1919 metais vasario 8-10 dienomis vykusios Kėdainių kautynės buvo pirmas rimtas, tik prieš kelis mėnesius pradėtos formuoti, Lietuvos kariuomenės išbandymas. Į Lietuvos teritoriją įsibrovusios Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš pietų (per Alytų) ir šiaurės (per Kėdainius) apsupti ir užimti Kauną. Priešo grupuotė, sudaryta iš 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, susirėmė su vos 200, vien šautuvais ginkluotų, Lietuvos kariuomenės karių iš Panevėžio ir Kėdainių sričių apsaugos dalinių, kuriuos rėmė iš Kauno atvykusi saksų savanorių (Vokietijos savanoriai) kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija. Kėdainių kautynės ypač reikšmingas įvykis Lietuvos nepriklausomybės kovų kontekste, o  Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karių drąsa bei iškovota pergalė prieš gausesnį priešą yra įkvepiantis pavyzdys kiekvienam Lietuvos kariui ir piliečiui.

Kartu su pergale Kėdainių kautynėse, kuri leido Lietuvai išsaugoti atkurtą valstybingumą, minime Lietuvos kario savanorio Povilo Lukšio, didvyriškai paaukojusio savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, 140 – ąsias gimimo metines. Kėdainių kautynių metu jis su kovos draugais sužlugdė pavojingą priešo manevrą, kuriuo buvo siekiama atkirsti Lietuvos kariuomenės susisiekimo kelią iš Kėdainių į Kauną. Deja antroji kovinė užduotis jam tapo paskutine – žvalgydamas priešą prie Taučiūnų kaimo susišaudymas metu žuvo. Nepriklausomybės kovos iš besikuriančios Lietuvos kariuomenės pareikalavo apie pustrečio tūkstančio karių gyvybių.

PROGRAMA:

vasario 7 d., šeštadienis

9.30 Šv. Mišios už žuvusius Lietuvos laisvės kovose Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje, Šėtos g. 10.

10.00−12.00 Žygis aplankant Kėdainių miesto Nepriklausomybės karų ir kitų epochų militarinius objektus. Pradžia prie Šv. Jurgio bažnyčios. Žygio trukmė 2 val. Registracija nereikalinga. Maršruto militariniai objektai: buvusios Lietuvos kariuomenės Kėdainių įgulos bažnyčia, kurioje kariai duodavo priesaiką Tėvynei; 1831 m. sukilėlių mūšio su rusų kariuomene vieta; Buvusios XIX-XX a. artilerijos įgulų kareivinės; Jono Žemaičio-Vytauto tarnybos vieta; Buvusios Kareivinių aikštės vieta; Sovietų lakūnų ir raketinių pajėgų įgulų karininkų „gorodokas“.

11.00 Lietuvos savanorių, 1923 m. Klaipėdos sukilėlių ir kitų žuvusių Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas Kėdainių karių kapuose. Dotnuvos g.

11.45 Žygio pabaiga Senosios Rinkos a. Žygio dalyviai vaišinami karšta arbata.

12.00 Pranešimai 1919−1923 m. kovų už Lietuvos Nepriklausomybę temomis. Dalyvauja istorikai doc. dr. Vytautas Jokubauskas, prof. Valdas Rakutis ir Vaidas Banys. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre, Paeismilgio g. 12B.

Ką išgirsime istorikų pranešimuose ir diskusijoje?

Ypač žvarbią 1919 m. žiemą sustabdant Rusijos kariuomenę „stebuklą prie Nevėžio“ Kėdainių ir Panevėžio sričių savanoriams padėjo sukurti ir keletas vokiečių karių, dar žinomų kaip „saksų savanoriai“. Karinių „stebuklų“ Kėdainių fronte įvyko nemažai. Bene didžiausias – sunkiausią pirmąją vienų svarbiausių ir didžiausių 1919 m. Lietuvos kariuomenės kautynių dieną nežuvo nei vienas lietuvių karys! Deja, pirmieji kritę kautynėse buvo būtent vokiečiai. Jų nemažai žuvo ir vėliau, padedant lietuviams išmušti rusų dalinius iš Kėdainių regiono miestelių. Diskusijoje ir išgirsime, kokie vokiečių kariniai junginiai kovėsi Lietuvoje, kodėl ir kaip jie pas mus atsirado, kodėl jie vadinti saksų savanoriais ir koks jų indėlis Lietuvos Nepriklausomybės karuose.

Istorikų pranešimuose išgirsite ir apie tai, kad nemažose Kėdainių karių kapinėse ilsisi daugelio Lietuvos Nepriklausomybės karų frontų kariai, įskaitant 1923 m. sukilimo dalyvius. Tačiau daugelis kėdainiečių nustebs sužinoję, kad žuvusių mūšio lauke tarp jų – mažuma. Kodėl tiek daug jaunų vyrų amžiams liko Kėdainių žemėje, nors čia atsiradęs frontas su mirtis sėjančiais kautynių laukais gan greitai nuslinko tolyn? Diskusijoje išgirsime pasakojimus apie mirties baimę intensyvių mūšių metu, beatodairišką Lietuvos karių drąsą durtuvų atakose, žuvusių bei mirusių karių laidojimo ritualus. Kalbėsimės apie kariuomenės gyvenimą, karių tarnybos sąlygas, mirtis ne tik kaunantis su priešais, bet ir karo ligoninėse, savižudybes neišlaikius spaudimo, smurto, neįstengus įveikti baimės ir kitas lemtingas aplinkybes, dėl kurių jaunuoliai nebegrįždavo iš kariuomenės.

Renginiai nemokami. Jų metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

Organizatoriai: Kėdainių krašto muziejus ir Kėdainių rajono savivaldybė.

Renginio viršelio nuotrauka iš Kėdainių krašto muziejaus fotografijos rinkinio, Henriko Grinevičiaus kolekcijos. Paminklas pirmojo Lietuvos Nepriklausomybės karų kautynėse žuvusio Lietuvos kario Povilo Lukšio žūties vietoje Taučiūnų kaime.