkeliantį klausytoją į sapnų, fantazijų ir vizijų pasaulį. Kompozitoriaus kelias į muziką prasidėjo šeimoje – jis gimė ir augo Lietuvos gongų meistrų Alicijos ir Ričardo Eiliako namuose. Ši unikali aplinka ir ankstyvas susidūrimas su tradiciniais instrumentais suformavo autentišką muzikinį pojūtį ir gebėjimą jungti archajiškus garsus su klasikine bei šiuolaikine muzika. „Visa mano muzika turi labai savitą tikslą – nuvesti klausytoją į kelionę į savo vidų. Man kiekviena kompozicija ir albumas turi konkrečią istoriją, tačiau dar svarbiau ne pati istorija, o tai, kad kiekvienas klausytojas atrastų kažką savo – patirtį, kuri reikšminga tik jam. Kažką, kas pažadina mintį, veiksmą ar jausmą, kviečiantį pažvelgti į save. Klausytojas gauna raktą į procesą, klausimas kuris iškelia daugiau klausimų. Koks bus tas procesas, priklauso tik nuo klausytojo“

Birželio 30 d., antradienis

Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b)

Cz.Miłoszo 115-ųjų gimimo metinių minėjimas.

17.30 val. Diskusija „NEIŠSPRĘSTI ISTORIJOS GINČAI SU PROF. ALFREDU BUMBLAUSKU: UŽMIRŠTOS IR NEĮVERTINTOS LIETUVOS ISTORIJOS RIBOS“. Dalyvauja dr. Barbara Stankiewicz, dr. Norbertas Černiauskas, D.Puslys, prof. A.Bumblauskas,.

Evangelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g.3)

20.00 val. „ŠETENIŲ SAPNAI“. Antano Jasenkos oratorija. Tai muzikinė-poetinė kelionė į vietą, kur biografija pereina į peizažą, o peizažas – į garsą. Kūrinys kyla iš Nevėžio upės artumo: Česlovas Milošas gyveno Šeteniuose, prie šios upės, o Antanas Jasenka taip pat yra Nevėžio žmogus – vasaras leisdavo tėvų sode kitame upės krante. Todėl čia susitinka ne tik rašytojas ir kompozitorius, ne tik tekstas ir muzika, bet du krantai, du žvilgsniai į tą patį tekėjimą. Šeteniai šiame kūrinyje nėra vien geografinis taškas. Tai vieta, kur gamtos grožis tampa etine ir metafizine patirtimi: lankos, vanduo, paukščių judėjimas, vasaros šviesa, sodo tyla, atminties rūkas. Milošo pasaulyje vaikystės kraštovaizdis išsaugo pirmapradį matymą – pasaulis dar nėra galutinai paaiškintas, todėl jis pilnas ženklų. Jasenkos muzikoje tas matymas virsta tembrų topografija: sopranas, saksofonai, klarnetai, fliugelhornas, arfa, sintezatorius, perkusija ir styginiai kuria ne iliustraciją, o sapno logiką, kurioje žodis kartais tampa garsu, o garsas – prisiminimo pavidalu. Ypatingas kūrinio mazgas – skaičiai 93 ir 39. Česlovas Milošas mirė būdamas 93 metų; tuo metu Antanui Jasenkai buvo 39. Šie skaičiai kompozicijoje veikia kaip veidrodinis ženklas: 93 ir 39, pabaiga ir vidurys, nugyventas laikas ir dar tebevykstantis gyvenimas, poeto išėjimas ir kompozitoriaus vidinis sugrįžimas prie tos pačios upės. Tai ne numerologija, o jautrus santykio principas – du amžiai, du kvėpavimo ritmai, dvi atminties kryptys. „Šetenių sapnai“ kalba apie vietą, kuri gyvena ilgiau už žmogų, bet žmoguje vėl ir vėl atgimsta kaip garsas. Tai kūrinys apie upę, kuri nepriklauso vienam krantui; apie vaikystę, kuri nėra praeitis; apie mirtį, kuri tampa ne užbaiga, bet kito balso pradžia; apie Lietuvą kaip vidinį kraštovaizdį, kuriame gamta, istorija, kalba ir muzika tebesikalba tyliai ir nepaliaujamai.

Visi festivalio renginiai nemokami.

Festivalio naujienos ir akimirkos www.facebook.com/MiloszFestival 

Festivalio organizatorius – Kėdainių krašto muziejus

Festivalį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė

Festivalio partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, VšĮ Švietimo tyrimų ir inovacijų institutas, Kėdainių kultūros centras