2023 m. gegužės 31 – birželio 28 d. Kėdainių krašto muziejus kėdainiečius ir miesto svečius kvietė į jau tradiciniu tapusio Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo (1911-2004) festivalio renginius, kurie vyko:  Josvainių kultūros centre, Daugiakultūriame centre bei Cz. Miloszo gimtuosiuose Šeteniuose.

2023 m. festivalis buvo ilgiausiai trukęs festivalis per visą festivalio istoriją.

Festivalio metu vyko įvairaus žanro renginiai – pokalbiai ir paskaitos, spektaklis ir perfomansai, buvo ir rimtosios muzikos.

Pirmasis festivalio renginys vyko 2023 m. gegužės 31 d., 18 val. Josvainių kultūros centre. Žiūrovams buvo parodytas Alytaus miesto teatro spektaklis pagal Alvydo Šlepiko pjesę ir kūrybinės komandos tekstus „Marytė“ . Spektaklis „Marytė“ pasakoja, kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bei pokariu Mažosios Lietuvos vaikai, vadinami „Vilko vaikais“ (Wolfskinder), buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Jų buvo apie 7000. Būdami maži su vienu iš tėvų (dažniausiai mama) ar visai su svetimais, jie ėjo ieškodami duonos kąsnio, didesnieji – kąsnį parnešti namo. Dėl bado „vilko vaikai“ bėgo į Lietuvą, kai kurie pasiekė Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai. Ilgą laiką sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenę „vilko vaikai“ negalėjo viešai dalytis savo prisiminimais, o apie smurto ir prievartos aukas buvo sąmoningai nutylima. Savosios tapatybės atsisakymas buvo vienintelė tokių vaikų išlikimo sąlyga. Tik atgavus nepriklausomybę šiems žmonėms atsirado galimybė pradėti ieškoti savęs, sužinoti ir įregistruoti tikruosius gimimo metus, vietas, vardus ir pavardes, surasti artimuosius. Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės „vilko vaikai“ (tuo metu apie trejų–šešiolikos metų amžiaus) susitelkė į bendriją „Edelweiss-Wolfskinder“, kuri gyvuoja ir dabar, padėdama atrasti savo šaknis bei puoselėti tradicijas ir kultūrą.

Festivalio sumanytojas ir rengėjas Rimantas Žirgulis teigė, kad spektaklio tema – labai aktuali, kadangi pats Č. Milošas buvo išgyvenęs abu Pasaulinius karus ir jo mąstyme bei kūryboje, temose visada atsispindėjo karų įtaka Europai, totalitarinių režimų įtaka Europos šalių ir žmonių likimui.

Spektaklio „Marytė“ akimirka Josvainių kultūros centre „Czeslawo Miloszo festivalio 2023“ metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Vėliau festivalis persikėlė į Daugiakultūrį centrą Kėdainiuose, kuriame:

Birželio 2 d. architektūros istorikas, architektas, lektorius, architektūros paveldo ekspertas dr. Marius Daraškevičius (VšĮ „Dvarų kultūra“) skaitė pranešimą  „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė. Cz. Miloszo autobiografinio romano „Isos slėnis“ motyvais“. 

Akimirka iš dr. Mariaus Daraškevičiaus (VšĮ „Dvarų kultūra“) pranešimo „Magiškiausias kambarys, arba Dvaro vaistinėlė. Cz. Miloszo autobiografinio romano „Isos slėnis“ motyvais“ festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Po pranešimo vyko Roko Zubovo (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė) dueto koncertas „LDK Muzikiniai Atspindžiai XX amžiuje ir dabartyje.“

Akimirka iš Roko Zubovo (fortepijonas) ir Gleb Pyšniak (violončelė) dueto koncerto „LDK Muzikiniai Atspindžiai XX amžiuje ir dabartyje“ festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius.  

Birželio 9 d.  Daugiakultūriame centre svečiavosi daugeliui puikiai žinomas istorikas prof. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus Universitetas). Profesoriaus kalbėjosi tema – „Kodėl nematome airiškojo Lietuvos istorijos kelio?“.

Akimirka iš prof. Alfredo Bumblausko (Vilniaus Universitetas) pranešimo  „Kodėl nematome airiškojo Lietuvos istorijos kelio?“ festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Po profesoriaus A. Bumblausko pokalbio – diskusijos Daugiakultūrio centro erdvę ir vėl užpildė muzika. Klausytojai išgirdo spalvingą pasaulio muzikos grupę, atliekančią įvairių tautų folklorines dainas –  „Marga muzika“.  Programą atliko: Tadas Dešukas – smuikas; Eglė Jačauskienė – vokalas; Laurita Peleniūtė – vokalas, shruty box, būgnas, dambrelis, perkusija.

Grupės „Marga muzika“ koncertas festivalyje. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Birželio 10 d. Daugiakultūriame centre pranešimą skaitė Gintautas Mažeikis –  vienas žymiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų, kultūros teoretikas, antropologas, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius. Gintauto Mažeikio pranešimo tema „Cz. Miloszas apie du Varšuvos sukilimus ir lenkų politinio mesianizmo krizę“.

Akimirka iš Gintauto Mažeikio pranešimo „Cz. Miloszas apie du Varšuvos sukilimus ir lenkų politinio mesianizmo krizę“ festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Vėliau vyko performatyvus  Cz. Miloszo tekstų skaitymas „Tai, ko nebėra“, režisuotas kėdainiečio Arnio Aleinikovo.  Žiūrovas buvo kviečiamas panirti į liūliuojantį kraštovaizdžių pasaulį, kuris keičiantis kaleidoskopiniu principu, stebėtoją pakvietė į Č. Milošo pasaulį ir į individualią asmens kelionę. Skaitymuose dalyvavo: Greta Balčiūnaitė, Mindaugas Gargasas, Skaistė Grašytė, Arvydas Šaučiūnas, Saulė Zokaitytė. 

Akimirka iš performatyvaus  Cz. Miloszo tekstų skaitymo „Tai, ko nebėra“. Nuotrauka Algimanto Barzdžiaus. 

Birželio 11 d. festivalio dalyviai buvo pakviesti į Lietuvos nacionalinės premijos laureato Anatolijaus Šenderovo  (1945-2019) kūrybos vakarą.  Anatolijaus Šenderovo kūrinį „Po Šagalo“ atliko styginių kvartetas „Chordos“, klarnetistas Andrius Žiūra, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Akimirka iš Lietuvos nacionalinės premijos laureato Anatolijaus Šenderovo  (1945-2019) kūrybos vakaro. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Birželio 15 d. festivalio renginiai tęsėsi Daugiakultūriame centre. Dr. Norbertas Černiauskas (Vilniaus Universitetas) kalbėjo apie analogijas tarp 1940-ųjų vasaros ir dabarties – situacija pasaulyje iš tikrųjų yra labai sudėtinga ir mes nežinome, ar negalėtų atsitikti taip, kad kažkuri vasara mums, kaip Lietuvos valstybei, galėtų būti paskutinė. 

Akimirka iš dr. Norberto Černiausko pranešimo festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Birželio 16 d. Daugiakultūriame centre lankėsi karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas, Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis. Jis kvietė į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir į patirtį. Anot istoriko: „Turime suprasti, kad, neišstudijavę, neperpratę XVIII amžiaus, esame pasmerkti kartoti tas pačias klaidas. Mes vis dar norime gyventi ramiai ir tykiai kaip tada, valdovo Augusto III laikais. Vis dar tikimės, jog kas nors kitas turi mus ginti, o ne mes patys, ir apskritai – esą jeigu mes nepulsime, tai ir mūsų nepuls. Čia vis iš XVIII amžiaus ateinančios kvailystės. Juk ir andai tikėjome, kad Austrija turi mums padėti. Bet, va, ir nepadėjo, kiti jai geriau pasiūlė. Dabar vėlgi labai daug tikimės iš draugų, esame įstoję į kolektyvinę gynybinę sąjungą, ir tai teisinga. Tačiau jeigu patys nesirūpinsime savo gynyba, kaip sąjungininkai supras, kad interesas abipusis?”. 

Akimirkos iš prof. Vlado Rakučio pranešimo festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Festivalio renginiai Daugiakultūriame centre baigėsi birželio 17 d. Tądien Donatas Puslys – Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas, apžvelgė naujausias Cz. Miloszo knygas lietuvių kalba, o jaunų atlikėjų duetas „Twenty fingers duo“ pristatė savo kūrybos programą.

Akimirka ir Donato Puslio pranešimo festivalio metu. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Akimirka iš atlikėjų dueto „Twenty fingers duo“ koncerto. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Festivalio uždarymas vyko birželio 28 d., Česlovo Milošo gimtadienio proga, Šeteniuose. Čia vyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos intelektualų diskusija–pamąstymas dabartinio karo akivaizdoje, kas dabar laukia Europos.

Akimirka iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos intelektualų diskusijos Šeteniuose. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius. 

Vakarop festivalio uždaryme Vilnius JJAZZ Ensemble pristatė autorinę savo programą, kurioje kūriniai – ansamblio narių kompozicijos, kuriose pinasi gilios, poetiškos nuotaikos. Taip pat buvo galima išgirsti naujų džiazo ir Česlovo Milošo mėgtų folklorinės muzikos sintezių.Ansamblio meno vadovas Jievaras Jasinskis dar 2018 metais sukūrė ir atliko kamerinės muzikos programą dedikaciją Česlovui Milošui, būtent šio kūrinio ištraukos aranžuotė džiazo ansambliui skambėjo šių metų programoje, taip pat ir grupės Reinless kūrinys „Let’s meet on the white mountain“ J. Jasinskio dedikuotas Kėdainiams.

Festivalio uždarymas Šeteniuose. Vilniaus JJAZZ ESEMBLE koncertas. Nuotraukos autorius Algimantas Barzdžius.

Visų festivalio renginių metu buvo filmuojama bei fotografuojama.

Vaizdai  naudojami socialiniuose tinkluose bei interneto svetainėse.

FESTIVALIO PASKYRA SOCIALINIAME TINKLE:

https://www.facebook.com/MiloszFestival

Festivalį finansavo:  Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė