Rusijos generolas Eduardas Totlebenas (1818–1884) Kėdainių dvarą įsigijo jau tituluojamas Krymo karo didvyriu. 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos kare jis dar kartą tapo Rusijos herojumi. Grįžęs į Kėdainius, šiaurinėje savo rūmų parko dalyje jis nusprendė sukurti praėjusio karo ir asmeninės šlovės memorialą.
Nuo rūmų ir parko pusės svarbiausioje kraštovaizdžio dominantėje atsirado trys statiniai. Jų prototipai stovėjo Bulgarijos Plevnos ir Ruščiuko srityse. Vakarinėje komplekso pusėje, amžininkų teigimu, atkurta Plevnos apgulties laikotarpio caro Aleksandro II būstinė. Bulgariško stiliaus namelis pastatytas ant Dotnuvėlės skardžio, imituojant kalnuotą landšaftą. Buvo rekonstruota net turkų pabūklo sviedinio sienoje pramušta skylė.
Prie vakarinio šio statinio fasado buvo prijungti minbaras ir minareto siena su arkomis. 25 m. aukščio minaretas yra pakankamai tikslus atitikmuo statinio, stovėjusio Bielos miestelyje. Pastarajame kare kurį laiką veikė Aleksandro II vadavietė. Pietinį minareto fundamento šoną puošė iš sultono Mehmedo II rūmų Edirnėje (buvusi Osmanų imperijos sostinė Bulgarijos ir Graikijos pasienyje) atvežtos marmurinės epigrafinės plokštės – kitabės. Jose iškaltos panegirinio stiliaus eilės. Didžiausia tikimybė, kad tekstų autorius – Edirnės valis Ahmetas Izzetas Paša. Virš įėjimo arkos kabo marmuro plokštė su Korano Sosto eilutės fragmentu.
Šiaurinėje komplekso pusėje pastatytas aivano, ar osmanų palapinės tipo pastatas ažūrinėmis sienomis, arabiškais užrašais dekoruotu prieangiu ir kupolu. Galimai tai turkų karinės vadavietės, numanoma, – pagrindinio E. Totlebeno priešininko, muširo Osman Pašos, – rezidavimo vietos apgultoje Plevnos tvirtovėje stilizacija. Nepaisant pralaimėjimo, už vadovavimą herojiškai miesto tvirtovės gynybai jis tapo nacionaliniu turkų herojumi, o sultonas suteikė išskirtinį gazi titulą.
Netoliese iškilo dar viena tiksli bulgariška rekonstrukcija – rusų Ruščiuko dalinio vadavietė Brestovece. Karo metu ji ironiškai vadinta Aleksandro rūmais, nes ten gyveno dalinio vadas, sosto įpėdinis, didysis kunigaikštis Aleksandras. Tiek šioje vadavietėje, tiek caro Aleksandro II būstinėje buvusiuose štabuose vyko svarbūs pasitarimai, kuriuose Eduardas Totlebenas su kitais generolais ir ministrais, dalyvaujant imperatoriui, priiminėjo strateginius sprendimus dėl karo eigos ir Plevnos tvirtovės apgulties.
Kėdainių dvarvietėje, karinio memorialo pastatuose, įkurtos muziejinės ekspozicijos, kuriose rodyti praėjusio karo artefaktai ir rekonstrukcijos. Taip pat buvo galima pamatyti ir asmeninę dvaro šeimininko kolekciją, bylojančią apie šlovingą generolo praeitį: karų relikvijas, vardinius auksinius ginklus, šalmus ir kepes, įvairias Europos monarchų dovanas ir pan.
Balkaniškos architektūros statiniai ir ideologinis fonas, vyravęs per Bulgarijoje vykusius karo veiksmus prieš turkus, turėjo įtakos, kad šiaurinė dvaro parko dalis pradėta vadinti Bulgarija.
Teksto autorius: Vaidas Banys , konsultantė: Jekaterina Merkuljeva
Kėdainių dvaro parko minareto išorę galima apžiūrėti savarankiškai, lankantis parke. Balandžio – spalio mėnesiais norintiems patekti į minareto vidų ir pakilti į bokštą siūlomos dvi galimybės:
Pavieniai lankytojai dvaro parko minareto vidų aplankyti ir užlipti į bokštą galės nemokamai tik Kėdainių krašto muziejaus iš anksto paskelbtomis dienomis ir valandomis. Į šiuos pavienių lankytojų apsilankymus bus reikalingos išankstinės registracijos. Jos sezono metu bus skelbiamos čia, Kėdainių krašto muziejaus interneto svetainėje. Registracijos bus skirtos tik apsilankymui minarete. Gido pasakojimas į lankymą nebus neįtrauktas. Vienoje grupėje visuomet bus registruojamas RIBOTAS KIEKIS LANKYTOJŲ. Viena užpildyta registracijos forma rezervuos tik 1 vietą. Jei dalyvausite dviese ar daugiau – kiekvienas asmuo turės užpildyti atskirą registracijos formą. Informuojame, kad registruodamiesi į dvaro parko minareto lankymą prašysime patvirtinti, kad susipažinote su Kėdainių krašto muziejaus nustatytomis dvaro parko minareto lankymo taisyklėmis.
Artimiausias pavienių lankytojų su registracija apsilankymas :planuojamas
Dvaro parko minareto vidus gali būti aplankomas kaip Kėdainių krašto muziejaus organizuojamos ekskursijos po buvusią Kėdainių dvarvietę maršruto objektas kartu su kitais ekskursijos metu aplankomais objektais.
Ekskursijos „Kėdainių dvaro sodybos ir parko istorija“ metu supažindinama su dabartiniame miesto parke buvusios trečiosios dvarvietės istorija nuo XVIII-XIX amžių sandūros iki rūmų sunaikinimo II Pasaulinio karo metu. Aplankomi išlikę dvaro sodybos statiniai ir mažoji architektūra, rekonstruota vėlyvesnė parterio versija ir buvusių svarbiausių objektų vietovės.
Pasakojimas prasideda prie pagrindinių sodybos objektų – buvusios palivarko oficinos ir rūmų vietos. Trumpai aplankoma ūkinių pastatų grupė – arklidės ir buvusio valstybinio žirgyno teritorija. Dotnuvėlės ir Žąsėtos tvenkinio pakrante pasiekiamas buvęs parko „Bulgarijos“ rajonas, kuriame stovėjo Eduardo Totlebeno sukurtas XIX a. II pusės Rusijos – Osmanų imperijų karų atminimui skirtas statinių kompleksas.
Ekskursijos vedamos lietuvių kalba.
Ekskursijos trukmė – 1,5 val.
Grupės dydis – ne daugiau kaip 18 žmonių.
Ekskursijos kaina – 45 Eur grupei (mokama tik už gido paslaugą). Ekskursijos metu lankomi objektai papildomai neapmokestinami.
Ekskursijų kiekis per sezoną yra ribotas.
Į ekskursijas prašome registruotis el. paštu dvarosodyba@kedainiumuziejus.lt nurodant pageidaujamą datą, laiką, dalyvių skaičių, pageidaujamą atsiskaitymo būdą (grynais ar pavedimu) ir kontaktinį tel. nr.
Atkreipiame dėmesį, kad muziejaus darbuotojas turi teisę neleisti lankyti minareto vidaus, jeigu įvertina, kad lankymas gali kelti pavojų pačiam lankytojui ar kitiems asmenims.Jeigu dėl nepalankių oro sąlygų, techninės būklės ar kitų saugos priežasčių lankymas negali įvykti, muziejus ir jo gidas pasilieka teisę jį atšaukti arba perkelti į kitą laiką.
