1791 m. gegužės 3d. Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimas, vykęs 1788–1792 m. Varšuvoje, priėmė konstitucijos įstatymą. Tai buvo pirma Europoje ir antra pasaulyje rašytinė konstitucija po Jungtinėse Amerikos Valstijose 1789 m. įsigaliojusios konstitucijos.

Konstitucija numatė dideles ekonomines ir socialines reformas. Jos naujove buvo savivaldos teisių išplėtimas miestams ir miestiečių luomo įsteigimas. Miesto gyventojams pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje siekta suteikti lygias teises su bajorais: miestiečiai turėjo teisę laisvai pirkti žemę, užimti aukštas dvasininkų pareigas, gauti valstybines tarnybas, būti karininkais.

Miestiečiams buvo suteikta teisė rinkti savo atstovus į seimą, tačiau sprendžiamąjį balsą jie turėjo tik miestų ir prekybos klausimais. Visais kitais klausimais miestiečių atstovai turėjo tik patariamąjį balsą, todėl skirtumai tarp bajorų ir miestiečių luomų konstitucijoje buvo palikti. Šiuos skirtumus bandyta suvienodinti įstatymu, kuris numatė miestiečiams galimybę gauti bajorų teises, o bajorai galėjo stoti į miestiečių luomą. Konstitucija Lietuvos ir Lenkijos miestiečius priartino prie pilietinės visuomenės, todėl jie entuziastingai sutiko naująją konstituciją ir masiškai davė jai priesaikas.

1791 m. gegužės 3d konstitucijos titulinis puslapis