Tarp Kėdainių krašto muziejaus archeologinio rinkinio eksponatų savo verte išsiskiria I a. antrosios pusės – II a. vidurio antkaklė tuščiaviduriais trimitiniais galais. Remiantis atliktais rentgeno fluorescencijos  ir  induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos bei cheminiais instrumentiniais tyrimais, Glaušių antkaklė pagaminta iš dviejų skirtingos sudėties vario lydinių. Antkaklės lankelis nukaltas, o trimitiniai galai nulieti ir nukalti iš žalvario. Lankelio priekinė lankelio dalis padengta skarda nukalta iš švininės/cinkinės bronzos. Skarda prilituota prie lankelio alavo-švino lydmetaliu. Glaušių antkaklė kol kas yra ankstyviausiais baltų papuošalas, kuriame tyrimais užfiksuota panaudota litavo technologija. Trimitiniai antkaklės galai užmauti ant specialiai suplonintų lankelio galų ir užkniedyti kad laikytųsi (tai akivaizdžiai rodo atlikta rentgeno nuotrauka).

Tiksli Glauišių antkaklės radimo vieta ir, kas nemažiau svarbu, radimo aplinkybės nežinomos. Lietuvos archeologinėje medžiagoje tokios antkaklės skiriamos III trimitinių antkaklių grupės, išskirtinai retam variantui. Išskirtinis šio varianto bruožas – antkaklių galus puošiantys skydeliai. Antkaklių, tokių kaip rastoji Glaušiuose Lietuvoje žinomos tik trys. Dvi panašios antkaklės tuščiaviduriais trimitiniais galais rastos Linkuvoje (Pakruojo r. sav.), taip pat nežinomomis aplinkybėmis. Aptariamos antkaklės yra dideli (jų skersmuo 25–33 cm), išskirtinai sunkūs (svoris per 500 g.) ir technologiškai sudėtingai pagaminti papuošalai, atsiradę imituojant auksines skandinaviškas antkakles. Vakarinėje Lietuvoje ir Nemuno žemupyje šios antkaklės kiek mažesnės ir lengvesnės, jos randamos turtingose įkapėmis, dažniausiai vyrų kapuose. Tuo tarpu Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje rastosios antkaklės yra išskirtinai sunkios ir didelės, nors ir rastos nežinomomis aplinkybėmis, tikėtina yra kilusios iš lobių ar buvo aukos į vandenį, panašiai kaip dar labiau fino-ugriškoje kultūrinėje aplinkoje pakitusios trimitinės antkaklės. Neabejotina, kad šios didžiosios antkaklės buvo aukštą asmens socialinį ir prestižą rodantys dirbiniai, gaminti pagal individualų užsakymą, aukštos kvalifikacijos amatininkų.

Parengė Audronė  Bliujienė

Literatūra:

Bliujienė, A., Petrauskas, G., Bagdzevičienė, J., Suzdalev, S., Babenskas, E. 2020.

Early Roman Iron Age Jewellery in the Northern Barbaricum: Between Stylistic and Technological Simplicity and Luxury. In: Studies in archaeometry. Proceedings of the archaeometry symposium at NORM, 2019, June 16-19, Portland, Oregon, Portland State University. Dedicated to the Rev. H. Richard Rutherford, C.S.C., Ph.D. Oxford: Archaeopress Publishing Ltd., p. 175–217.

www.archaeopress.com/ArchaeopressShop/Public/download

Michelbertas, M. 1986. Senasis geležies amžius Lietuvoje (I – IV amžius). Vilnius.