header-img
Svetainės žemėlapis
Versija neįgaliesiems
Knygnešio diena. Kėdainių kraštas spaudos draudimo laikotarpiu

Vienas  sunkiausių 1863m. sukilimo padarinių buvo lietuvių kalbos ir spaudos uždraudimas, trukęs 1864 – 1904m. bei lietuviškų mokyklų uždarymas. 1864m. Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas ir Vilniaus švietimo apygardos globėjas Ivanas Kornilovas parengė “rusų pradų atkūrimo programą”, kurioje buvo iškelti svarbiausi uždaviniai: kontroliuoti ir varžyti katalikų bažnyčią, sudaryti sąlygas plėstis stačiatikybei, vietoj lietuviškų mokyklų  steigti rusiškas pradines mokyklas, skatinti rusus keltis į lietuviškas gubernijas, lotynišką abėcėlę pakeisti rusiška ir uždrausti  lietuvišką spaudą. Taip 1864m. M. Muravjovo įsakymu Lietuvoje buvo įvesta kirilica, t.y. lietuviškų raštų spausdinimas rusiškomis raidėmis. Lietuviai smarkiai priešinosi šiai rusinimo programai. Lietuviškos knygos, žurnalai ir laikraščiai pradėti spausdinti užsienyje, daugiausiai Ragainėje, Tilžėje, daug spaudinių leido kontrafakcijos būdu t. y. atgaline data. Visoje Lietuvoje kūrėsi knygnešių draugijos, slaptos daraktorinės mokyklos.

Kėdainių krašte aktyviai dirbo daugybė knygnešių, kurie priklausė Garšvių bendrovei, veikusiai 1885 – 1896m.

1894 – 1896m. Grinkiškyje veikė “Atžalos” knygnešių draugija. Jos tikslas buvo platinti lietuvišką spaudą, rinkti tautosaką, kurią siuntė Jonui Jablonskiui. Ši organizacija daugiau krypo į laisvamanybę. Jai vadovavo Mikalojus Kuprevičius, gydytojas, laisvamanis, glaudžius ryšius palaikęs su Mikalojumi Katkumi.

Krakės buvo savotiškas Kėdainių krašto knygnešių centras, kuriam vadovavo Mikalojus Katkus (1852 – 1944m.), “Balanos gadynės” autorius. 1878m. baigęs mokslus Maskvos žemdirbystės ir miškininkystės akademijoje, grįžęs į gimtąjį Ažytėnų kaimą, aktyviai įsijungė į lietuviškos spaudos platinimą. Jo namuose viešėdavo net pats Lietuvos “knygnešių karalius” Jurgis Bielinis. Mikalojus Katkus savo namuose buvo įkūręs slaptą mokyklą, pasižymėjo kaip griežtas ir reiklus pedagogas.

Krakėse aktyviai veikė siuvėjai broliai Jeronimas ir Jonas Dalbokai, kurie uždarbiaudami pasiekdavo Lietuvos pasienį. Daržininkų kaime (2 km. nuo Prūsijos) gaudavo spaudos, ją veždavo į slėptuvę ir po to mažesniais kiekiais platindavo Lietuvoje.

Jonas Jurevičius, turtingiausias Plinkaigalio kaimo ūkininkas, savo peludėje buvo įrengęs slėptuvę, kurioje laikė draudžiamą literatūrą. Jis sukaupė nemažą biblioteką, kurią sudarė lietuviški kalendoriai, Maironio, M. Valančiaus, Žemaitės kūriniai. Be to žinomi ir kiti Krakių knygnešiai: tai Jonas Pabarčius, Antanas Lynius, Baltramiejus Vitas, Viktoras Gignius, Petronėlė Levenaitė – Gaučienė, platinusi religinę spaudą, lietuviškas maldaknyges.

Pernaravoje aktyviai veikė Pernaravos spaudos platinimo draugija, kuriai priklausė Juozas Kunevičius, Aleksandras Bieliauskas, Motiejus Viščius, Petras Martinkus, Jonas Zinkus, Baltramiejus Docius, Kazimieras Stoškus, Jadvyga Juškytė. Ypač pasižymėjo mokytoja Jadvyga Juškytė  – Širšė (1869 – 1948m.), įkūrusi slaptą mokyklą, mokė vaikus aritmetikos, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, mergaites ir rankdarbių. Susipažinusi su Gabriele Petkevičaite –  Bite įkūrė “Žiburio” draugiją, kurios krikštatėvis buvo kalbininkas Jonas Jablonskis. Jų įkurtoji draugija parėmė ne vieną mokslus ėjusį ir sunkioje padėtyje atsidūrusį jaunuolį. Paramą gavo Petras Avižonis, Jonas Biliūnas, Vincas Kudirka ir kt. Nuo 1895m. Jadvyga Juškytė tapo uolia nelegalios lietuviškos spaudos korespondente. Ji rašė į “Varpą”, “Ūkininko patarėją”. 1895m. “Varpe” aprašė to meto Kėdainius. “Liūdna sakyti ,kad aplink Kėdainius tautiško krutėjimo visai negalima matyti. Visi save laiko per lenkus. Daktarai yra 4 ir tik po kelis žodžius temoka lietuviškai. Bažnyčioje medinėje, kaip pernai , kunigas pradėjo sakyti pamokslą lietuviškai, miestiečiai išėjo iš bažnyčios.” 1899 m. ji dalyvavo pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje pastatyme – Keturakio komedijoje “Amerika pirtyje” suvaidino Bekampienę. Povilo Višinskio paskatinta, 1899 – 1901m. ji parašė savo apysakaites: “Ubagė”, “Velykų naktis”, “Antanukas”. Po spaudos draudimo  panaikinimo 1904m. Jadvyga Juškytė pasišventė pedagoginei veiklai. Septynerius metus dirbo Ginkūnų ir  Gubernijos mokyklose, kurias įsteigė grafai Zubovai. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo Pernaravos pradžios mokyklos vedėja, rinko etnografinę medžiagą, tautosaką, parengė ir išleido knygą “Iš Vilniaus legendų ir padavimų”. Buvo apdovanota III laipsnio Gedimino ordinu ir keturiais Nepriklausomybės medaliais.

Kėdainių mieste svarbiausias žmogus, platinęs lietuvišką spaudą, buvo gydytojas Juozas Jarašius. Pas jį rinkdavosi knygnešiai, čia buvo spaudos platinimo punktas. Jam daug padėjo Jokūbas Daumantas, Chrapovickio banko direktorius. 1902 – 1904m. jie už lietuviškos spaudos platinimą ir laikymą buvo ištremti. Tačiau  Juozas Jarašius, grįžęs iš tremties toliau dirbo tautišką darbą, rengė lietuviškus vakarėlius, rašė straipsnius į laikraščius, rėmė įvairias tautines organizacijas. Jo rūpesčiu buvo iškovota  pusė pamaldų lietuviškai šv. Jurgio bažnyčioje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Juozas Jarašius tapo pirmuoju Kėdainių apskrities viršininku.

Daug knygnešių darbavosi Šėtoje, Truskavoje, Josvainiuose. Visų šių drąsių žmonių dėka buvo platinamas lietuviškas žodis, puoselėjama lietuvių kalba.