2006 metais Kėdainių senamiestyje, sklype Senoji gatvė Nr.18 buvo atkasti du mūriniai rūsiai. Vienas rūsys mūrytas XIX a. viduryje, o kitas – XVI a. pabaigoje ir yra seniausias mūrinis statinys dešiniojo kranto Kėdainių pusėje.

XIX a.rūsys atkastas Senosios rinkos aikštės ir Senosios gatvės kampe.

Rūsys yra stačiakampio plano, 13,9 m ilgio lygiagrečiai Senajai rinkos aikštei ir 7,5 m pločio lygiagrečiai Senajai gatvei. Jis yra dviejų patalpų su dviem laiptinėmis. Pagrindinė skliautuota rūsio laiptinė su tambūru mūryta prie mažosios patalpos, o  kita laiptinė – neskliautuota ir be tambūro – mūryta didžiojoje rūsio patalpoje. Abi laiptinės į rūsį veda iš Senosios rinkos aikštės.

Abi rūsio patalpos perdengtos pusiau cilindriniu skliautu, mūrytu per plytos plotį. Perdangos aukštis nuo rūsio akmenų grindų – 2,4 m.

Rūsio sienos mūrytos iš stambių ir vidutinio dydžio lauko riedulių ir plytų kurių vidutiniai dydžiai –  27,5-27,9 x 13,5-14,5 x 6,2-7,1 cm, o jų šonuose padarytos išilginės braukos. Plytos būdingos XVII a. Jos surinktos ir rūsio mūre panaudotos iš apleistų arba apgriuvusių XVII a. pastatų.

Rūsys mūrytas po stačiakampio plano 20,9×7,5 m dydžio namo rytine dalimi. Namas statytas 1821-1869 metais pietiniame tuometinės Senosios rinkos aikštės pakraštyje. Jis užfiksuotas 1889 metų nuotraukoje, kurioje matyti, kad namas buvo mūrinis, vieno aukšto su mansarda ir stačiu dvišlaičiu stogu, dengtu skiedromis. Namas nugriautas po II Pasaulinio karo, o skliautuotas rūsys apgriautas ir užpiltas statybiniu laužu, ir šiukšlėmis.

XVI a. rūsys atkastas 7,5 m į pietus nuo Senosios rinkos aikštės pietinės kraštinės ir 12,4 m į vakarus nuo Senosios gatvės. Jis atkastas prie XIX a. viduryje mūryto namo su skliautuotu rūsiu.

Rūsys yra kvadratinio plano 7,24 x 7,55 m dydžio, vienos patalpos su skliautuota laiptine ir skliautuotu tambūru. Rūsio patalpa 6,35 x 6,65 m dydžio ir 2,7 m aukščio.

Vakarinėje patalpos sienoje sumūryta 1,20 m pločio, 1,0 m aukščio ir 0,60 m gylio skliautuota niša, o pietinėje sienoje – 0,7 m pločio švieslangis. Švieslangis beveik sunaikintas. Išliko tik apatinės jo dalies fragmentas.

Rūsio laiptinė ir tambūras mūryti rytinėje patalpos dalyje Laiptinė yra 1,3 m pločio ir 4,60 ilgio, o tambūras – 1,3 pločio, 2,05 m ilgio ir 2, 25 m aukščio. Laiptinė ir tambūras į rūsio patalpą veda iš pietų.

Rūsio sienos 0,9-1,1 m storio, mūrytos iš stambių lauko riedulių. Lauko rieduliai plokšti 0,9 x 1,3 x 0,3-0,5 m skersmens, dėti eilėmis ir surišti riebiu kalkių skiediniu. Tarpai tarp lauko riedulių vietomis mūryti iš plytų.

Viršutinė rūsio sienų dalis mūryta iš plytų. Ant jų buvo padėtos rūsio perdangos sijos. Apatinė rūsio sienų dalis platesnė per 0,2 m už sienas ir remiasi į natūralų smėlio, smulkaus žvyro ir žvirgždo sluoksnį, kuris suneštas Nevėžio upės.

Rūsio grindys stambių ir vidutinio dydžio lauko riedulių. Lauko rieduliai dėti ant natūralaus Nevėžio sąnašų sluoksnio. Jie yra 2,7 m žemiau buvusios rūsio  perdangos. Taigi, rūsio patalpa buvo 2,7 m aukščio.

Rūsio laiptinės ir tambūro siena 0,55 m storio, mūryta iš raudonų ir gerai išdegtų plytų, kurių vidutiniai dydžiai – 25,1-28,4 x 12,8-15,6 x 8,3-7,4 cm. Plytų šonuose išilgai ir skersai padarytos braukos. Plytos rištos renesansiniu būdu. Laiptinės skliautas mūrytas “eglute” per plytos plotį, o tambūro skliautas pusiau cilindrinis, mūrytas taip pat per plytos plotį.

Laiptinės tambūro durų, vedančių į rūsio patalpą, anga skliautuota, 1,82 m aukščio nuo slenksčio ir 1,07 m pločio. Durų angos pakraštyje išliko geležiniai durų viriai.

Laiptinės laiptai mūryti iš šonais paguldytų ir stačiai padėtų plytų, rištu kalkių skiediniu Tambūras grįstas stambiais ir vidutinio dydžio lauko rieduliais.

Rūsys datuotas XVI a. pabaiga. Jo statybos datą liudija kvadratinis planas, gotikinis ir renesansinis mūras, balkinis perdengimas bei mūro tinke rastas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto III Vazos sidabrinis šilingas su 1599 metų data.

Rūsys ir ant jo stovėjęs kvadratinio plano dviejų aukštų namas XVI a. pabaigoje ir XVII a. I pusėje buvo Senosios rinkos turgaus aikštės viduryje. Nepatvirtintais, tačiau ir nepaneigtais duomenimis name buvo įsikūrusi pirmoji Kėdainių rotušė, o rūsyje – rotušės kalėjimas.

Rūsys užpiltas ir nenaudotas XVII a. II pusėje – jis užpiltas ir nenaudotas po gaisro. Mūrinis namas, stovėjęs ant rūsio, buvo atstatytas ir sujungtas su kitu namu, mūrytų prie Senosios gatvės.