header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
2007 m. archeologiniai kasinėjimai Kėdainių senamiestyje sklype Skongalio g. Nr.1

2007 m. Kėdainių senamiestyje buvo tyrinėtas sklypas Skongalio g. Nr.1. Jame numatyta pastatyti VĮ „Registrų centras„ pastatą. Tiriamas sklypas yra Kėdainių senamiesčio urbanistikos paminklo (U-35) ir archeologijos paminklo (A1813)teritorijoje. Tyrimų tikslas – ištirti kultūrinį sluoksnį, nustatyti jo sudėtį, chronologiją ir formavimosi raidą, patikrinti ar sklype nėra paminklinės vertės statybų liekanų.

Sklypas Skongalio g. Nr.1 yra dešiniojo kranto Kėdainių pusėje. Jis yra 50 m atstumu nuo Nevėžio upės. Sklypas šliejasi prie Didžiosios rinkos aikštės pietinių prieigų ir prie dviejų gatvių – Skongalio gatvės vakaruose ir gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei rytuose. Sklypas yra trikampio plano, neužstatytas, užželdintas pieva ir apsodintas medžiais. Dabartinis sklypo paviršius beveik lygus, jis yra 30.05-30.50 m virš Baltijos jūros.

Kada suplanuotas sklypas duomenų nėra. Jis nėra paminėtas nei ankstyviausiame 1604 m. miesto inventoriaus sąraše, nei vėlesniuose XVII-XIX a. miesto inventorių sąrašuose. Manoma, kad sklypas suplanuotas XVI a. II pusėje, kada rytinėje dešiniojo kranto Kėdainių pusėje, prie Nevėžio buvo suplanuota stačiakampė Didžiosios rinkos turgaus aikštė, o iš aikštės pietrytinio kampo buvo nutiestos dvi gatvės į Skongalio priemiestį ir priemiestyje įsteigtą laivų prieplauką: viena gatvė, pavadinta Skongalio gatve, vedė į Skongalį, kita gatvė, lygiagreti Nevėžiui, vedė į prieplauką. Sklypas suplanuotas tarp abiejų gatvių, o jo šiauriniame pakraštyje, abiejų gatvių susikirtimo vietoje, buvo įrengta nedidelė aikštelė. Ji užfiksuota XIX a. miesto planuose ir XX a. I pusės foto nuotraukose.

Sklypas tyrinėtas, kasant 4×5 m, 2×6 m, 1,6×5,6 m perkasas. Viso iškastos septynios perkasos, ištirtas 120,2 kv. m plotas: keturios perkasos iškastos sklypo viduryje, dvi vakariniame sklypo pakraštyje, prie Skongalio gatvės ir viena rytiniame sklypo pakraštyje, prie gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei. Atkastas 100-170 cm storio kultūrinis sluoksnis su V horizontais. Ankstyviausias kultūrinio sluoksnio horizontas datuotas XV-XVI a, vėlyviausias XX a. I puse.

Pirminį natūralų paviršių sklype sudaro Nevėžio slėnio sąnašos ir slėnyje buvusių užpelkėjusių daubų nuosėdos. Slėnio sąnašos, kurias sudaro šviesiai pilkas aliuvinis priesmėlis atkastos 1,60 m gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Užpelkėjusių daubų nuosėdas, kurias sudaro šviesiai pilkas aliuvinis priesmėlis ir žalsvai pilkas šlynas atkastos 2,06-2,20 m gyliuose nuo dabartinio paviršiaus. Atkasti sluoksniai liudija, kad natūralus paviršius sklypo Skongalio g. Nr. 1 vietoje buvo banguotas: pietvakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse buvo negilios užpelkėjusios ir pašlapusios daubos. Jos pradėtos užpylinėti XVI a., o baigtos XVII a. viduryje

Ankstyviausias kultūrinis sluoksnis datuotas XV-XVI a. Jį sudaro 10-20 cm storio juodžemis, persimaišęs su priesmėliu. Sluoksnis atkastas šiaurinėje sklypo dalyje, kuri buvo iškili ir sausa. Statybų liekanų sluoksnyje nerasta. Sprendžiant iš sluoksnio, sklypo paviršius XV-XVI a. buvo 1,30 m žemiau dabartinio.

Ankstyviausios sklypo užstatymo liekanos datuotos XVII a. Jas sudaro niveliaciniai statybinio laužo sluoksniai, kiemo, buvusio sklypo viduryje ir įvažiavimų į kiemą grindinių sluoksniai bei aikštės tarp dviejų gatvių (Skongalio g. vakaruose ir gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei rytuose) grindinio fragmentas. Sklypo paviršius XVII a. buvo 1,10 m žemiau dabartinio. Užstatymo liekanų XVII a. horizonte nėra. Jas sunaikino XIX a. statybos. Tikriausiai, kad XVII a. sklype stovėjo mediniai pastatai. Sprendžiant iš kiemo grindinio liekanų ir įvažiavimų į kiemą grindinių sluoksnių, pastatai stovėjo prie abiejų gatvių ir prie grįstos aikštės, buvusios šiauriniame sklypo pakraštyje. Į kiemą buvo įvažiuojama iš aikštės ir iš Skongalio g.

Manoma, kad XVII a. suformuotas trikampis sklypo planas ir sklypo užstatymo pobūdis išliko iki I Pasaulinio karo. Šią prielaidą iš dalies patvirtina XIX a. pabaigos ir XX a. I pusės radiniai: pastatų pamatai, grįsto kiemo sklypo viduryje ir įvažiavimų į kiemą sluoksniai bei grįstos aikštelės tarp dviejų gatvių šiauriniame sklypo pakraštyje liekana.

Sprendžiant iš atkastų pamatų ir grindinių fragmentų, XIX a. pabaigoje ir XX a. I pusėje sklype stovėjo keturi stačiakampio plano mediniai pastatai. Jie buvo 7×16,8 m; 7×16,2m; 9×21 m ir 5,9x11m dydžio. Du mediniai pastatai stovėjo prie Skongalio g., o du prie gatvės, lygiagrečios Nevėžio upei. Vieno pastato galinis fasadas buvo atsuktas į Skongalio g, kito į gatvę, lygiagrečią Nevėžio upei, o dar dviejų pastatų galiniai fasadai atsukti aikštę tarp dviejų gatvių. Sklypo viduryje buvo lauko rieduliais grįstas kiemas su grįstais įvažiavimais iš aikštės tarp dviejų gatvių ir iš Skongalio g. Kiemo paviršius buvo 0,70-0,80 m žemiau dabartinio paviršiaus. Manoma, kad mediniuose pastatuose veikė smuklės ir karčemos, kadangi viename iš buvusių pastatų atkasti varyklos pamatai.

Po II Pasaulinio karo sklype stovėjo du mediniai pastatai, o didesnė sklypo dalis buvo tuščia. Sklypas tapo tuščias praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje.

Didžiausią atkastų radinių dalį sudaro XVII-XIX a. buitinės keramikos šukės, o vertingiausi radiniai – XIX a. pabaigos – XX a. I pusės kiemo, įvažiavimų į kiemą ir aikštelės tarp dviejų gatvių grindinių fragmentai. Jie buvo užkonservuoti: užpilti švariu smėliu ir uždengti drėgmei, ir šalčiui atsparia plėvele. Grindinius siūloma restauruoti ir pritaikyti prie naujo sklypo užstatymo. Jie žymės XIX-XX a. I pusės sklypo paviršių, bus autentiški praeities reliktai. Naują sklypo užstatymą siūloma formuoti pagal XIX a. pabaigoje- XX a. I pusėje buvusį užstatymą.

                                      Algirdas Juknevičius (archeologas)