header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Vinco Svirskio kryžių salė

Vienas žymiausių savamokslių Vidurio Lietuvos dievdirbių ir kryždirbių buvo Vincas Svirskis. Jo biografija apipinta legendomis, atsekama tik iš surinktų žmonių pasakojimų.

V.Svirskis gimė 1835 m. sausio 28 d. Krekenavos parapijoje, Glitėnų kaime. Mirė 1916 m. kovo 7 d. Palaidotas Surviliškio miestelio kapinėse.

Kryždirbio „kūrybos žemė” driekiasi į šiaurę nuo Vandžiogalos, apie Labūnavą, Kėdainius ir tęsiasi Gudžiūnų, Krekenavos, Panevėžio link.

Vincas Svirskis buvo savamokslis profesionalas, pragyvenęs iš savo amato. Tačiau dirbo ne tiek dėl uždarbio, kiek skatinamas vidinės būtinybės. Kaip rodo išlikę darbai, našiausias jo kūrybos periodas apima 1888 – 1907m.

Per visą savo gyvenimą V. Svirskis sukūrė ~ 250 kryžių. Šiandien jų, saugomų muziejuose, bažnyčiose, mokyklose, privačiose kolekcijose, yra išlikę ~ 130. Vieną didžiausią išlikusių kryžių kolekciją galite pamatyti čia – mūsų muziejuje.

Vincas Svirskis visą gyvenimą keliavo pėsčias iš kaimo į kaimą, lyg ženklindamas savo kelią: sustodamas ten, kur žmonės norėdavo papuošti savo sodybas ir pakeles įstabiais jo rankų kūriniais ar įprasminti svarbius savo gyvenimo įvykius.

Išskirtinis Svirskio kūrybos bruožas – skulptūriškumas, kūrinio išdrožimas iš vieno medžio gabalo, daugiaplaniškumas, bareljefų ir horeljefų gausa. Horeljefinėse skulptūrose vaizduojami barokinių formų šventieji: šv. Agota, Pieta, šv. Jonas Nepomukas, šv. Jurgis ir kt. V. Svirskio šventųjų žvilgsnis ramus, santūriai švelnus, skleidžiantis dvasinį grožį.

Skulptūras meistras dažydavo ryškiomis spalvomis, paminkluose iškaldavo įrašus, dažniausiai lietuvių kalba. 

Daugumos kryžių aukštis siekia 4-5 metrus. Jie išskaptuoti iš storo, gumbuoto ąžuolo kamieno. Didelę reikšmę liaudies meistras teikė kryžių pastatymo vietai ir matomumui – jie buvo gerai matomi iš visų keturių pusių.