header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Kunigaikščiai

2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa

Projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109

Projekto tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje

Projekto pradžia – 2019 m. vasario mėn.
Projekto pabaiga – 2021 m. vasario mėn.

Projekto vertė – 726 703,76 Eur

Projekto partneriai– Kėdainių krašto muziejus (Lietuva) ir
Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus – draustinis „Nesvyžius“ (Baltarusija)

 

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus vėl atviras lankytojams

Nuo 2021 m. birželio 3 d. kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje vėl atviras lankytojams.

Mauzoliejaus darbo laikas:

trečiadieniais – penktadieniais nuo 11 val. iki 18 val.

šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.

sekmadieniais nuo 10 val. iki 15 val.

Lankymo kaina:

suaugusiems 2 eur;

mokiniams, studentams ir senjorams 1 eur.

DĖMESIO: prieš valstybines šventes muziejaus padaliniai dirba 1 val. trumpiau. Padaliniai nedirbs šiomis dienomis:

birželio 6 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 -2 d., gruodžio 24 – 26 d.

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

Skaityti toliau
Nuotolinis renginys „RADVILŲ MAUZOLIEJAI: erdvės, palaikai, daiktai. Dubingių ir Kėdainių atvejai“
Gegužės 28 d., 13 val., ZOOM platformoje nuotolinis renginys „RADVILŲ MAUZOLIEJAI: erdvės, palaikai, daiktai. Dubingių ir Kėdainių atvejai“.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti! Registracija: https://forms.gle/Xzug1tWFuLidYXdf8
Renginys skirtas pasidalinti senais ir naujais atradimais tiriant didikų Radvilų palaidojimo vietas Dubingių ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčiose, pristatyti laidojimo kriptų tyrimų praktikas, problemas ir perspektyvas Lietuvoje.
 
Renginio nuoroda “Facebook”https://fb.me/e/1qKl0B9ut
Jonušo Radvilos (1612–1655) įkapinis žiponas.
 
Renginio programa:
Skaityti toliau
Kunigaikščių Radvilų kriptos dėlionė: visus taškus ant „i“ sudės Kanados genetikai

Radvilų miestu neretai vadinami Kėdainiai siekia išsaugoti vienos įtakingiausių ir turtingiausių LDK didikų giminių protestantiškąjį paveldą. Šiuo metu didžiausią intrigą mokslininkams ir istorikams kelia klausimas – kiek iš tiesų kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikų ilsisi Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje?

Išskirtinė protestantų kapavietė

Atsakymo ieškoma vykdant Kėdainių krašto muziejaus projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, finansuojamą iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos. Projekto partneris – nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ (Baltarusija).  

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šio projekto metu atlikti ir atliekami darbai – kunigaikščių Radvilų kriptos ir sarkofagų restauravimas 2020 m., istoriniai, archeologiniai ir antropologiniai tyrimai, modernios ekspozicijos įrengimas bažnyčioje – bando sugrąžinti simbolinę skolą šiai bažnyčiai ir šiai didikų giminei.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia (baigta statyti 1652 m.) yra viena seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Šių maldos namų statytojų ir miesto savininkų didikų Radvilų šeimos kriptoje, esančioje bažnyčios rūsyje, saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės ir istorijos paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547–1603), Jonušo (1612–1655), Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Stepono (1624–1624) ir Elžbietos (1622–1626) Radvilų sarkofagai.

Galvosūkis istorikams ir mokslininkams

„Tačiau istoriniai tyrimai ir dokumentai rodo, kad Kėdainiuose tikrai buvo palaidoti Jonušo Radvilos ir visų vaikučių tėvai – Kristupas II Radvila ir Ona Kiškaitė Radvilienė, kaip ir jų dukra, Jonušo, Mikalojaus, Jurgio, Elžbietos ir Stepono Radvilų sesuo, Kotryna Radvilaitė Hlebavičienė (1614– 1674). Taigi bažnyčioje buvo palaidoti iš viso devyni Radvilų giminės atstovai, – reziumuoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis. – Tačiau sarkofagai yra šeši, palaikus mes turime tik Jonušo ir Stepono, ir labai didelis klausimas, ar turime Kristupo Radvilos Perkūno palaikus, nes jo sarkofage rasti keturių žmonių palaikai. Mes tą situaciją žinojome, kaip ir tai, kad nėra dar trijų vaikučių – Jurgio, Mikalojaus ir Elžbietos – palaikų. Taigi tai didelis galvosūkis.“ 

Tyrė Vilniaus universitete

Šį galvosūkį narplioja Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų mokslininkų komanda, kurios atliekamų tyrimų pirmuosius rezultatus nuotolinio seminaro „Naujausi kunigaikščių Radvilų paveldo ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios tyrimų rezultatai“ metu pristatė VU Istorijos fakulteto asistentė, dr. Justina Kozakaitė.

Mokslininkai tyrimus pradėjo 2019 m. liepos mėnesį, kuomet buvo atverti šeši sarkofagai, esantys Radvilų mauzoliejuje. Deja, kaip jau minėta, palaikus mokslininkai rado tik trijuose sarkofaguose. Antrajame tyrimų etape iš antrosios kriptos buvo surinkti, sutvarkyti, ištirti bei aprašyti senųjų Kėdainių miesto gyventojų palaikai, kurie šiuo metu laukia perlaidojimo.

Kokie mokslininkų laukė klausimai? Pirmiausia, kurie palaikai priklauso Kristupui Radvilai Perkūnui (1547–1603)? Ar iš tiesų sarkofaguose Nr. 2 ir Nr. 3 ilsisi, kaip tikėtina, Jonušo Radvilos (1612 – 1655) ir Stepono Radvilos (1624) palaikai? Trečiasis mokslininkus dominęs klausimas – palaikų būklė. „Mes žinome, kad 1986 m. tie patys palaikai buvo atsidūrę Medicinos fakulteto patalpose, tad buvo svarbu, ar nuo to laiko atsirado pokyčių. Tai svarbu siekiant išsaugoti paveldą ateities kartoms, ateities archeologiniams tyrimams, nes metodikos kasmet tobulėja“, – Kėdainių krašto muziejaus ir VU Istorijos fakulteto surengtame nuotoliniame seminare sakė dr. J. Kozakaitė.

Artėja prie patvirtinimo

Mokslininkai iš viso ištyrė 31 individo kūnus. „Visų pirma, atgabenus iš kriptos, juos reikėjo išdžiovinti, nes buvo susikaupusi perteklinė drėgmė, palaikai buvo labai trapūs. Po to atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, po jų – rutininiai tyrimai Medicinos fakultete: kūnų matavimai, patologinių pakitimų fiksavimai, lyties ir amžiaus nustatymas. Esant būtinybei, palaikai po tyrimų buvo dezinfekuojami. Pats svarbiausias momentas – kaulų ir minkštųjų audinių mėginių paėmimas, siekiant atlikti genetinius tyrimus, nustatant tiek šeimyninius ryšius, tiek patogenus (kokiomis ligomis sirgo), mitybą ir taip toliau“, – pasakojo dr. J. Kozakaitė.

Universiteto mokslininkai linkę pritarti, kad Jonušo Radvilos sarkofage esantys palaikai priklauso būtent šiam didikui, tačiau tai dar turi patvirtinti genetiniai tyrimai. „Atidengus sarkofagą, rasti puikiai išsilaikę palaikai – jie išsiskyrė iš bendro konteksto. Pažeidimai buvo minimalūs. Taip, palaikai priklausė suaugusiam vidutinio amžiaus vyrui ir svarbu akcentuoti, kad apžiūros metu pilvo srityje pastebėtas arkos formos susiūtas pjūvis. Tai yra balzamavimo atvejis – kol kas vienintelis, kurį aptikome iš tirto 31 asmens. Įdomu, kad kūno vidus buvo prikimštas tarsi pakulų. Paėmėme nedidelį mėginį, kad sužinotume daugiau apie naudotas balzamavimo priemones. Tad kol kas neatmetama palaikų priklausomybė Jonušui Radvilai <…>“, – sakė mokslininkė.

Viltis – genetika

Antrieji palaikai iš sarkofago Nr. 3 priklausė vyriškos lyties asmeniui, kompiuterinė tomografija atskleidė, kad jie priklauso naujagimiui iki vienerių metų amžiaus Tai, kaip įtariama, yra Steponas Radvila. Šios asmenybės moksliniams tyrimams ypač svarbios siekiant nustatyti, kur yra Kristupo Radvilos Perkūno palaikai. Atvėrus jo sarkofagą rasti kelių asmenų palaikai, kuriuos ištyrę mokslininkai nustatė, jog nei vieni neatitinka duomenų apie šį didiką.

„Todėl suformulavome kertinius uždavinius (Kristupo Radvilos identifikacija, Jonušo ir Stepono Radvilų tapatybės patvirtinimas) ir surinkome turimus duomenis apie Radvilų giminystės ryšius. Visą šią informaciją kartu su nedideliais kaulų mėginiais išsiuntėme genetikams į Kanadą, MacMasterio universitetą. Jei pasitvirtins dviejų Radvilų giminystės ryšys – Jonušas ir Steponas yra broliai – tai taptų labai tvirtu atskaitos tašku genetikams ieškant Kristupo Radvilos, pastarasis yra jų senelis. Visų vyriškos lyties atstovų kaulų mėginius išsiuntėme į Kanadą, kad genetikai pabandytų tarp jų visų surasti Kristupą Radvilą Perkūną“, – aiškino dr. J. Kozakaitė.

Kas nustebino mokslininkus

Palaikų būklę mokslininkė įvertino kaip prastėjančią – lyginant su 1986 metais, liko tik pusė mumijų, kūnai tiesiog nyksta. Šį procesą pristabdyti galėtų pasikeitusios sąlygos kriptose, pritaikytos jų saugojimui.

Tirdami Evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje palaidotų miestiečių palaikus, mokslininkai sako ypatingų ligų ir patologijų nenustatę. Vyresnio amžiaus asmenims teko konstatuoti su amžiumi susijusius degeneracinius pakitimus: osteoartrito atvejus, uždegiminius procesus. Nustatyti du lietuviškoje medžiagoje labai reti atvejai – podagros ir aortos aneurizmo.

„Labai noriu pasidžiaugti atliktu dideliu darbu tvarkant suardytus palaikus. <…> Šiuo atveju pavyko išgelbėti kelių asmenų, daugiausia vaikų, palaikus. Būtent tokio pobūdžio atradimai labai pasitarnauja iliustruojant vaikų padėtį Kėdainiuose. Darbo metu su kolege labai nustebome: pasakysiu drąsiai – lietuviškoje antropologinėje medžiagoje dar neteko matyti tiek skorbuto ir rachito atvejų. Žinoma, tiriamą medžiagą dar reikia pabaigti apdoroti, bet pirmieji rezultatai rodo išskirtinius ir unikalius atvejus. Laukia ilgas pokalbis su istorikais, kodėl taip atsitiko, kodėl Kėdainiuose turime tokį išskirtinį su mitybinėmis vaikų ligų problemomis susijusį atvejų skaičių“, – kalbėjo mokslininkė.

Gavę genetinių tyrimų rezultatus, Vilnius universiteto mokslininkai ketina užsiimti kėdainiečių mitybos rekonstrukcija, daugiau sužinoti apie kamavusias ligas, taip pat apie balzamavimo tradicijas. „Patirtis rodo, kad sujungus mokslininkų pajėgas [tyrimai] dar gali pateikti staigmenų“, – pastebėjo dr. J. Kozakaitė.

Dėlionė – iš buvusios didybės likučių

Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis apgailestaudamas konstatuoja, jog tyrinėjimus apsunkina sovietmečiu vykę vandalizmo aktai, kurių metu prarasta daug istorinės medžiagos. „Barbarizmas, nesiskaitymas, nesaugojimas paveldo ir mirusiųjų ramybės drumstimas, kuris vyko Evangelikų reformatų bažnyčioje, kada ten buvo ir grūdų sandėlis, ir vaikų sporto mokykla… O ypač 1985–86 metais, kai bažnyčia buvo uždaryta remontui iš sporto salės į koncertų salę. Mumijos buvo mėtomos gatvėje, keliamos į traktoriaus kabiną. Laimei, pačių Radvilų galbūt tai nepalietė. Kita vertus, kiti Radvilos galbūt yra dingę kažkada anksčiau, reikia turėti omenyje, kad nuo XVII a. buvo ir sukilimai, ir okupacijos, du Pasauliniai karai. Reikia turėti omenyje, kad tai evangelikų reformatų bažnyčia – konfesijos, kurios atstovų tarpukario Lietuvoje buvo čia, Kėdainiuose, labai mažai, o po Antrojo pasaulinio karo praktiškai neliko. Bažnyčia buvo nacionalizuota, nebuvo nei kam ja rūpintis, nei ginti, nei pakovoti. Tai sudėtinga situacija… Mėginame surinkti buvusios didybės likučius“, – kalbėjo muziejaus direktorius.

Perlaidojimai – dėl saugumo

Lietuvos istorijos instituto profesorė Raimonda Ragauskienė taip pat atkreipė dėmesį, jog ne visais atvejais „kalta“ vėlesnė istorija ir ne vien sovietmečio vandalizmas. „<…> labai svarbu nepamiršti, kad Kėdainių Radvilų kapavietė yra protestantiško palaidojimo atvejis, kitoniška nuo žinomų mauzoliejų. Nerasime čia antkapinių paminklų. Akcentavus, kad tai kitoniškas mauzoliejus nuo žinomų, tai taptų raktu suprasti, kodėl su Kėdainiais kyla tiek daug mįslių. Kokių? Dauguma perlaidojimų yra antrinis palaidojimas, mes nežinome, kada tiksliai perlaidota dalis palaikų, nežinomas tikslus palaidotų asmenų skaičius, neaišku netgi dėl sarkofaguose esančių palaikų tapatybės. Visgi ne visais atvejais „kalta“ vėlesnė istorija, turiu galvoje pirmiausia sovietmečio vandalizmus. Vargai dėl palaidojimų Radviloms kilo jau jų gyvenamuoju laikotarpiu“, – sakė Radvilų tyrinėtoja.

Su protestantišku Kėdainių Radvilų mauzoliejumi susijęs Biržų ir Dubingių šakos Radvilų palaidojimų vietos nestabilumas. „Vieta kilnota ne tiek dėl norų, bet negalėjimo net savo valdose užtikrinti palaikų saugumą, ypač įsigalėjus kontrreformacijai. Katalikai iš atgautų bažnyčių evangelikų palaikus tiesiog išmesdavo. Taip pat prisidėjo ir tvano negandos. Neatsitiktinai Boguslavas Radvila ir Kotryna Radvilaitė Hlebavičienė perkėlė šeimos atstovų palaikus iš savo nuosavos Vyžuonų valdos, kur apie 1656 metus bažnyčia atiteko katalikams, į Kėdainius, kuriuose atrodė saugu. Palaikų perkėlimas vyko visiškai slaptai, dėl to tikslaus perkėlimo laiko nežinome“, – pasakojo prof. R. Ragauskienė.

Mokytoją palaidojo šalia mokinio

Skyrėsi ir protestantų supratimas apie mirusiųjų atminimo įamžinimą. „Mirusieji nebuvo įamžinami antkapiniuose paminkluose, kaip bebūtų keista. Tik Boguslavas Radvila pirmasis fundavo tokį antkapinį paminklą savo žmonai. Tuo tarpu katalikai tai darė plačiu mastu. Protestantai Radvilos [mirusiųjų atminimą įamžino] per sarkofaguose įrengtus įrašus, ne bažnyčiose. Gal dėl to labai sunku atsakyti, kiek jų tiksliai palaidota Biržuose ir Kėdainiuose“, – svarstė profesorė.

Prof. R. Ragauskienė taip pat pasidalijo naujausiais savo tyrinėjimų rezultatais. „<…> gana netikėtai atrodo mano rasta žinutė apie dar vieną, kiek man žinoma, vienintelį „neradvilišką“ palaidojimą greta pačių Radvilų Kėdainių mauzoliejuje. Tai yra, greta Jonušo II Radvilos buvo palaidotas jo mokytojas, kunigas Adomas Reinholdas. <…> Gražus ir simboliškas gestas“, – įvertino istorikė.

Pasak jos, kėdainietiškoje istorijoje bene labiausiai neaiškus Kristupo II Radvilos dukters, ištekėjusios už kataliko Vilniaus vaivados Jurgio Karolio Hlebavičiaus, tačiau išlikusios uolia evangelike, Kotrynos Radvilaitės atvejis. Tačiau pavyko pasistūmėti ir šiuo klausimu, nes 1691 m. kunigo Danieliaus Mikolajevskio rašytas laiškas rodo, kad jos palaikai buvo atgabenti į Kėdainius. „Taigi dabar galime drąsiai sakyti, kad Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Radvilų kriptoje, 1666–69 m., iki 1691 m. buvo palaidota iš viso dešimt asmenų – devyni Radvilos ir kunigas Reinholdas“, – teigė prof. R. Ragauskienė.

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

Skaityti toliau
Nuotolinis seminaras “Naujausi kunigaikščių Radvilų paveldo ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios tyrimų rezultatai”

2020 m. gruodžio 10 d. 10 val. vyks 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ ENI-LLB-1-109 nuotolinis seminaras „Naujausi kunigaikščių Radvilų paveldo ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios tyrimų rezultatai“

Dalyvauja:

  1. Prof. dr. Aivas Ragauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. “1629 m. memorialinė lenta Kėdainių Didžiojoje evangelikų reformatų bažnyčioje: turinys, paskirtis, priklausomybė”.
  2. Prof. dr. Deimantas Karvelis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. “Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios archyvas XVII-XVIII a. – rankraštinio paveldo lobyno pėdsakais”.
  3. Prof. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas. “Vilniaus vaivadienės Kotrynos Radvilaitės Hlebavičienės (m. 1674) palaidojimas”.
  4. Justina Kozakaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, „Mokslininkai bažnyčių kriptose: palaidojimų Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje tyrimai ir pirmieji rezultatai“.

Prisijungimo informacija:

https://us02web.zoom.us/j/75023721898?pwd=K0V1NjZZQU1xWUlYQndPcWtjYmtWdz09

Meeting ID: 750 2372 1898

Passcode: 8HtHs8

 

Organizatoriai:

Kėdainių krašto muziejus

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

Skaityti toliau
Kunigaikščių Radvilų sarkofagus susigrąžinęs muziejus dar šiemet žada naujienų

Naujienų portalo “Rinkos aikštė” straipsnis apie mūsų planuojamus darbus dar šiais metais:

Kėdainių krašto muziejui šie metai buvo neįprasti. Kėdainiai neteko nemažai lankytojų ne tik dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, bet ir dėl pandemijos. Tačiau muziejaus darbuotojai nenuleido rankų ir dabar gali džiaugtis, kad „Facebook“ paskyroje skelbiamos virtualios parodos, vaizdo įrašų peržiūros pasiekia apie 25 tūkst. lankytojų per mėnesį. Beje, muziejus ruošiasi ir šimtmečio minėjimui.

Dar laukia žinios iš Kanados

Po daugiau nei metų pertraukos į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią sugrįžo restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Šeši kunigaikščių Radvilų sarkofagai restauravimui iškeliavo 2019 metų rugsėjį. Kol kas bažnyčioje lankytojai gali pamatyti tik sarkofagus ir sutvarkytą mauzoliejų. Radvilų šeimos narių palaikai pernai buvo išgabenti į Vilniaus universitetą ir tyrinėjami jo laboratorijoje.

„Jei nepasikeis aplinkybės, galbūt dar šiais metais sulauksime DNR tyrimų atsakymų iš Kanados. Turėtume sužinoti, ar pavyko tarp išvežtų tirti kaulų rasti kitų kunigaikščių Radvilų šeimos atstovų“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Iki šiol mauzoliejuje buvo nustatyti Jonušo Radvilos ir mažamečio jo broliuko Stepono palaikai. Mauzoliejuje saugoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai dėl drėgmės ir netinkamų aplinkos sąlygų buvo paveikti korozijos. Kol sarkofagai buvo restauruojami, mauzoliejuje vyko remonto darbai: įrengtas grindinis šildymas, ventiliacijos sistema.

Be kita ko, bažnyčioje rasti du senieji įėjimai į buvusias kriptas. Vienoje iš jų buvo rasti užmūryti Kėdainių miestiečių palaikai. Muziejaus vadovas pasakoja, kad apie kriptas buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekas nežinojo, kaip į jas patekti. Kitoje pusėje buvo rasta kita kripta, kurioje aptikta nemažai senų karstų, bažnyčios interjero detalių, tačiau viskas šioje atrastoje kriptoje buvo užkrėsta grybeliu. Tad viską teko sudeginti, o rasti karstai su miestiečių palaikais perlaidoti Radvilų kriptoje

Kėdainių karšto muziejaus vadovas sako, kad ekspozicija bus virtuali, todėl visi norintys pabuvoti šioje bažnyčioje galės tai padaryti neišėję iš namų. Pandemija verčia kraustytis į virtualią erdvę.

Apie besibaigiančius metus kalbamės su Kėdainių krašto muziejaus vadovu Rimantu Žirguliu.

– Kaip pavyko išgyventi šiuos nelengvus metus, kuomet pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija? Ar ji labai sulaukė planus? Ką teko koreguoti?

– Kažkiek sujaukė, kažkiek kai ką nutolino. Pavyzdžiui, teko perkelti beveik visą Cz.Miloszo festivalį iš 2020 į 2021 metus. Sutrukdė laiku atlikti kai kuriuos naujų ekspozicijų rengimo darbus. Ypač nemažai teko atsisakyti suplanuotų renginių, koncertų Daugiakultūriame centre, neformalaus vaikų švietimo programų užsiėmimų Tradicinių amatų centre. – Kiek muziejus sulaukė lankytojų? Įdomu, palyginus su praėjusiais metais? – Dar metai nesibaigė, bet jau aišku, kad lankytojų turėsime mažiau. 2019 m. per visus metus krašto muziejuje būta 8 288 lankytojų, o 2020 m. po karantino 1 864. Atitinkamai Daugiakultūriame centre būta 10 186, o dabar tik 2 215.

1863 m. sukilimo muziejuje pernai lankėsi 8 003, o po karantino tik 2 749. Suprantama, kad ypač daug lankytojų netekome ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl Kunigaikščių Radvilų mauzoliejaus remonto, kuris atvėrė duris tik spalį. Tradicinių amatų centre pernai 12 120, o dabar tik 3 960 lankytojų.

– Ką naujo šiemet siūlėte lankytojui? Kas pasiteisino, ką lankytojai labiausiai įvertino? Kas liko nepastebėta?

– Šiuo metu intensyviai dirbame prie naujų ekspozicijų sukūrimo krašto muziejuje ir reformatų bažnyčioje, tad visa tai pateiksime lankytojų vertinimui po Naujųjų metų. O šiemet ypač aktyviai dirbome socialiniuose tinkluose, viešinome savo rinkinius, Kėdainių istorijos ir paveldo įdomybes. Beje, dar šiemet paskelbsime naujienų, tad sekite mūsų „Facebook“ paskyrą. – Ar uždarius Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejų netekote daug lankytojų? Ar po sarkofagų restauracijos, atidarius mauzoliejų, tikitės lankytojų antplūdžio? – Netekome kelių tūkstančių, bet tikimės, kad ypač kitą pavasarį vėl jų sulauksime. Bus galima grožėtis ne tik atnaujintais kunigaikščių Radvilų sarkofagais, bet ir naujomis interaktyviomis multimedinėmis ekspozicijomis. Suprantama, jeigu tik leis pandemija. – Ar muziejaus lankymui aktualus sezoniškumas, ar lankytojų sulaukiate visais metų laikais?

– Jei reikėtų apibūdinti muziejaus lankytoją, koks jis būtų?

– Dažniausiai į ekskursijas arba edukacinius renginius pavasarį ar rudenį atvykęs moksleivis, vasarą – užsienio ir Lietuvos turistas, o taip pat kultūriniu gyvenimu, renginiais, koncertais besidomintis brandaus amžiaus kėdainietis visais metų laikais. – Kokie ateities planai? – Planuojame 2022 m. Kėdainių krašto muziejaus 100-metį pasitikti atnaujintomis ekspozicijomis, rekonstruotu ir atnaujintu Daugiakultūriu centru. Tapti šiuolaikiška, atitinkančia lūkesčius ir patrauklia, verta nuolat lankytis atminties ir kultūros institucija.

Skaityti toliau
Evangelikų reformatų bažnyčioje atsiras moderni ekspozicija

Kėdainių krašto muziejus šiemet savo ekspoziciją ruošiasi išplėsti dar keliomis naujomis interaktyviomis technologijomis paremtomis ekspozicijomis. Viena jų praturtins kone labiausiai turistų lankomą miesto objektą – Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią. Čia, toliau tęsiant Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, bus įrengta inovatyvi ekspozicija, pateiksianti 17 amžių vaizduojančią vaizdo bei garso medžiagą.

Ištirs Radvilas

Europos Sąjungos (ES) finansuojamas projektas „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ Kėdainiuose buvo pradėtas vykdyti praėjusių metų liepos mėnesį. Tuomet iš Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kriptų detalesniems tyrimams į Vilnių buvo išvežta apie 50 čia rastų palaikų. Daugiausiai dėmesio skiriama bei detaliausi tyrimai atliekami su sarkofaguose amžinojo poilsio atgulusių garsios Lietuvos didikų giminės Radvilų palaikais.

„Evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejų remontuoti buvo būtina, nes čia jau senokai skverbėsi druskos, o taip pat augo pelėsis, nes nebuvo sprendimo dėl ventiliacijos bei šildymo, tad sarkofagai, praėjus dvidešimtčiai metų po jų paskutinės restauracijos, vėl pradėjo oksiduotis.

Radvilų palaikai iki šiol nebuvo rimtai ištirti, pavyzdžiui, nebuvo padaryta tyrimų DNR atžvilgiu. Visi ligšioliniai tyrimai atlikti tik formalaus apžiūrėjimo, išmatavimo būdu. Tad niekas 100 proc. nepasakė, kad Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios sarkofaguose yra būtent Jonušas Radvila, Steponas Radvila, ar tikrai tarp tų keturių žmonių palaikų yra Kristupo Radvilos Perkūno palaikai. Taip pat Radvilų palaikus norėta ištirti nes, žinia, kad trūksta trijų mažųjų Radvilų palaikų, gal jie bus atrasti tarp tų maždaug 40 palaikų, kurie buvo paimti iš kitų reformatų bažnyčios kriptų“, – atkreipia dėmesį Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kol mokslininkai/antropologai tiria Kėdainių Radvilų bei kitų turtingų miestelėnų palaikus, evangelikų reformatų bažnyčioje vyksta intensyvūs darbai – remontuojamos kriptos, čia įrengiama moderni rekuperacijos sistema.

Projekto metu didelis dėmesys skiriamas ir bažnyčios turistiniam patrauklumui didinti – norima lankytojus geriau supažindinti su vienu įstabiausių architektūrinių šalies paminklų, tad ruošiama nauja šiuolaikinėmis kompiuterinėmis technologijomis paremta ekspozicijos dalis.

„Kėdainių reformatų bažnyčiai kuriame papildytos realybės technologija paremtą vaizdo ekspoziciją. Jos pagalba lankytojai galės nusikelti į 17 amžių ir pamatyti, kaip tuo metu maždaug atrodė bei vyko pamaldos šioje bažnyčioje. To meto pamaldas papildytoje realybėje bus galima apžiūrėti iš įvairių bažnyčios vietų, pamatyti jas iš skirtingų to meto žmonių perspektyvos, išgirsti skirtingų miesto gyventojų kalbas.

Šiuos nedidelius vaizdo filmus lankytojai matys planšetėse, jų iš viso bus 20 vienetų – maždaug tiek, kokio dydžio paprastai būna turistų grupės. Su planšete, priėję prie bažnyčioje pažymėtos vietos, lankytojai išvys bei išgirs, kaip prieš maždaug keturis šimtmečius būtent iš tos vietos, kur stovi lankytojas, atrodė ši bažnyčia, jos interjeras, pamaldos, pamokslą sakantis kunigas, galbūt choristai, lankytojai ir panašiai“, – pasakoja Kėdainių karšto muziejui interaktyvias ekspozicijas kuriančios bendrovės „Multimediamark“ vadovas Vytautas Švėgžda.

Geriau atsiskleis

Evangelikų reformatų bažnyčią papildyti interaktyvia ekspozicija siekiama norint geriau atskleisti jos turtingą istoriją.

„Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istorija labai įdomi, tai vienas labiausiai lankomų Kėdainių objektų, todėl norėjosi lankytojams pateikti daugiau ir vaizdingesnės informacijos apie jos istoriją. Nusprendėme tai perteikti per virtualųjį pasaulį, inovatyvių technologijų pagalba rekonstruodami istorinę realybę.

Ši bažnyčia yra evangelikų reformatų maldos namai, o ji, ši konfesija, daugeliui mūsų, katalikų, yra menkai žinoma ir atrodo gana paslaptinga. Per kartu su mokslininkais parašytus tekstus, kuriuos vaizdo medžiagoje sakys papildytos realybės technologijos pagrindu atkurti istoriniai Kėdainių miesto veikėjai, siekiame lankytojus supažindinti su evangelikų reformatų konfesija, jos vertybėmis.

Taip pat papildytos realybės technologija atkursime čia buvusį interjerą, lankytojai galės pamatyti, kaip atrodė kunigų ložė, sakykla, kurios nėra išlikusios. Šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės leidžia krašto istoriją pažinti ne tik detaliau ir tiksliau, bet ir įdomiau ir lengviau“, – įsitikinęs R. Žirgulis.

Skeptikams, kurie galbūt abejoja investicijos į šiuolaikines technologijas aktualumą ar vertę, muziejininkas pateikia argumentus: „Galbūt kažkas galėtų sakyti, kad naujoms technologijoms sparčiai besivystant, tai, kas buvo įdiegta šiemet, po poros metų bus neaktualu, pasenę, tačiau manau, kad naujos ekspozicijos yra svarbios ne tiek savo technologijomis ar inovatyvumu, kiek istorija, kurią jos perduoda, pasakojimu, kurį jos parodo. Kurdami naujas interaktyvias muziejaus ekspozicijos dalis akcentuojame ne technologijas, svarbiausia papasakoti istoriją įdomiai, vaizdžiai, o geros istorijos nesensta. Mes negalime pakilti į Luvro ar Valdovų rūmų lygį, bet savo krašto muziejaus lygmenyje ieškome konsensuso, kaip žmonėms istoriją padaryti prieinamą, įdomią, patrauklią, ir jei mums nors kiek tai pavyko padaryti –  džiaugiamės tuo“, – tvirtina R. Žirgulis.

Didelis projektas

Projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ tikslas – restauruoti kunigaikščių Radvilų kriptą ir sarkofagus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, atlikti kunigaikščių Radvilų kapaviečių mokslinius tyrimus, įrengti modernias ekspozicijas, surengti kunigaikščių Radvilų laikotarpį atspindinčius kultūrinius renginius, konferencijas Kėdainiuose ir Nesvyžiuje.

Projekto partneriai – Kėdainių krašto muziejus ir Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus – draustinis „Nesvyžius“ Baltarusijoje. Šis projektas, startavęs praėjusių metų vasario mėnesį, truks iki 2021 metų pradžios. Viso projekto vertė sudaro kiek daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš jų apie 40 tūkst. bus skirta naujajai interaktyviai evangelikų reformatų bažnyčios ekspozicijai.

Informacija iš http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/kdaini-evangelik-reformat-banyioje-atsiras-moderni-ekspozicija

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #Niasvizh #Niasvizhby

Skaityti toliau
Mokslas ir technologijos projekte „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms”

Mokslas ir technologijos projekte „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms”.

Spalio 28 d. prie evangelikų reformatų bažnyčios senamiestyje ir prie buvusios senosios reformatų bažnyčios Jonušavoje buvo atlikti tyrimai georadaru!

Šis tyrimo metodas puikiai tinka aptikti po žeme esančius objektus – kiek dar paslapčių mums padės atskleisti šis projektas?
Visos naujienos apie projektą – www.kedainiumuziejus.lt/kunigaiksciai arba Kėdainių krašto muziejaus Facebook paskyroje

#latvialithuaniabelarus #lvltby #EUinmyregion #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum

Skaityti toliau
Spalio 31 d. – Reformacijos diena. Nuoroda į dr. Aivo Ragausko straipsnį „ Evangelikų reformatų bažnyčia ir kapinės Kėdainių Jonušavoje (1628–1864 m.)“

Spalio 31 d. – Reformacijos diena.

2019 m. minint šią dieną, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje buvo perlaidoti šios bažnyčios tyrinėjimų metu rasti pavieniai žmonių palaikai. Jie išsamiai mokslininkų nebuvo tirti, tačiau manoma, kad tai – kelių šimtmečių senumo turtingų kėdainiečių, išpažinusių evangelikų reformatų tikėjimą, palaikų dalys. Apie tai galite paskaityti – https://bit.ly/3mGFaoi

O šiemet dalinamės dr. Aivo Ragausko naujausiu straipsniu „ Evangelikų reformatų bažnyčia ir kapinės Kėdainių Jonušavoje (1628–1864 m.)“ . Straipsnyje rasite ne tik daug naudingos informacijos apie evangelikų reformatų bažnyčias Kėdainiuose, bet ir apie asmenų palaidojimus.
Evangelikai reformatai Kėdainiuose buvo laidojami net keliose vietose – prie Šv. Jurgio bažnyčios, prie įsteigtų evangelikų reformatų kapinių Jonušavoje ir joje pastatytoje kapinių bažnyčioje (koplyčioje), bet ir iki XVIII a. svarbiausioje laidojimo vietoje – evangelikų reformatų Didžiojoje bažnyčioje ir kapinėse prie jos.

Nuoroda į straipsnį – https://bit.ly/3jHVMtJ

#LatviaLithuaniaBelarus #lvltby #EUinmyRegion #niasvyzhby #niasvyzhmuseum #kedainiairegionalmuseum #kedainiukrastomuziejus #project #kunigaiksciai #dukes

Skaityti toliau
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus atviras lankytojams!

Nuo spalio 14 d. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus bus atviras lankytojams!

DARBO LAIKAS:

III – V nuo 11 val. iki 18 val.

VI nuo 10 val. iki 17 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

KAINA:

Suaugusieji – 2 Eur

Mokiniams, studentams ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims – 1 Eur

INFORMACIJA TEL.: (8 347) 53685 arba (8 347) 51330

#latvialithuaniabelarus #lvltby #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum #EUinmyregion 

Skaityti toliau
Kunigaikščių Radvilų sarkofagai sugrįžo į evangelikų reformatų bažnyčią

Kunigaikščių Radvilų sarkofagai po restauravimo darbų sugrįžo į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią. Sarkofagų restauravimo darbus atliko UAB ” Statybos valdymo paslaugos”. Kunigaikščių Radvilų palaikai dar tiriami, o ekspozicijos kuriamos, todėl kol kas bus galima išvysti tik sarkofagus ir sutvarkytą mauzoliejų.

NETRUKUS PRANEŠIME KUNIGAIKŠČIŲ RADVILŲ MAUZOLIEJAUS DARBO LAIKĄ!

Primename, kad Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) yra pradėjęs 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamo projekto „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“ (ENI-LLB-1-109) darbus.

Plačiau – https://www.kedainiumuziejus.lt/kunigaiksciai/

#latvialithuaniabelarus #lvltby #EUinmyregion #kedainiukrastomuziejus #kedainiairegionalmuseum

 

Skaityti toliau