Kėdainių krašto muziejus > Czeslawo Miloszo festivalis

Žymus visame pasaulyje poetas ir rašytojas Cz. Miloszas (1911-2004) visada siejo save su Lietuva, sakydavo esąs paskutinysis LDK pilietis. Už gimtąją Lietuvą ir Nevėžio upės apylinkes Kėdainių rajone išaukštinusį romaną „Isos slėnis“ (1955), Cz. Miloszui 1980 m. buvo suteikta literatūrinė Nobelio premija. Tad šiuo metu jis yra vienintelis lietuvių kilmės literatas – Nobelio premijos laureatas. Nepaisant to, kad yra žinomas visame pasaulyje, buvo pagerbtas Kėdainių krašto (1990) ir Vilniaus miesto (2001) garbės piliečio vardais, Lietuvos Respublikos apdovanojimais.

Šiais metais Kėdainių krašto muziejus festivalį rengia jau 5 kartą. Pirmasis oficialus festivalis įvyko dar 2014 m.

Šiais metais festivalis vyks 3 vietose: Josvainių kultūros centre, Daugiakultūriame centre Kėdainiuose bei gimtuosiuose Cz. Miloszo Šeteniuose.

Šių metų festivalio programoje – pokalbiai, diskusijos, spektakliai bei muzikiniai pasirodymai.

„Czeslawo Miloszo festivalio 2023“ programa:

Parsisiųsti programą ČIA

Gegužės 31 d., trečiadienis, Josvainių kultūros centre (Karių aikštė 3, Josvainiai, Kėdainių r.)

18.00 val. „MARYTĖ“. Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Alvydo Šlepiko pjesę ir kūrybinės komandos tekstus. Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą. Režisierius: Stas Zhyrkov.Kompozitorius: Andrii Symonovych. Dailininkas: Artūras Šimonis.Režisieriaus asistentė: Alma Purvinytė. Vaidina: Andra Kavaliauskaitė, Eglė Juškaitė, Ona Gudaitytė, Povilas Adomaitis, Vaidas Praspaliauskas, Tomas Pukys

Birželio 2 d., penktadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

17.00 val. MAGIŠKIAUSIAS KAMBARYS, ARBA DVARO VAISTINĖLĖ. CZ.MILOSZO AUTOBIOGRAFINIO ROMANO „ISOS SLĖNIS“ MOTYVAIS. Architektūros istoriko, architekto, lektoriaus, architektūros paveldo eksperto dr. Mariaus Daraškevičiaus (VšĮ „Dvarų kultūra“) pranešimas.

18.00 val. LDK MUZIKINIAI ATSPINDŽIAI XX AMŽIUJE IR DABARTYJE. Roko Zubovo (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė) dueto koncertas. Būdamas 14 metų violončelininkas Glebas Pyšniakas debiutavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kaip solistas su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant prof. Sauliui Sondeckiui. Šiandien legendinės violončelininkės Natalijos Gutman auklėtinis koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse, tarp kurių – Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Maskvos konservatorijos Didžioji salė ir kitos. Pianistas Rokas Zubovas klausytojams geriausiai žinomas dėl savo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos interpretacijų – pianistas yra įrašęs visus šio kompozitoriaus kūrinius fortepijonui, suvaidinęs garsųjį protėvį meniniame filme „Laiškai Sofijai“. Muzikas yra koncertavęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, daugelyje Europos šalių. 2021 metais duetas įrašė dvigubą albumą „Legendos“, kuriame pristatyti penkių Lietuvos kompozitorių kūriniai violončelei ir fortepijonui. Koncerte skambės M. K. Čiurlionio (1875-1911), Mieczysław Weinberg (1919-1996), Jurgio Juozapaičio (1942*), F. Latėno (1956-2020), B. Kutavičiaus (1932-2021), V. Silvestrov (1937*) kūriniai.

Birželio 9 d., penktadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

17.00 val. KODĖL NEMATOME AIRIŠKOJO LIETUVOS ISTORIJOS KELIO? Prof. Alfredo Bumblausko (Vilniaus Universitetas) pranešimas.

18.30 val. LDK TAUTŲ FOLKLORAS. Grupės „Marga muzika“ koncertas. Ši grupė, atlieka įvairių tautų folkloro muziką, apvilkdama ją lietuviškų instrumentų skambesiu. Tradicinėje programoje lietuvių liaudies dainas bei sutartines papildo senosios latvių, slavų, Balkanų bei kitų šalių melodijos, palydimos mandolinos, violončelės ar dūdmaišio garsų. Vienos kalbos neturinti daina, lyg tūkstantį kartų girdėta melodija, tai – „Marga muzika“. Grupės veikla prasidėjo 2009 m. Ne kartą koncertavusi tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių post-folk festivalių didžiosiose scenose, „Marga muzika“ turi tai, ko reikia „pasaulio muzikos“ žanrui: norą puoselėti etninės muzikos tradicijas, išradingumą, originalias aranžuotes bei gerus atlikėjus, kurie nėra naujokai muzikos padangėje. Daugelis jų yra muzikos profesionalai, groja ar dainuoja ir kitose įvairių žanrų grupėse – nuo metalo iki roko ar net klasikos. Būtent ši įvairovė grupei įnešė nepakartojamą skambesį, kurį jau spėjo įvertinti Lietuvos ir daugelio užsienio muzikos festivalių publika bei žiniasklaida. „Margos muzikos“ įkūrėja, vadovė ir vokalistė Laurita Peleniūtė jau daugiau nei dešimt metų dainuoja puikiai žinomoje folkroko grupėje „Žalvarinis“, taip pat moko folklorinio dainavimo.

Birželio 10 d., šeštadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

16.00 val. CZ.MILOSZAS APIE DU VARŠUVOS SUKILIMUS IR LENKŲ POLITINIO MESIANIZMO KRIZĘ. Prof. Gintauto Mažeikio (Vytauto Didžiojo Universitetas) pranešimas. Gintautas Mažeikis yra vienas žymiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų, kultūros teoretikas, antropologas, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius. Jo mokslinė veikla daugiausia skirta šiuolaikinių socialinės ir politinės filosofijos teorijų analizei, postmoderniai politinei antropologijai, propagandos ir simbolinio mąstymo tyrimams. Profesorius yra parengęs monografijų apie Renesanso pasaulėžiūrą ir kultūrą, filosofinę antropologiją, kompetencijų ugdymo sistemą per kooperuotas studijas ir t. t. Filosofas taip pat aktyviai dalyvauja ir organizuoja pilietinius, meninius, antropologinius, religinius renginius, nuolat dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose, projektuose, tyrimuose.

17.00 val. „TAI, KO NEBĖRA“. Performatyvus Cz.Miloszo tekstų skaitymas. Tai Č. Milošo tekstais grįstas performatyvus, tarpdisciplininis skaitymas. „Ilgesys praeis“ – šiuolaikinių medijų, minimalios ambient (liet. „supančios“) bei elektroninės muzikos, judesio ir Č. Milošo tekstų sinergija, kurią režisuoja LR Meno kūrėjas, Prahos Performatyvių menų akademijos magistrantas, kėdainietis Arnis Aleinikovas.
Pasirodyme bus naudojami fragmentai iš Č. Milošo romanų „Isos slėnis“, „Gimtoji Europa“, laiškų ir eilėraščių, ieškant praeities ir dabarties susitikimų, persvarstant ilgesio ir praradimo temas. Žiūrovas bus kviečiamas panirti į liūliuojantį kraštovaizdžių pasaulį, kuris keičiantis kaleidoskopiniu principu, stebėtoją pakvies į Č. Milošo pasaulį ir į individualią asmens kelionę. Dalyvauja: Saulė Zokaitytė, Greta Balčiūnaitė, Mindaugas Gargasas, Skaistė Grašytė ir Arvydas Šaučiūnas.

Birželio 11 d., sekmadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

14.00 val. LIETUVOS NACIONALINĖS PREMIJOS LAUREATO ANATOLIJAUS ŠENDEROVO (1945-2019) KŪRYBOS VAKARAS.

Anatolijaus Šenderovo kūrinį „Po Šagalo“ atliks styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Algirdas Žiūra, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, saksofonistas Liudas Mockūnas, akordeonistas Raimundas Sviackevičius.  Šenderovą ir Gotesmaną sieja ilga asmeninė kūrybinė draugystė: specialiai šiam kūriniui Gotesmanas pagamino stovą, galintį išlaikyti skambančius vitražinio stiklo gabaliukus.  Kompozitorius Anatolijus Šenderovas apie šį kūrinį sakė: „Prieš beveik 30 metų, pirmą kartą būdamas Jeruzalėje, Hadassah medicinos centre, specialiojoje salėje (sinagogoje) pamačiau ant grindų nepaprastai ryškias spalvas. Tai buvo Marco Šagalo dvylikos vitražų, įmontuotų aukštai prie lubų, atspindys. Juose daug simbolių – trikampių ir apskritimų, paukščių, žuvų, žvėrių įspaudai, menoros ir hebrajiškos raidės. Savotiškas Babilonas. Visgi svarbiausias Šagalo įkvėpimo šaltinis – Biblija ir jo paties patirtis. Vaizdas saulei slenkant nuolat keitėsi.  Mano kūrinyje taip pat apstu simbolių – klarnetas primena  buvusį žydų gyvenimą Europoje, mušamieji ir styginių kvartetas yra lyg biblijinio pasaulio aliuzija.“  

Birželio 15 d., ketvirtadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

17.30 val. AR 1940 M. VASAROS ĮVYKIAI TEBĖRA AKTUALŪS ŠIŲ DIENŲ LIETUVAI? Dr. Norberto Černiausko (Vilniaus Universitetas) pranešimas. Dr. Norbertas Černiauskas kalbės apie analogijas tarp 1940-ųjų vasaros ir dabarties – situacija pasaulyje iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir mes nežinome, ar negalėtų atsitikti taip, kad kažkuri vasara mums, kaip Lietuvos valstybei, galėtų būti paskutinė. Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918-1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautorius. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918-2018” (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“. Norberto Černiausko knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ išrinkta Metų knyga 2021 Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje. Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

Birželio 16 d., penktadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

17.00 val. PRIEŠ PANYRANT Į SUTEMAS. LIETUVA XVIII AMŽIUJE: KAI IR LENKIJA, IR VARŠUVA BUVO MŪSŲ. Prof. Valdo Rakučio (Lietuvos Respublikos Seimas) pranešimas. Valdas Rakutis – karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas, Klaipėdos universiteto profesorius. Valdas Rakutis kvies į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir į patirtį. Anot istoriko: „Turime suprasti, kad, neišstudijavę, neperpratę XVIII amžiaus, esame pasmerkti kartoti tas pačias klaidas. Mes vis dar norime gyventi ramiai ir tykiai kaip tada, valdovo Augusto III laikais. Vis dar tikimės, jog kas nors kitas turi mus ginti, o ne mes patys, ir apskritai – esą jeigu mes nepulsime, tai ir mūsų nepuls. Čia vis iš XVIII amžiaus ateinančios kvailystės. Juk ir andai tikėjome, kad Austrija turi mums padėti. Bet, va, ir nepadėjo, kiti jai geriau pasiūlė. Dabar vėlgi labai daug tikimės iš draugų, esame įstoję į kolektyvinę gynybinę sąjungą, ir tai teisinga. Tačiau jeigu patys nesirūpinsime savo gynyba, kaip sąjungininkai supras, kad interesas abipusis?”.

Birželio 17 d., šeštadienis, Daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12)

18.00 val. MILOSZO ŽINIA XXI A. ŽMOGUI. NAUJAUSIŲ CZ.MILOSZO KNYGŲ LIETUVIŲ KALBA APŽVALGA. Dalyvauja Donatas Puslys (Vilniaus politikos analizės institutas). Donatas Puslys – Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas. Pagrindinės domėjimosi sritys – iššūkių demokratijai analizė, istorinės atminties politika, Vidurio ir Rytų Europos literatūra.

19.00 val. DUETO „TWENTY FINGERS DUO“ KONCERTAS. „TWENTY FINGERS DUO“ – 2016 metais Vilniuje įkurtas duetas, kurio nariai Lora Kmieliauskaitė (smuikas) ir Arnas Kmieliauskas (violončelė). Dueto raiškos laukas – nuo koncertinio muzikos atlikimo meno, performanso iki kolaboracijų šiuolaikinės operos, teatro, šokio scenose ir kino industrijoje. Lora ir Arnas baigė atlikimo meno studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Muzikantai yra daugkartiniai nacionalinių ir tarptautinių muzikos atlikimo konkursų laureatai, nuolatiniai prestižinių tarptautinių šiuolaikinės muzikos kursų Austrijoje dalyviai. Atlikėjai savo žinias ir įgūdžius tobulino pas šiuolaikinės muzikos autoritetus – smuikininkę, altininkę, multimedijų menininkę prof. dr. Barbarą Lüneburg, violončelininkę prof. Martiną Schucan, kompozitorių Yanną Robiną, fleitininką ir performansų menininką Michaelį Schmidą, smuikininką prof. Johannesą Meisslį ir daugelį kitų. Duetas dalyvavo įvairiuose kūrybinių partnerysčių projektuose su daugiau kaip 60 šiuolaikinės muzikos kūrėjų, tarp jų – kompozitoriais Gabrieliu Prokofievu (Jungtinė Karalystė), Damianu Gorandi (Argentina), José-Luisu Hurtado (Meksika) ir kt. Daugiakultūriame centre „Twenty Fingers Duo“ atliks audiovizualinį koncertą „Performa”. Lietuvoje ir pasaulyje vis dar ganėtinai retai aptinkama šiuolaikinė muzika, skirta būtent styginių duetui – smuikui ir violončelei. Specialiai „Performai“ Lietuvos kompozitorių parašyti kūriniai leidžia skleistis autentiškai sąveikai su garsu, pakliūti į ribines situacijas. Tai asmeniška, daugiabriaunė, nuoširdumo, taip pat – švelnios ironijos kupina kelionė į vizualųjį garso patyrimą. Šešių „Performos“ kompozicijų autoriai – šiuolaikinėse performatyvaus meno formose kuriantys ir skirtingas būsenas savo kūryboje nagrinėjantys kompozitoriai: Julius Aglinskas, Arturas Bumšteinas, Dominykas Digimas, Andrius Maslekovas, Mykolas Natalevičius ir Rūta Vitkauskaitė.

Birželio 28 d., trečiadienis, Šeteniuose (Kėdainių r.)

18.00 val. CZ.MILOSZO „GIMTOSIOS EUROPOS“ VERTYBIŲ PERMĄSTYMAS KARO UKRAINOJE KONTEKSTE“.

Cz.Miloszo 112-ųjų metinių minėjimas. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos intelektualų diskusija Dalyvauja prof. Alvydas Nikžentaitis, prof. Mindaugas Kvietkauskas, Krzysztof Czyzewski (Lenkija), Andriy Liubko ir Serhiy Dmitryev (Ukraina)

20.00 val. VILNIUS JJAZZ ENSEMBLE koncertas „CZESŁAW MIŁOSZ SVEČIUOSE“. Vilnius JJAZZ Ensemble – profesionalių džiazo muzikantų kolektyvas vadovaujamas kompozitoriaus, aranžuotojo, trombonininko Jievaro Jasinskio.

Visi festivalio renginiai nemokami.

Visų festivalio renginių metu bus filmuojama bei fotografuojama.

Vaizdai bus naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.