Knygos ,,Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ sudarytoja Regina Lukminienė, keliaudama iš kaimo į kaimą, iš gryčios į gryčią, nuo žmogaus prie žmogaus, daugiau kaip dvidešimt metų užrašinėjo Kėdainių krašto žodinį paveldą. Pateikėjų prisiminimai, gyvenimo būdas, istorijos, eiliniai ir stebukliniai nutikimai ir daugybė kitokių sakytinių gėrybių nugula į klausėjo etnografinius aprašus, virtusių pasakojamąja dokumentika.

Pagrindinė siužetinė knygos linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės (tarpukario) Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis. Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės ir jaunystės istorijos įdomios ir siurbte įsiurbia į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai. Palyginti nesenuose prisiminimuose atrasite ne tik krikščioniškosios, bet ir senovinės baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose kaip perlų pribarstyta „senažodžių“. Vieni pasakojimai labiau nuspalvinti tarmiškumu, kiti – mažiau, o kai kurie net užrašyti bendrine kalba. Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė.

Ši kraštotyrinė medžiaga supažindins su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, taps tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu ir amžiams nuguls į sakytinės tradicijos aruodus.

 Pasakotoja Kotryna Pilinkuvienė (merg. Špokaitė), g. 1924 m. Antušavos k., Gudžiūnų vls. (dabar – Gudžiūnų sen.), gyv. Bartkūniškio k.

Pasakojo Benediktas Makčinskas, Karolio,g. 1919 m. Kampų k., Josvainių vls. (dabar – Josvainių sen.)