Prieš 82 metus, 1941 m. rugpjūčio 28 d., Daukšių kaime buvo sunaikintos Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenės – iš viso 2 076 mūsų bendrapiliečiai.

Rytoj, rugpjūčio 29 d., antradienį, kviečiame kartu paminėti 82-ąsias Holokausto Kėdainiuose metines ir pagerbti Daukšių kaime nužudytų tūkstančių bendrapiliečių atminimą.

Minėjimo programa:

Rugpjūčio 29 d. 15.00 val. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b).

Kėdainiuose gimusio gydytojo Dr. Arono Piko prisiminimų knygos apie Holokaustą „Notes from the Valley of Slaughter“ („Prisiminimai iš žudynių slėnio“) pristatymas. Dalyvauja: knygos vertėjas žurnalistas Andrew Cassel iš JAV ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Dr. Simonas Strelcovas.

Renginys vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

17.00 val. Prie Holokausto aukų masinės kapavietės (Daukšių k,. Kėdainių r.)

„Atminimo kelio“ eisena. Kėdainių žydų bendruomenės sunaikinimo 82-ųjų metinių minėjimas.

Nuotraukose – Kėdainių žydai, 1941 m. vasara. Nuotraukos atrado, identifikavo, įsigijo ir muziejui padovanojo kėdainietis Egidijus Augutavičius.

Plačiau apie šias nuotraukas pasakoja pats Egidijus:

Abiejų fotografijų ryšį su Kėdainiais, remdamasis panašu kario uniformą dėvėjusio ar kokio kito vokiškai kalbančio prašalaičio įrašu reversuose Kadainia^*, nurodė dar pats Vitenbergo (Vokietija) miesto pašto įstaigos paslaugomis pasinaudojęs antikvaras. Galimą jų aktualumą mūsų kraštui patvirtino ir kitos, dėl sutapimų su anksčiau atpažintomis Kėdainių (Daukšių) kariniam aerodromui priskirtinos to paties rinkinio ar albumo, šiuo atveju dar ir tokiu pačiu šriftu ir maniera užrašytos, ir tokią pačią datą (Jūli 1941) turinčios fotografijos.

Vis tik patirtis rodo, kad įrašai reversuose ne visada sutampa su tikrove – yra tekę matyti mūsų krašto Dotnuvą ir Šėtą įvardintas Daugpiliu (Latvija), o dar toliau nuo Lietuvos esančią Rezeknę (Latvija) tapusią mūsų Kėdainiais, todėl ir iš pirmo žvilgsnio aiškios vietovės eksponatams būtina ieškoti papildomų priskirimo jai įrodymų. Juolab, kad ir minėtame rinkinyje ar albume buvo bent dvi įrašu reverse Kėdainiams priskirtos Daugpilio karinio aerodromo fotografijos.

Pirmojoje, be vietovės ir datos įrašo, dar ir žodį Jūde reverse turinčioje fotografijoje, pastato ir sovietinės propagandos likučių fone užfiksuotas kąstuvą ar panašų įrakį rankose laikantis vyras. Paties pastato pateko labai nedidelė, bet vis tik pakankamai informatyvi dalis – fotografijoje matosi trejeto langų, kurių vienas akivaizdžiai mažesnis, lietvamzdžio ir sienų apdailos fragmentai. Ir nors skirtingi langų dydžiai šiek tiek išmušė iš vėžių – buvusių grafo Eduardo fon Totlebeno dvaro rūmų šio fasado langai atminty buvo išlikę tik vienodi, didelio šio statinio fotografijų kiekio peržiūra leido atrasti Kėdainių krašto muziejaus eksponatą, įrodantį anksčiau minėtų pastato elementų priklausomumą ir šiam, 1944 m. sunaikintam statiniui, ir mūsų kraštui. Minėtą, numerį Kė KM Kė KM Gek 9956/3 turintį eksponatą galima pamatyti Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos www.limis.lt svetainėje.

* – fotografijose naudota senesnioji vokiečių kalbos rašyba, todėl jų atkartojimas gali būti netikslus.

Antroji, nemenką rastą nešti pasiruošusius šešis vyrus vaizduojanti ir įrašą Jüdischen arbeitskräfte turinti fotografija išskirtinių matomo statinio ar jį supančios aplinkos detalių neparodo, todėl tiksli vieta gali būti nustatyta tik didelio atsitiktinumo dėka. Vis tik papildomai Kėdainių kraštui ją priskiria matomi žmonės – turbūt ne dažnai galime būti tikri visais įmanomais procentais, bet mano nuomone keletas vyrų užfiksuota ir dar 2015 metais jau minėtų Kėdainių (Daukšių) aerodromo fotografijų paieškos vienoje prekybos skaitmeniniais vaizdais svetainėje metu aptiktoje fotografijoje.

Pastaroji fotografija, kurią galima pamatyti ir 2019 m. Rimanto Žirgulio sudarytoje knygoje „Kėdainių šimtmetis fotografijose 1918-2018“, atpažinta pagal minėto grafo našlės Viktorijos Elizabetos fon Totleben inicijuotos pastatyti senosios Kėdainių ligoninės pastato ir keliuko link jos fragmentus.

Fotografijose man labiausiai panašūs šie, vienas išskirtinę barzdą, kitas išskirtinį ūgį turintys iškarpose matomi vyrai, bet panašumų randu dar tarp trijų.