header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Kovo 11 – oji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

1990 metų kovo 11 –ąją dieną vardinio balsavimo metu “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” balsavo – “už” Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą 124 Aukščiausios Tarybos deputatai (jie ir vadinami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais), 6 susilaikė, prieš nebalsavo nei vienas. Balsavimo rezultatai buvo paskelbti 1990m. kovo 11-osios vėlų vakarą 22val  44 min. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas Virgilijus Čepaitis pasiūlė Aktą pasirašyti ne tik Lietuvos Aukščiausios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Sekretoriui Liudvikui Sabučiui, bet ir visiems balsavusiems “už”. Taigi, iš 130 deputatų Aktą pasirašė 124 signatarai, 11 iš jų moterys. 2 buvo Kėdainių krašto atstovai: Povilas Aksomaitis ir Mykolas Arlauskas.

Povilas Aksomaitis (1938.03.29 – 2004.08.23) gimė Kauno priemiestyje Muravos kaime. 1941m. birželio 14 d., vos 3 metukų su šeima buvo ištremtas į Kamenio miestą Barnaulo raj. Altajaus krašte. 1946m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi dabartinėje “Saulės” gimnazijoje Kaune, studijavo dab. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijoje hidromelioracijos fakultete. 1961 – 1990m. dirbo Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinių tyrimų institute Kėdainiuose, apgynė žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo “Tremtinio” klubo Kėdainių skyriaus pirmininku, Tėvynės sąjungos (TS – LKD) Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku, Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos steigėju  ir prezidentu. Parašė per 100 mokslinių straipsnių, buvo 5 knygų bendraautoriumi.

2000m. liepos 1d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

“Mano gyvenimo kelyje įvyko nemažai stebuklų. Kai  Tarptautinio Raudonojo kryžiaus žmonės, surinkę be globos likusius vaikus, parvežė į Lietuvą, svajonių kraštą, kuriame ne tik nešalta, bet ir gali valgyti kiek nori. Tremtinių šeimos statusas lydėjo per visą sovietmetį, ryškiai ribodamas galimybes.Prasidėjus pertvarkai pavyko įgyvendinti senas svajones. Pavyko suburti tvirtą Kėdainių krašto tremtinių klubo aktyvą, pastatyti 3 didingus kryžius: ąžuolinį skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus Kauno g. kapinėse “Žuvusiems tremtyje atminti”, kėdainiečių metalinį kryžių Baltijos kelyje “Tiesa yra tautos stiprybė” ir Kryžių kalne ąžuolinį  “Viešpatie, apsaugok Lietuvą nuo tremčių”. (Povilas Aksomaitis).

2000 m. jis rašė: “Kovo 11 –ąją buvo užraugtas labai geras vynas. Jo rūgimas ir fermentacija yra sudėtingas, ilgai trunkantis procesas. Aš tikiu, kad Lietuvos žmonės turės galimybę paragauti tikrai gero vyno. Linkiu , kad jo sulauktų ir didelė dalis Kovo 11- osios Akto signatarų.”

Povilas Aksomaitis

Mykolas Arlauskas (1930.10.01 – 2020.02.07) gimė Turloviškių kaime Kaišiadorių raj. Aukso medaliu baigė Kaišiadorių vid. mokyklą, studijavo dab. Vytauto Didžiojo Universiteto  žemės ūkio akademijoje agronomiją. Nuo 1955m. dirbo LŽMTI Dotnuvoje. Habilituotas agrarinių mokslų daktaras, profesorius paskelbė daugybę mokslinių darbų apie žemės dirbimą, arimo kokybės gerinimą, žemių sukultūrinimą. Jis buvo pirmasis arimo varžybų Lietuvoje

(1966m.) organizatorius ir Lietuvos artojų komandos treneris.

2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

2001 m. – Tarptautinis biografijų centras Kembridže suteikė Metų Žmogaus titulą už indėlį žemdirbystėje.

2002 m. lapkričio 23d. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo atminimo ženklu “Už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga”.

2018 m. suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

“Ar galima užmiršti, kaip vieningai mes troškome nutraukti tai, kas buvo suvaržyta, atimta penkiasdešimt metų. Paskelbdami Kovo 11 – osios Aktą mes pareiškėme, kad Lietuvoje jau negalioja jokie svetimos valstybės įstatymai. Kartu buvo kreiptasi į pasaulio tautas tikintis jų broliško solidarumo, paramos ir mūsų nepriklausomos valstybės pripažinimo. Ir tada atrodė, kad mūsų vienybė darant šiuos sprendimus yra kur kas galingesnė nei ta ginkluota jėga, kuri buvo už Parlamento sienų. O tuo metu Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, dar džeržgė tankai, dieną ir naktį važinėjo mašinos, pilnos svetimos valstybės kariuomenės. Argi tai gali būti užmiršta? Kokia tai buvo vienybė. Taigi, Kovo 11 – osios Aktu mes žengėme lemiamą žingsnį – pranašo žingsnį. Buvome visi susitelkę, buvo aiškus tikslas.”( Mykolas Arlauskas).

Mykolas Arlauskas