Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19) iki lapkričio 5 d. veikia paroda „Į žmones išėjęs – Stasys Tijūnaitis”.

Stasys Tijūnaitis – įvairiapusis tarpukario inteligentas savo veiklos įspaudą palikęs ne vienoje besikuriančios Lietuvos kultūros ir švietimo srityje. Gimė 1888 m. gegužės 8 d., Vareikių kaime, Deltuvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje Stasio Tijūnaičio ir Daratos Rudokaitės šeimoje. Nors tėvai buvo mažai raštingi, tačiau gerbė raštą ir savo namuose, rakinamame stalčiuje pagarbiai saugojo tris maldaknyges. S. Tijūnaitis buvo labai smalsus, tad skaityti išmoko, padedamas mamos, būdamas šešerių ir nuo to laiko nuo skaitymo ir rašymo nenutolo visą savo gyvenimą. Mokyklą pradėjo lankyti 14 metų – iki tol piemenavo. Būtent piemenavimo laikais kaimo kerdžius pradėjo kalbinti tėvus leisti mažąjį Stasiuką į mokyklą. Nors į mokyklą atėjo pavėlavęs, tačiau pradžios mokykloje Taujėnuose mokytojo greitai buvo pastebėtas kaip darbštus, talentingas mokinys. Šis mokytojas inspiravo siekti aukštesnio išsilavinimo ir rinktis pedagogo kelią bei sudomino periodine spauda, kuri lydėjo visą S. Tijūnaičio gyvenimą. Siekti mokslų neturtingoje valstiečių šeimoje nebuvo lengva, todėl S.Tijūnaičiui teko anksti pradėti savarankiško žmogaus gyvenimą. 1908 m. siekdamas tapti kunigu jis sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus Seinų kunigų seminarijoje, tačiau negavo galutinio Suvalkų gubernatoriaus patvirtinimo.

Leidyba – tai dar vienas interesų laukas, kuriam S. Tijūnaitis skyrė ypatingą dėmesį. Per savo ilgą leidėjo karjerą jis redagavo ar prisidėjo leidžiant daugybę periodinės spaudos laikraščių ir žurnalų: 1908–1914 m. „Šaltinio“ korektorius, „Šaltinėlio“, dvisavaitinio leidinio „Spindulys“ redaktorius. 1915 m. dirbo „Viltis“ redakcijoje, 1920–1922 m. redagavo krikščionių demokratų „Tėvynės sargas“ žurnalą, 1921–1923 m. „Lietuvos mokykla“ redaktorius. Tačiau svarbiausi jo gyvenimo leidiniai buvo vaikų laikraštėliai: „Žvaigždutė“ (1923–1933 m.) ir „Kregždutė“ (1934–1940 m.).

S. Tijūnaitis neliko nuošalyje atkuriant Lietuvos nepriklausomybę bei savo veikla prisidėjo prie Lietuvos švietimo sistemos organizavimo bei kitų svarbių šaliai klausimų sprendimų. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje kaip Seinų apskrities atstovas. 1920–1922 m. buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu (priklausė Krikščionių demokratų frakcijai). 1922 m. lapkričio 13 d.– 1923 m. kovo 13 d. – Pirmojo Seimo (nepilna kadencija) narys. 1925 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.– Antrojo Seimo (nepilna kadencija) narys.