Koklio duženos su Karmelitų ordino herbu. Rastos XIX a. supiltame statybinių atliekų sluoksnyje, sklype Didžioji g. 7–9 archeologinių tyrinėjimų metu. Nudaužtos koklio vietos atkurtos iš gipso.

Heraldiniame koklio skyde pavaizduota simbolinė Karmelio kalno Italijoje smailėjanti viršūnė. Ji skydą dalija į tris laukus. Kiekviename jų įkomponuota žvaigždė: vidurinė žvaigždė simbolizuoja Švč. Mergelę Mariją, dvi šoninės žvaigždės – Pranašus. Skydo viršų puošia kartušas, karūna ir kalaviją laikanti iškelta ranka. Plokštės kraštai abipus kartušo puošti reljefinėmis augalų šakelėmis.

Mūsų muziejus nuo 2000 m. įsikūręs restauruotame buvusiame senosios regulos karmelitų vienuolyno pastate.

KARMELITAI KĖDAINIUOSE

Į Lietuvą pirmieji karmelitai atvyko XVI a. pradžioje iš Lenkijos. Nuo XVI a iki XVIII a. vidurio LDK veikė 45 karmelitų vienuolynai.

Kėdainiuose karmelitai kurtis pradėjo 1704 m., kuomet karmelitų provincijolui Lenkijoje ir LDK Jonui Angelui Stoinskiui paprašius, Kėdainių savininkas Neuburgo kunigaikštis ir Reino pfalcgrafas katalikas Karolis III Pilypas Wittelsbachas iki šiol protestantiškame mieste lengvai leido senosios regulos karmelitams pasistatyti koplyčią ir vienuolyną. Tačiau tik 1709 m., po ilgų kivirčų su vietos evangelikais reformatais ir miesto magistratu, buvo pastatyta koplyčia, o vienuolynas laikinai įrengtas mūriniame gyvenamajame name. Vėliau įsigijus šalia esančius miestiečių sklypus, pradedamos ,,didelio mūrinio vienuolyno statybos“. Jas lydėjo konfliktas tarp parapijų ir konfesijų, peraugęs net į tarptautinį lygį. 1766 m. vienuolynas buvo užbaigtas, o šalia pastatyta medinė bažnyčia pašventinta Švč. Mergelės Marijos Aukojimo vardu.

Vienuolynas ypatingų turtų neturėjo. Jame gyvenę trys šeši vienuoliai, nepaisydami sunkios materialinės padėties, dirbo pastoracinį darbą, šelpė ir globojo vargšus, mokė vaikus, leido prie bažnyčios prisiglausti dviem labdaringoms Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Juozapo brolijoms. Vienuoliai nebuvo abejingi Tėvynės laisvės siekiams, rėmė 1794 m. Tado Kosčiuškos ir 1830–1831 m. sukilimus prieš carinės Rusijos okupaciją. Už pastarojo rėmimą 1832 m. liepos 17 d. caro Nikolajaus I įsakymu vienuolynas buvo uždarytas, parapija prijungta prie Josvainių parapijos, bažnyčia pavadinta Šv. Juozapo vardu.